Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėja akcinė bendrovė „Krekenavos agrofirma“ (toliau – ir pareiškėja, ir AB „Krekenavos agrofirma“, ir Bendrovė), atstovaujama advokatės Kristinos Čeredničenkaitės (2017 m. gruodžio 27 d. išrašas iš 2017 m. gruodžio 7 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 45-2017), kreipėsi į teismą su 2017 m. gruodžio 27 d. skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba, ir VVTAT) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimą byloje Nr. 12R-52 „Dėl AB „Krekenavos agrofirma“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2.5.1. Komisijos vertinimas, kad teiginiai „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ reiškia, jog taip žymimi produktai turi daugiau mėsos už kitus tos pačios kategorijos produktus, yra pagrįstas tiesioginės pareiškėjos konkurentės UAB „Biovela group“ užsakymu atliktu, apmokėtu ir atstovų pateiktu „Sprinter Research“ vartotojų nuomonės tyrimu dėl mėsos gaminių bei gaminių su žyminiu „mėsingi“ vertinimu, kurio tikslumo ir teisingumo nei VMVT, nei Komisija nekvestionavo. UAB „Biovela group“ užsakymu atliktas tyrimas ir jo rezultatai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir jais negalima vadovautis dėl tokių argumentų.

2.5.1.1. Tyrimas užsakytas ir apmokėtas tiesioginės pareiškėjos konkurentės UAB „Biovela group“, ji klausimus tyrimui suformulavo ir pateikė tokiu būdu, kad gautų pageidaujamą rezultatą.

2.5.1.2. UAB „Biovela group“ suformulavo ir tyrimui pateikė atsakymą menančius klausimus: „Kaip manote, ar „Krekenavos agrofirmos“ aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose, kurie paženklinti žymeniu „mėsingi“ yra daugiau mėsos, nei kituose aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose?“; „Ar žymuo „mėsingi“ paskatintų jus rinktis būtent „Krekenavos agrofirmos“ mėsos gaminius?“. Tokie atsakymus menantys klausimai pateikti be vizualinės medžiagos, t. y. respondentai negalėjo įvertinti nei pareiškėjos, nei klausime abstrakčiai įvardijamų kitų aukščiausios rūšies mėsos gaminių etikečių (viso su ginčijamu žymeniu pateikiamos informacijos konteksto), taigi, neturėjo galimybės iš informacinių elementų visumos: prekės pakuotės, ženklo, visos etiketėje esančios informacijos, kainos, susidaryti bendro įspūdžio apie prekę, o būtent toks įspūdis, kaip ne kartą konstatavo LVAT, lemia vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Be to, UAB „Biovela group“ klausimus tyrimui suformulavo ir pateikė taip, kad klausimo formuluotėje buvo „užkoduota“ lyginamoji reikšmė, kurios gramatiškai teiginiai „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ neturi: „ar <...> gaminiuose, kurie paženklinti žymeniu „mėsingi“ yra daugiau mėsos <...>“.

2.5.1.3. Nei VMVT, nei Komisija, nors abi vadovavosi UAB „Biovela group“ užsakytu ir apmokėtu tyrimu, kaip vienu iš svarbiausių įrodymų, nevertino tyrimui pateiktų klausimų formuluočių, respondentams pateiktos informacijos išsamumo ir neatsižvelgė į tai, kad klausimų formuluotės bei respondentams selektyviai pateikiama informacija prieštarauja LVAT suformuluotoms taisyklėms šios kategorijos bylose.

2.5.2. VMVT, siekdama nustatyti, ar pareiškėjos gaminiuose, žymimuose teiginiais „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, yra didesnis mėsos kiekis negu tokios pačios kategorijos kitų gamintojų mėsos gaminiuose, atliko laboratorinius mėsos gaminių tyrimus. Tiek VMVT, tiek Komisija sprendė, kad tyrimo rezultatai rodo, jog dalis rinkoje esančių aukščiausios rūšies mėsos gaminių pasižymi tokiu pačiu arba didesniu mėsos procentiniu kiekiu negu Bendrovės gaminiai. Pareiškėja nesutinka su tyrimo įrodomosios reikšmės vertinimu dėl tokių argumentų.

2.5.2.1. Nei Įstatyme, nei Lietuvos teismų praktikoje nėra aiškaus atsakymo, kokie produktai Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme laikytini panašiais gaminiais, todėl panašių gaminių sampratą būtina apibrėžti pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakyme Nr. 3D-78 patvirtintą Mėsos gaminių techninį reglamentą, (toliau – ir MGTR), kurio 4.19–4.51 punktuose yra aiškiai ir išsamiai apibrėžtos įvairių mėsos produktų sąvokos pagal jų išmatavimus, sudėtį, žaliavas, gamybos technologiją, apdorojimo būdus ir t. t.. Šiais kriterijais vadovaujantis yra aiškiai išskiriamos mėsos produktų kategorijos, pavyzdžiui, virtos dešrelės, virta rūkyta dešra ir pan.

2.5.2.2. VMVT, atlikdama aptariamą tyrimą, Bendrovės gaminius lygino ne su panašiais gaminiais, kaip tai apibrėžiama MGTR, o su Kontoros nurodytais (atrinktais) aukščiausios rūšies mėsos gaminiais ir iš tokio lyginimo padarė išvadą, kad dalis rinkoje esančių aukščiausios rūšies mėsos gaminių pasižymi tokiu pačiu arba didesniu mėsos procentiniu kiekiu negu Bendrovės gaminiai.

2.5.3. Pareiškėja laikosi ikiteisminėje ginčo stadijoje savo išdėstytos pozicijos, kad Bendrovės gaminiai, žymimi teiginiais „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, palyginus juos su panašiais gaminiais, kaip tai apibrėžiama MGTR, turi didžiausią mėsos procentinį kiekį. Tai įrodo Bendrovės iniciatyva ir lėšomis VMVT pateikta lyginamoji panašių mėsos gaminių (skundo priedas Nr. 7), kaip tai apibrėžiama MGTR, cheminiai tyrimai, kurių VMVT nevertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė. Negalima lyginti, pavyzdžiui, rūkytos dešros su pieniškomis dešrelėmis, t. y. siekiant išsiaiškinti dėl rinkoje esančių produktų, turinčių didžiausią mėsos kiekį, Bendrovės gaminamos pieniškos vištienos dešrelės turėjo būti lyginamos su kitų gamintojų gaminamomis pieniškomis vištienos dešrelėmis, rūkyta dešra – su kitomis rinkoje esančiomis dešromis ir t. t., kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

2.5.4. Bet kuriuo atveju, laboratoriniai (cheminiai) mėsos gaminių lyginamieji tyrimai esminės teisinės reikšmės šiam ginčui neturi, nes teiginiais „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ Bendrovės gaminami mėsos gaminiai nėra lyginami su kitų gamintojų mėsos gaminiais, jais nėra teigiama, kad šiuo žyminiu žymimi gaminiai yra „mėsingesni“ už kitus ar iš visų „mėsingiausi“, todėl Bendrovė neturi pareigos įrodyti, kad iš visų rinkoje esančių aukščiausios rūšies mėsos produktų jos produktai pasižymi didžiausiu procentiniu mėsos kiekiu. Tiek VMVT, tiek Komisija, priimdamos sprendimus dėl teiginių „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ vartojimo, vadovavosi tiesioginės Bendrovės konkurentės UAB „Biovela group“ darbuotojos, maisto technologės V. E., paaiškinimais, kad visuose aukščiausios rūšies mėsos produktuose yra didelis mėsos kiekis. Iš tokių paaiškinimų buvo padarytos išvados, kad „mėsingumas“ nėra ypatinga aukščiausios rūšies mėsos gaminių savybė, nes šia savybe pasižymi visi panašūs produktai, tačiau Bendrovė šią savybę pristato kaip ypatingą. Tokios išvados yra ydingos, nes šiame ginče esminę teisinę reikšmę turi klausimas, ar vidutinis vartotojas, įvertinęs Bendrovės vartojamus žymenis bendrame gaminio etiketės kontekste (įskaitant procentinę mėsos kiekio išraišką), „mėsingumą“ suvokia kaip ypatingą savybę, t. y. tokią, kokios neturi kiti aukščiausios rūšies mėsos gaminiai ir dėl to renkasi vartoti būtent Bendrovės produkciją. Vidutinis vartotojas geba suvokti tikrąją žymenų „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ reikšmę, t. y. suvokia, kad produktai, pažymėti šiais teiginiais, turi daug mėsos, o ryškiomis spalvomis išskirtas ir vartotojo dėmesį neabejotinai atkreipiantis žymėjimas, nurodantis konkretų mėsos kiekį procentais produkte, patikslina sąvoką „daug“, nepaliekant abejonių dėl žymenų „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ reikšmės. Tai akivaizdžiai įrodo byloje esantis Bendrovės užsakymu atliktas „Sprinter Research“ vartotojų nuomonės tyrimas (skundo priedas Nr. 8), iš kurio matyti, kad turėdami galimybę vertinti visą produkto su žymeniu „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ etiketėje esančią informaciją (o ne tik UAB „Biovela group“ suformuluotame atsakymą menančiame klausime minimą terminą „mėsingas“), respondentai adekvačiai suvokia pateikiamą informaciją ir „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ nelaiko nei lyginamąją reikšmę turinčiomis sąvokomis (t. y. vartotojai nemano, kad šie produktai yra „mėsingesni“ arba „mėsingiausi“), nei ypatinga savybe, kurios neturi panašūs produktai. Nei VMVT, nei Komisija nesivadovavo Bendrovės atliktu tyrimu, nurodydamos kad Bendrovė blogai suformulavo tyrimui pateiktą klausimą, t. y. klausė „Kuriame produkte, jūsų nuomone, yra daugiausiai mėsos?“. Komisija sprendė, jog kadangi ant produktų pakuočių yra išryškintas procentinis mėsos kiekis, tai respondentų atsakymą nulėmė klausimo formuluotė. Tai, kad toks argumentas prieštarauja pačios Komisijos pozicijai, nes pati Komisija nurodo, kad šie maisto produktai pasižymi ypatingomis savybėmis, t. y. turi daugiau mėsos, tačiau Bendrovės atliktą vartotojų nuomonės tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar vartotojai tikrai mano, kad Bendrovės produktuose yra “daugiausiai” mėsos, atsisako vertinti kaip įrodymą, nes, pasak Komisijos, vartotojų pasirinkimą lėmė ta aplinkybė, jog ant pakuočių yra išryškintas mėsos kiekis procentais. Tokia Komisijos argumentacija akivaizdžiai prieštarauja LVAT praktikai, kur aiškiai suformuluota taisyklė, jog vartotojo elgesį lemia ne atskiras informacinis fragmentas (ne vienas teiginys), o informacijos apie prekę visuma. Taigi, vidutinio vartotojo žymenų „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ vertinimas ne tik gali, bet ir turi būti tiriamas ir vertinamas visos informacijos, pateikiamos prekės etiketėje, kontekste.

Dėl priežiūros institucijų tyrimo išvados ir Nutarimo priėmimo teisėtumoSistemiškai vertinant Įstatymo nuostatas, Įstatymo pažeidimų tyrimo eiga yra iš esmės analogiška tiek tada, kai priežiūros institucija tyrimą pradeda savo iniciatyva, tiek tais atvejais, kai tyrimas pradedamas pareiškėjo skundo pagrindu. Priežiūros institucija privalo suteikti galimybę reklaminės veikos subjektui, kurio veiksmai (neveikimas) tiriami, pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją ir kitus dokumentus, taip pat pakviesti jį dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjimo posėdyje, neviešinti jo pateiktų dokumentų, kuriuose yra komercinių paslapčių ir kt. Visos Įstatyme nustatytos teisės pareiškėjai buvo suteiktos ir pareiškėja jomis aktyviai naudojosi, teikdama VMVT ir Tarnybai rašytinius ir žodinius paaiškinimus viso tyrimo metu bei žodiniame bylos nagrinėjimo posėdyje.Net jeigu teismas manytų, kad priežiūros institucijų pradėto tyrimo pagrindas turėjo procesinių trūkumų, būtina vadovautis LVAT praktika dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto, jog ši nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (administracinė byla Nr. A-79-624/2016). Be to pagal LVAT praktiką formalus procedūros pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip neesminis, neturintis įtakos [atsakovo] priimtų sprendimų teisėtumui, jeigu nėra sietinas su galbūt pažeistomis pareiškėjo teisėmis (administracinė byla Nr. R-23-261/2015).

VMVT pasirinktas formalus tyrimo praėjimo pagrindas (pareiškėjo skundo pagrindu arba savo iniciatyva) negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos galimo Įstatymo pažeidimo tyrimo eigai ir Tarnybos priimto sprendimo pagrįstumui, pareiškėjos teisės šiuo aspektu niekaip nebuvo pažeistos. Tarnyba įsitikinusi, kad pareiškėjos nurodytos procesinės aplinkybės dėl tyrimo vados negali būti laikomos pagrindu Nutarimui panaikinti.

Dėl pareiškėjos skleistos informacijos pripažinimo reklama

Pareiškėja skunde teismui neginčija, kad pareiškėjos gaminių pakuotėse pateikiami užrašai „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ pripažįstami reklaminiais teiginiais, kurie turi atitikti Įstatymo reikalavimus, taigi, šį faktą pripažįsta. Vis dėl to, Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos požymis, išskiriantis reklamą iš kitų informacijos rūšių, yra siekis daryti asmenims poveikį, jiems renkantis naudotis tam tikromis paslaugomis, skatinti juos elgtis tam tikru būdu. Remiantis Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, įstatymuose pateikiami nevienodi reklamos apibrėžimai tačiau visuose minėtuose teisės aktuose nurodomas svarbiausias reklamos požymis – reklama yra informacija, kuria siekiama padėti parduoti arba skatinti įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis. Siekiant nustatyti, ar informacija gali būti vertinama kaip reklama, turi būti konstatuotas skatinimo tikslas, t. y. turi būti nustatyta, kad ši informacija yra ar gali būti reikšminga vartotojui, priimant sprendimą dėl produkto įsigijimo, ir tokiu būdu ja siekiama daryti įtaką vartotojo ekonominei elgsenai, skatinant jį naudotis tam tikromis prekėmis ar paslaugomis ar atsisakyti tam tikrų prekių (paslaugų) naudojimo. Taigi, įstatymuose bei teismų praktikoje suformuoti du esminiai reklamos požymiai: informacija turi būti susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla; pateikiama informacija turi skatinti įsigyti prekių ar naudotis teikiamomis paslaugomis. Nutarime nagrinėta pareiškėjos skleista maisto gaminių reklama su žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ buvo skleidžiama nuo 2012 m., todėl, Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, kad ši pareiškėjos skleidžiama informacija yra susijusi su pareiškėjos vykdoma veikla, t. y. gaminių, pažymėtų žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ prekyba bei skatina vartotojus įsigyti minėtus Bendrovės gaminius, todėl atitinka Įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką.

Dėl žymenų „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ reikšmės

3.1. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą reklamoje draudžiama nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokios savybės būdingos visiems panašiems gaminiams. Naudodama žymenis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ pareiškėja pažeidė šį Įstatymo reikalavimą, nes savo gaminių „mėsingumą“ pabrėžė kaip ypatingą savo gaminių savybę, nors šią savybę (didelį mėsos kiekį) privalo turėti visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai. Kiekvienas vartotojas suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes, jeigu atitinkama informacija neteisinga ar netiksli, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. LVAT administracinėje byloje Nr. A1-931/2005 konstatavo, kad vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę (jos pakuotė, prekės ženklas, bendro pobūdžio informacija apie prekės savybes, prekės kaina), neanalizuojant kiekvienos prekės detalės, šis principas taikytinas ir prekės reklamai“. Atsižvelgiant į tai, Komisija pagrįstai konstatavo, kad Bendrovės gaminių, pažymėtų žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, reklama turėtų būti vertinama pagal vidutinio vartotojo suvokimą, kuris, ant pareiškėjos gaminamų maisto produktų pakuočių pastebėjęs žymenis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, minėtų maisto produktų reklaminius teiginius, neatskiria teiginių apie produkto savybes ir vertina šią reklamą kaip visumą.

3.2. Visi ūkio subjektai, tiekiantys mėsos gaminius Lietuvos Respublikos rinkai, privalo laikytis MGTR reikalavimų pagal MGTR 6 punktą mėsos gaminių kokybės rodikliai turi atitikti 1 ir 2 lentelėje nurodytus rodiklius, vienas iš jų yra mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų kiekis procentais (toliau – ir kokybės rodiklis). Be to, vertindama bylos aplinkybes, Komisija taip pat įvertino faktą, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. priimto reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (toliau – ir Reglamentas (EB) 853/2004) I priedo 1 dalies 1.1 punkte nurodyta, kad „mėsa“ – tai 1.2.–1.8 punktuose nurodytų gyvūnų valgomosios dalys, įskaitant ir kraują“. Taigi, sąvoka „mėsa“ negali būti suprantama tik kaip atitinkamos daug raumeninio audinio turinčios dalys (kumpis, išpjova ar pan.), bet turi būti suprantama kaip visos gyvūnų valgomosios dalys (tame tarpe lašiniai, galvų mėsa ir pan.). Priimdama Nutarimą, Komisija įvertino faktą, kad vadovaujantis MGTR reikalavimais, visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi pasižymėti dideliu mėsos kiekiu. Mėsos gaminys, neatitinkantis MGTR nustatytų mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų kiekio reikalavimų ir kitų rodiklių, negali būti pripažįstamas aukščiausios rūšies mėsos gaminiu. Taigi, visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai yra „mėsingi“. Kaip skunde nurodo pareiškėja, „daug mėsos“ (mėsingumas) yra pagrindinė visų aukščiausios rūšies mėsos gaminių savybė, tačiau būtent dėl šios priežasties (t. y. todėl, kad „mėsingumas“ yra pagrindinė visų aukščiausios rūšies mėsos gaminių savybė) Komisija konstatavo, kad joks gamintojas negali šios savybės pristatyti kaip ypatingos savo gaminių savybės. Komisija konstatavo, kad pareiškėja, pateikdama ant savo gaminių pakuočių žymenis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ siekė sukurti vartotojams įspūdį, kad būtent pareiškėjos mėsos gaminiai turi ypatingą savybę – „mėsingumą“ (daug mėsos), nors tokia savybe privalo pasižymėti ir pasižymi visi panašūs (aukščiausios rūšies) mėsos gaminiai. (negalime teigti to, ko nebuvo Nutarime).

3.3. Pareiškėja ir priežiūros institucijoms tyrimo metu teiktuose dokumentuose, ir skunde teismui nurodė, jog Bendrovės mėsos gaminiai pasižymi didžiausiu mėsos kiekiu, lyginant su kitais panašiais kitų gamintojų aukščiausios rūšies mėsos gaminiais. Šis pareiškėjos teiginys neatitinka realios situacijos, nes Tarnybos bei VMVT surinkti įrodymai paneigia šį pareiškėjos teiginį, kadangi kai kuriuose pareiškėjos mėsos gaminiuose su žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ mėsos kiekis yra net ne panašus, o net mažesnis negu kitų gamintojų Lietuvoje platinamuose tos pačios kategorijos mėsos gaminiuose. Įvertinusi šį faktą, Komisija Nutarime konstatavo, kad pareiškėja savo reklamoje vartojo teiginius, kuriais vartotojai galėjo nepagrįstai sudaryti įspūdį, kad pareiškėjos gaminiai, pažymėti žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ pasižymi ypatingomis savybėmis, t. y. turi daugiau (atkreiptinas dėmesys: ne iš visų daugiausiai, o tiesiog daugiau) mėsos, nors panašų mėsos kiekį turi visi panašūs gaminiai. Kaip Nutarime pažymėjo Komisija, vidutinis vartotojas, pamatęs pareiškėjos skleidžiamą reklaminę informaciją (mėsos gaminių pakuotes su žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“), galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad šie maisto produktai pasižymi ypatingomis savybėmis, t. y. turi daugiau mėsos („mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“), ir tokiu būdu būti suklaidintas.

4. Dėl įrodymų vertinimo

4.1. Pareiškėja klaidina teismą teigdama, kad priežiūros institucijų tyrimas dėl pareiškėjos atliko Įstatymo pažeidimo buvo paremtas išimtinai tik UAB „Biovela group“ ir jos atstovų pateikta medžiaga. Šis teiginys nėra pagrįstas jokiais konkrečiais argumentais. VMVT ir Tarnyba kasmet išnagrinėja po kelias dešimtis Įstatymo pažeidimų, o per daugelį metų suformuota vieninga Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo praktika. Kiekvienu atveju Įstatymo pažeidimai nagrinėjami, vadovaujantis Įstatymu ir kitais viešojo administravimo subjektų veiklą ir administracinių bylų teiseną reglamentuojančiais teisės aktais, todėl ir šiuo atveju Komisija, vertindama pareiškėjos skleidžiamą gaminių, pažymėtų žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, reklamą ir jos atitiktį Įstatymo reikalavimams, vertino visas su byla susijusias aplinkybes.

Pareiškėja nepateikė jokios objektyvios informacijos, kuri paneigtų minėto tyrimo pateiktos mėsos gaminių etikečių lyginamosios analizės rezultatus, nenurodė, kad etikečių informacija yra klaidinanti, jog analizėje pateikiami mėsos gaminiai neegzistuoja ar nėra platinami, ar pan. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba neturėjo jokio pagrindo abejoti minėtos mėsos etikečių analizės rezultatais.

4.4. Tarnyba, priimdama Nutarimą taip pat įvertino vartotojų nuomonių tyrimo rezultatus. Kaip nurodyta šio tyrimo rezultatuose, dauguma (91 proc.) respondentų žino, kad mėsos gaminiai skirstomi į rūšis. Didžiajai daliai (82 proc.) apklaustųjų mėsos kiekis gaminiuose yra svarbus faktorius renkantis mėsos gaminį, daugumos (70 proc.) tyrimo dalyvių manymu, pareiškėjos aukščiausios rūšies gaminiuose, kurie paženklinti žymeniu „mėsingi“, yra daugiau mėsos negu kituose aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose (tik 27 proc. respondentų mano priešingai, o 3 proc. nuomonės nereiškė). Be to, 66 proc. respondentų žymuo „mėsingi“ paskatintų rinktis būtent pareiškėjos mėsos gaminius. Įvertinus vartotojų nuomonės tyrimą bei atlikus gaminių su žymeniu „mėsingi“ vertinimą, taip pat nustatyta, kad 9 proc. tyrimo dalyvių mėsos pasirinkimui nedarytų įtakos, nes mėsos kiekis gaminyje jiems nėra svarbus. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų nesirinktų dėl kitų priežasčių: kitų gamintojų rinkimasis (54 proc.), netikėtumas, kad bus daugiau mėsos (12 proc.), kaina (6 proc.), mėsos nevalgymas / nepirkimas (25 proc.).

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad Tarnyba niekaip nevertino pareiškėjos pateikto „Sprnter Research“ vartotojų nuomonių tyrimo, tačiau Komisija Nutarime atkreipė dėmesį, jog pagal pareiškėjos pateiktą vartotojų nuomonių tyrimą, pagal vartotojų pasirinkimą pareiškėjos virtos „mėsingos“ dešrelės yra 3-ioje vietoje, tačiau ant visų pateiktų mėsos gaminių pakuočių yra išryškintas bendras mėsos kiekis procentais, todėl Komisija padarė išvadą, kad vartotojų pasirinkimą šiuo atveju lėmė būtent klausimo formuluotė: „Kuriame produkte, Jūsų nuomone, yra daugiausiai mėsos?“. Komisijos nuomone, būtent toks atsakymą akivaizdžiai menantis klausimas nėra ir negali būti vertintinas kaip tinkamas įrodymas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai dėl pareiškėjos pateikto „Sprinter Research“ vartotojų nuomonių tyrimo netinkamo vertinimo, nėra pagrįsti.

4.5. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog Tarnybos komisija Nutarimą motyvavo 2012 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 12R3 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 12R-20 ir 2013 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 12R-35. Pažymėtina kad apie pareiškėjos skunde nurodomus nutarimus Komisija pasisakė ne Nutarimo konstatuojamojoje, tačiau Nutarimo nustatomojoje dalyje, kai yra aprašomos faktinės bylos aplinkybės.

4.6. Pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog Valstybinis patentų biuras, įregistruodamas pareiškėjos prekių ženklą „Krekenavos pieniškos dešrelės mėsingos Aukščiausia rūšis“ (reg. data 2013 m rugsėjo 27 d.) ir „Mėsinga šeima“ (reg. data 2016 m. balandžio 14 d.) tariamai patvirtino šių prekių ženklų naudojimo teisėtumą, kad toks teiginys neklaidina visuomenės. Kaip matyti iš viešos Valstybinio patentų biuro informacijos, pareiškėja kelis kartus nesėkmingai bandė registruoti žymenį „mėsingos“ kaip prekių ženklą, tačiau toks ženklas nebuvo įregistruotas. Kaip VMVT tyrimo metu informavo Valstybinis patentų biuras, ankstesni pareiškėjos siekiami registruoti žymenys „Mėsingos“, „mėsingos – ko gero, mėsingiausios dešrelės pasaulyje“, „Pieniškos dešrelės „Mėsingos“ nebuvo įregistruoti nustačius jų neatitikimą Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio keliamiems reikalavimams. Be to, Valstybinis patentų biuras registruojamų prekių ženklų paraiškas tikrina tik savo kompetencijos ribose (t. y. dėl atitikimo formaliems Prekių ženklų įstatymo reikalavimams), tačiau prekių ženklų nevertina kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, taip pat ir Reklamos įstatymo, kontekste todėl formali prekių ženklo registracija negali sukurti jokių teisėtų lūkesčių, kad registruotas prekių ženklas atitinka visų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir gali būti bet kokiame kontekste teisėtai naudojamas.

4.7. Įvertinusi teisės aktų nuostatas, vartotojų nuomonių apklausų rezultatus, laboratorinių tyrimų bei mėsos gaminių lyginamosios analizės rezultatus bei kitas bylos faktines aplinkybes, bylos metu pateiktus rašytinius ir žodinius paaiškinimus, Komisija padarė išvadą, kad pareiškėja ant savo mėsos gaminių pakuočių naudodama žymenis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, vartotojams galėjo sukelti įspūdį, jog pareiškėjos mėsos gaminiai pasižymi ypatinga savybe – mėsingumu, nors tokia savybe pasižymi visi panašūs rinkoje esantys mėsos gaminiai, taip pažeisdama Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą.

5. Dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos pagrįstumo

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo kad su skundu nesutinka, kad VMVT pagal teisės aktuose suteiktą kompetenciją teisėtai pradėjo Įstatymo pažeidimo tyrimą ir surašė teisės aktais ir faktiniais įrodymais pagrįstą Protokolą, kuriuo vadovaudamasi Tarnyba priėmė teisėtą Nutarimą, todėl naikinti Nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

Dėl faktinių aplinkybių

VMVT 2016 m. lapkričio 11 d. gavo Kontoros 2016 m. lapkričio raštą kuriame pateikta informacija apie galimą Bendrovės Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, į Lietuvos Respublikos rinką tiekiant mėsos gaminius, pažymėtus žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, kurie naudojami kaip dalies aukščiausios rūšies Bendrovės gaminamų mėsos gaminių pavadinimai. VMVT, išnagrinėjusi gautą informaciją, vadovaudamasi Maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 744 patvirtintų VMVT nuostatų 9.3.9 punktu, VMVT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakyme Nr. B1-615 patvirtinto Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktu, 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą pradėti Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl Bendrovės reklamuojamų mėsos gaminių pakuotėse vartojamų teiginių „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, kurie galimai pažeidžia Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. VMVT galimą šių teisės aktų nuostatų pažeidimo tyrimą atliko nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. spalio 18 d. ir jo metu raštu bendradarbiavo su Pareiškėja, su Lietuvos Respublikos valstybiniu patentų biuru (toliau – ir Patentų biuras). Be to, vadovaujantis VMVT direktoriaus 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. B1-341 „Dėl Mėsos gaminių tyrimų mėsos baltymams be kolageno nustatyti“, Institute atlikti mėsos gaminių laboratoriniai tyrimai mėsos baltymams be kolageno nustatyti. Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją ir nustačius galimą Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo surašytas Protokolas, jo pasirašyti pareiškėjos atstovas neatvyko, nors pareiškėja apie Protokolo surašymą buvo informuota raštu (VMVT 2017 m. spalio 13 d. raštas Nr. B6-(1.9)-2732 „Dėl galimo Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo pažeidimo“). Aprašo 27 punkte nustatyta tvarka Protokolas buvo perduotas Tarnybai.

Dėl VMVT neteisėtai pradėto Įstatymo pažeidimo tyrimoVMVT Kontoros pateiktą prašymą priėmė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). VMVT, kaip kompetentinga valstybinę maisto kontrolę atliekanti institucija, pagal kompetenciją nagrinėja bet kokią su maistu susijusią informaciją, jeigu ši informacija atitinka Taisyklėse nustatytus prašymų / skundų reikalavimus. Pareiškėjos deklaruojamas galimas Kontoros neatitikimas Nuostatų 8.1 punkte nurodytam suinteresuotų subjektų, galinčių teikti skundus VMVT, statusui yra nepagrįstas, be to, net ir nustačius, kad Kontora nepatenka tarp VMVT nuostatų 8.1 punkte nurodytų subjektų, tai neturėtų būti laikoma esminiu procesinių nuostatų pažeidimu, nes tai iš esmės lemtų tik Kontoros procesinę padėtį Įstatymo pažeidimo tyrimo byloje, bet ne pačios pareiškėjos (kaip asmens, galimai padariusio Įstatymo pažeidimą) procesinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu objektyviai buvo nustatyta pareiškėjos Įstatymo nuostatų neatitinkanti veika, todėl sprendimas taikyti Įstatyme nustatytą atsakomybę negali būti panaikintas vien todėl, kad Kontora yra teisines paslaugas teikianti advokatų kontora, neturinti juridinio asmens statuso.Pareiškėja nurodė, kad Kontora pateikė Tarnybai įgaliojimą atstovauti suinteresuotos konkurencinės įmonės vardu tik Įstatymo pažeidimo pagal Protokolą nagrinėjimo metu, tačiau, pažymėtina, kad bet kuris VMVT prašymus / skundus teikiantis subjektas galėtų būti laikomas tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotu asmeniu (įstaiga ar organizacija). Lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio „interesas“ (vok. interesse < it. interesse – nauda) reikšmė: svarbus, rūpimas dalykas; reikalas, taigi, netiesioginis interesas nagrinėjamu atveju suprantamas kaip kiekvieno subjekto (fizinio ar juridinio asmens ar kitos organizacijos) viešas interesas, kad būtų laikomasi galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl turint duomenų, kad galimai pažeidžiamos atitinkamos teisės normos, subjektui privalo būti suteikiama galimybė apie tai pranešti kompetentingoms institucijoms. VMVT, net ir žinodama prašymo / skundo priėmimo metu, kad prašymą / skundą teikia konkurencinė įmonė, privalo jį nagrinėti teisės aktuose nustatyta tvarka. VMVT nuostatų 9.3.9 punkte įtvirtinta VMVT funkcija pagal kompetenciją vykdyti Įstatymo 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą. Taigi, Kontoros pateiktos informacijos pagrindu atliktas išsamus Įstatymo pažeidimo tyrimas, kurio metu surašytas Protokolas, o vėliau priimtas Nutarimas, nėra laikomas procesinių normų pažeidimu, dėl kurio galima būtų pripažinti, kad Įstatymo pažeidimo tyrimas pradėtas neteisėtai, o Nutarimas naikintinas.Dėl teiginių „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“

Pareiškėja skundą grindžia argumentais, kad jos gaminiuose vartojamus teiginius „mėsingos“, ..mėsingas“, „mėsinga“ Atsakovė laikė lyginamaisiais būdvardžiais ir dėl to priėmė neteisingą Nutarimą. VMVT su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka dėl tokių priežasčių.

3.1. Kaip nurodyta Protokole, ūkio subjektai, ženklindami savo gamybos produktus vartotojams turi pateikti privalomą informaciją, vadovaudamiesi reglamento Nr. 1169/2011 IV skyriaus nuostatomis. Maisto tvarkymo subjektai gali teikti ir papildomą informaciją vartotojui, tačiau ji turi atitikti reglamento Nr. 1169/2011 V skyriaus nuostatas. Sistemiškai vertinant šias reglamento Nr. 1169/2011 nuostatas ir pareiškėjos reklamoje naudojamus teiginius „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“, šie teiginiai laikytini savanoriškai teikiama informacija. Be to, 2008 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras 16 straipsnis nustato informacijos apie maistą pateikimo reikalavimus: nepažeidžiant konkretesnių maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatų, vartotojų neturi klaidinti maisto ar pašarų etiketės, reklama ir pateikimas, įskaitant jų formą, išvaizdą arba įpakavimą, pakavimo medžiagas, sudėjimo tvarką, apipavidalinimą juos demonstruojant ir įvairiausiomis priemonėmis apie juos teikiamą informaciją, vadinasi, vartotojų neturi klaidinti maisto produktų etiketės, reklama ir jų pateikimas.

3.2. Pareiškėja poziciją skunde dėl teiginių „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ kaip lyginamojo laipsnio būdvardžių, dėsto interpretuodama Atsakovės poziciją, nors tokios pozicijos Atsakovė Nutarime nesilaikė, todėl pareiškėja sąmoningai siekia suklaidinti teismą, pateikdama klaidinančią teiginių „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ naudojimo argumentaciją. Kaip teigia pareiškėja, supažindindama teismą ir šalis su pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos gramatikos kursu, laipsniuojant būdvardžius keičiasi jų priesagos bei galūnės. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju pareiškėja savo produkcijos reklamą pateikia ne laipsniuodama būdvardžius ir taip parodydama, kad produktas yra „mėsingesnis“ ar „mėsingesnė“ ir dėl to yra išskirtinis. Esminis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas (reklamoje draudžiama nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokios savybės būdingos visiems panašiems gaminiams), pareiškėjos mėsos produktų ženklinime naudojant teiginius „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ yra tas, kad šie būdvardžiai yra naudojami aukščiausios rūšies mėsos gaminių ženklinime. Vidutiniam vartotojui žinoma ir suprantama, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminiai pasižymi didesniu kiekiu mėsos negu pirmos ar antros rūšies mėsos gaminiai, todėl šioje byloje teisiškai reikšminga yra tai, kad aukščiausios rūšies gaminių ženklinime kaip papildomą informaciją pateikiant teiginius „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“, papildomai, sustiprintai atkreipiamas vartotojo dėmesys, akcentuojant produkto savybę – mėsingumą, nors visų aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės ir sudėties rodikliai turi atitikti MGTR reikalavimus.

4. Dėl VMVT vertintų ir atliktų mėsos gaminių tyrimų

4.1. Tiriant galimą Įstatymo pažeidimą, VMVT nagrinėjo ir Protokolą surašė, remdamasi Kontoros ir pareiškėjos pateikta informacija. Atlikta Kontoros pateiktos informacijos analizė: mėsos gaminių (AB „Krekenavos agrofirma“ ir kitų Lietuvos rinkoje esančių gamintojų mėsos gaminių), kurie pasižymi dideliu mėsos kiekiu, lyginamoji sudėties, kuri pateikta produktų ženklinimo etiketėse, analizė; „Sprinter Research“ vartotojų nuomonės tyrimo rezultatų (šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl mėsos gaminių) analizė. Atlikta pareiškėjos pateiktos informacijos analizė: „Sprinter Research“ vartotojų nuomonės tyrimų rezultatų (šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl daugiausiai mėsos turinčio gaminio) analizė; „Sprinter Research“ vartotojų nuomonės tyrimų rezultatų (šalies gyventojų tyrimas dėl kiaulienos lašinių priskyrimo mėsai) analizė. Pareiškėja skunde klaidingai teigia, kad VMVT, priimdama sprendimus dėl teiginių „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ vartojimo, vadovavosi tiesioginės Bendrovės konkurentės, UAB „Biovela Group“ darbuotojos, maisto technologės V. E. paaiškinimais, kad visuose aukščiausios rūšies mėsos produktuose yra didelis mėsos kiekis: VMVT, atlikdama tyrimą ir surašydama Protokolą, šia informacija nesirėmė, o siekiant išvengti galimų panašaus pobūdžio Bendrovės spekuliacijų ir siekiant nustatyti mėsos gaminių kokybės rodiklius (ne mėsos kiekio, kaip teigia pareiškėja), nustatytus MGTR, vadovaujantis VMVT direktoriaus 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. B1-341 „Dėl Mėsos gaminių tyrimų mėsos baltymams be kolageno nustatyti“, Institute buvo atlikti mėsos gaminių mėsos baltymų be kolageno kiekio, kuris parodo mėsos kokybės (raumeninio audinio baltymų) rodiklį, tyrimai. MGTR nurodytas mažiausias leistinas mėsos baltymų be kolageno rodiklis, priklausomai nuo gaminio apdorojimo būdo ir rūšies. Šio rodiklio tyrimai buvo atlikti, siekiant palyginti mėsos gaminius būtent dėl pagrindinio kokybės rodiklio, nes mėsos gaminio ženklinimą „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ vidutinis vartotojas gali suprasti kaip turintį daugiau raumeninio audinio (Instituto tyrimais nustatyta, kad produktai, žymimi „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ žymenimis, ne visada turi daugiau raumeninio audinio) arba turintį didesnį bendrą mėsos kiekį, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (toliau – ir reglamentas 853/2004). Šio reglamento 1 priedo 1 dalies 1.1 punkte nurodyta, kad mėsa – tai 1.2.–1.8 punktuose nurodytų gyvūnų valgomosios dalys, įskaitant ir kraują. Taigi, sąvoka „mėsa“ negali būti suprantama tik kaip atitinkamos daug raumeninio audinio turinčios dalys (kumpis, išpjova ar pan.), bet kaip visos gyvūnų valgomosios dalys (tame tarpe lašiniai, galvų mėsa ir pan.).

4.2. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 13 d. rašte VMVT „Dėl pradėto Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo“ pateikė „Sprinter Research“ vartotojų nuomonės tyrimą „Šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl kiaulienos lašinių priskyrimo mėsai“ rezultatus, kurio apibendrinime nurodyta, kad 57 procentai tyrimo dalyvių kiaulienos lašinius priskirtų mėsai. Taigi vidutinis vartotojas supranta, kad mėsa – ne tik raumeninis audinys, tačiau ir kitos gyvūnų valgomos dalys (pavyzdžiui lašiniai). Priešingai, negu klaidinančiai teigia pareiškėja, nurodytas tyrimas buvo atliktas, palyginant būtent tos pačios rūšies (aukščiausios rūšies) ir apdorojimo būdo mėsos gaminius (pavyzdžiui, Bendrovės gaminamos aukščiausios rūšies virtos paukštienos dešrelės buvo lyginamos su kito gamintojo aukščiausios rūšies virtomis paukštienos dešrelėmis), tačiau VMVT sutinka su Bendrovės teiginiu, kad laboratoriniai mėsos gaminių kokybės lyginamieji tyrimai nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes vartotojai, rinkdamiesi produktus, šių rodiklių nemato. Nagrinėjamoje byloje svarbus yra mėsos gaminių pakuočių ženklinimas.

Pareiškėjos atliktų ir VMVT pateiktų mėsos gaminių laboratorinių tyrimų rezultatų VMVT nevertino, nes pareiškėja pateikė tik kitų gamintojų produktų laboratorinių tyrimų protokolus, tačiau nepateikė Bendrovės gaminamų gaminių laboratorinių tyrimų protokolų, todėl VMVT negalėjo atlikti lyginamosios analizės. Be to, ne visuose kitų gamintojų mėsos gaminių tyrimų protokoluose pateiktas visas mėginio aprašymas (nenurodyta produkto rūšis, nenurodytas arba neaiškiai pateiktas gamintojo pavadinimas (iš 51 tyrimų protokolų 23 nepateikta visa informacija apie gaminį).

Dėl prekių ženklų registravimo

4.1. Patentų biuras 2017 m. vasario 3 d. rašte Nr. 2R-134 informavo VMVT, kad Bendrovė buvo padavusi paraiškas registruoti prekių ženklus „Mėsingos“ (paraiškos Nr. 2014 1401, paraiškos padavimo data 2014 m. liepos 8 d.), „mėsingos – ko gero, mėsingiausios dešrelės pasaulyje“ (paraiškos Nr. 2012 2010, paraiškos padavimo data 2012 m. lapkričio 13 d.), Pieniškos dešrelės „mėsingos“ (paraiškos Nr. 2012 1936, paraiškos padavimo data 2012 m. spalio 31 d.), tačiau ženklai nebuvo registruoti, Patentų biuro atliktos ekspertizės metu nustačius jų neatitikimą Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio reikalavimams.

4.2. Prekių ženklų įstatymas reglamentuoja prekių ženklų teisinę apsaugą, registraciją ir naudojimą Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 punkte apibrėžta prekių ženklo sąvoka. Pažymėtina, kad LAT 1999 m. birželio 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-337/1999 konstatavo kad per ryšį, sukurtą tarp ženklo ir prekės ar paslaugos, ženklai supažindina visuomenę su tokia preke ar paslauga tuo būdu prekių ženklai padeda jų savininkams sužadinti ir išlaikyti visuomenės poreikius, tuo pat metu jie padeda informuoti vartotoją apie prekes ir paslaugas; prekių ženklas (žymuo) turi reklamos požymį. Vadinasi, prekių ženkluose naudojami teiginiai „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ laikytini reklama, išskiriančia Bendrovės gaminamus gaminius iš kitų gamintojų tokios pačios rūšies gaminių ir galimai įtakojančia vartotojo pasirinkimą.

5. Dėl VMVT neveikimo teiginių „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ atžvilgiu nuo 2012 m. iki 2016 m.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ vertinimo komisijos nario teisėmis VMVT dalyvauja nuo 2000 m. 2012 m. ir 2013 m. Bendrovės gaminami mėsos gaminiai: virtos pieniškos dešrelės „Mėsingos“, aukščiausios rūšies ir „Mėsinga virta dešra“ buvo apdovanoti aukso medaliais. Vertinimo komisijoje be VMVT dalyvauja ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų bei privačių įmonių atstovai. Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ vertinimo reglamento 8 skyriuje nurodyti bendrieji vertinimo kriterijai. Vertindama gaminius, vertinimo komisija vadovaujasi vertinimo kriterijais, o kalbant apie Bendrovės gaminamus produktus su teiginiais „Mėsingos“, „Mėsinga“ VMVT pagal kompetenciją vertina tik gaminių prekinę išvaizdą, dizainą, įpakavimą, (neišskiriamas ženklinimas). Vertinant specialiuosius, išskirtinai tik maisto produktų vertinimo kriterijus, vertinama gaminių kokybė, maistinė ir biologinė vertė, higieninės savybės, skonis ir t. t., tačiau nėra suformuluoto konkretaus specialiojo kriterijaus vertinti gaminių ženklinimą. VMVT specialistai, dalyvaudami vertinimo komisijoje, įvertina gaminio ženklinimo atitikimą teisės aktų reikalavimams, tačiau nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra Bendrovės gaminių ženklinimas Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu. Pažymėtina, kad reklamos priežiūros funkcija VMVT buvo nustatyta 2013 m. gegužės 16 d. Įstatymo pakeitimo įstatyme (įsigaliojo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.)) todėl Bendrovė pateikia klaidinančią argumentaciją, teigdama, kad VMVT iki 2016 m. neturėjo priekaištų Bendrovės gaminių ženklinimui. Pareiškėja taip pat nepateikė jokios informacijos apie tai, kaip VMVT įvertino „Mėsingos“, „Mėsinga“ gaminius 2012 m.–2013 m. „Lietuvos metų gaminio“ konkurse. Atsižvelgus į tai, teiginys, kad VMVT įvertinimas lėmė gaminių apdovanojimą aukso medaliais, yra subjektyvus ir nepagrįstas įrodymais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biovela Group“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo kad su pareiškėjos skundu nesutinka, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

Visi mėsos gamintojai ir / ar platintojai, tiekdami mėsos gaminius Lietuvos Respublikos rinkai, mėsos gaminio ženklinime, be kita ko, privalo nurodyti, kokiai rūšiai priskiriamas mėsos gaminys – aukščiausiajai rūšiai, pirmajai rūšiai ar antrajai rūšiai. Ši ženklinimo informacija yra privaloma. Visuose aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose privalo būti didelis kiekis mėsos. Didelis mėsos kiekis yra išskirtinė visų aukščiausios rūšies mėsos gaminių savybė, priešingu atveju, jeigu mėsos gaminyje nėra pakankamai didelio mėsos baltymų kiekio procentais (t. y. gamybos procese į mėsos gaminį nebuvo įdėta pakankamai daug mėsos), toks gaminys net negali būti priskiriamas aukščiausios rūšies mėsos gaminiams. Lietuvos rinkoje jau daugelį metų platinami įvairių vietinių ir užsienio gamintojų aukščiausios rūšies mėsos gaminiai, visi jie, kaip reikalauja MGTR, pasižymi pakankamai dideliu mėsos kiekiu (tam, kad būtų pasiektas reikiamas kokybės rodiklis – mėsos baltymų kiekis gaminyje). Pareiškėja Lietuvos rinkai teikia įvairius aukščiausios rūšies mėsos gaminius, pažymėtus žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ (toliau kartu vadinami – „žymuo „mėsingi“). UAB „Biovela group“, 2016 m. vasarą–rudenį atlikusi lyginamąją įvairių Lietuvos rinkoje platinamų aukščiausios rūšies mėsos gaminių analizę, nustatė, jog dalis šių mėsos gaminių pasižymi didesniu mėsos kiekiu negu Bendrovės gaminiai, pažymėti žymeniu „mėsingi“. Pareiškėjos samprotavimai dėl galimų formalių procedūrinių pažeidimų nepaneigia nustatyto fakto, kad Pareiškėja pažeidė Reklamos įstatymo reikalavimusDvi valstybės institucijos, atliekančios Įstatymo priežiūrą, konstatavo, kad Bendrovė, žymeniu „mėsingi“ žymėdama aukščiausios rūšies mėsos gaminių pakuotes, pažeidė Įstatymą. Tyrimas dėl pareiškėjos Įstatymo pažeidimo vyko ilgiau negu metus, tyrimo metu buvo surinkti ir ištirti įvairūs įrodymai, atlikti laboratoriniai tyrimai. Atliekant tyrimą, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, aktyviai dalyvavo ir pati pareiškėja. Šiuo atveju, svarbiausia yra tai, jog valstybės institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka atliko tyrimą ir, remdamosi tyrimo metu surinktais įrodymais, nustatė, kad Bendrovė pažeidė Įstatymą. Pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia tokias aplinkybes galimai patvirtinančių įrodymų, kad jos procesinės teisės tyrimo metu būtų buvusios apribotos ar pažeistos. Todėl tai, kokiu formaliu pagrindu tyrimas buvo pradėtas – gavus vartotojo skundą, kitos valstybės institucijos prašymą, juridinio asmens ar kito asmens pareiškimą, ar pačiai valstybės institucijai užfiksavus galimą pažeidimą ir tyrimą pradėjus savo iniciatyva – negali turėti ir neturi jokios įtakos Nutarimo galiojimui. Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta Įstatymo reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo tvarka: ji visais atvejais (tiek tyrimą pradėjus pareiškėjo prašymo pagrindu, tiek tyrimą institucijai pradėjus savo iniciatyva) yra iš esmės vienoda. Be to, Įstatymas ir VVTAT bei VMVT priimtos Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklės nedetalizuoja, kokie asmenys laikytini suinteresuotais asmenimis ar asmenimis, kurių interesai yra pažeisti, todėl suinteresuotu asmeniu ar asmeniu, kurio interesai yra pažeisti, gali būti laikomas bet kuris reklamos vartotojas, t. y. bet kuris reklamos gavėjas (fizinis, juridinis ar kitas asmuo), teikiantis valstybės institucijoms informaciją dėl galimo Įstatymo pažeidimo. Taigi, tyrimo pradėjimo pagrindas neturėjo ir negalėjo turėti jokios esminės reikšmės, atliekant patį tyrimą, renkant ir tiriant įrodymus, konstatuojant Įstatymo pažeidimą bei priimant Nutarimą. Faktas, jog pranešimą dėl galimo Bendrovės Įstatymo pažeidimo pateikusi Kontora atstovauja klientui UAB „Biovela group“, pareiškėjai buvo žinomas jau tyrimo pradžioje, tai pareiškėja patvirtino žodinio bylos nagrinėjimo VVTAT posėdžio metu, taip pat ne kartą nurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose institucijoms. Po informacijos apie galimą pažeidimą pateikimo nei pati UAB „Biovela group“, nei jos atstovai atsakingoms institucijoms atliekant tyrimą dėl pareiškėjos reklamos šiame procese nedalyvavo, tyrimo metu neteikė jokių papildomų paaiškinimų, argumentų ar įrodymų.Kita vertus, net jeigu teoriškai būtų įmanoma daryti prielaidą apie kokį nors procedūrinį pažeidimą, toks pažeidimas, remiantis Lietuvos teismų praktika, būtų išimtinai formalus ir neesminis. Kaip nustatyta ABTĮ 91 straipsnio 3 dalyje, skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Remiantis LVAT praktika, ši nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. LVAT yra patvirtinęs, jog formalus procedūros pažeidimas neturėtų būti laikomas pagrindu abejoti institucijos priimtu nutarimu; formalus procedūros pažeidimas vertintinas kaip neesminis, neturintis įtakos institucijos priimtų sprendimų teisėtumui, jeigu nėra sietinas su galbūt pažeistomis pareiškėjo teisėmis.Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių pretenzijų dėl pažeistų jos procesinių teisių, nenurodė ir nepagrindė, kokios konkrečios jos procesinės teisės buvo pažeistos, pradedant tyrimą, jį vykdant ar nagrinėjant bylą žodinio posėdžio VVTAT metu. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjos procesinės teisės pradedant tyrimą, jį atliekant ir nagrinėjant bylą VVTAT posėdyje apskritai nebuvo pažeistos. Tyrimo pradėjimo pagrindas pareiškėjo teisėms neturėjo absoliučiai jokios įtakos, o jos samprotavimais apie pagrindą naikinti Nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų tik siekiama suklaidinti teismą ir nukreipti jo dėmesį nuo esminio klausimo – pareiškėjos padaryto Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo.Pareiškėjos pozicija dėl įvykdyto Reklamos įstatymo pažeidimo nėra nuosekli

3.2. Bendrovė savo interneto svetainėje pateikia mėsos gaminių pakuočių pavyzdžius, ant daugelio jų ryškiame geltoname fone naudojami užrašai: „Ko gero, mėsingiausios virtos dešrelės pasaulyje!“, „Ko gero, mėsingiausias užkandis pasaulyje!“, „Ko gero, mėsingiausia virta dešra pasaulyje!“ (gaminių pakuočių su tokiais užrašais atvaizdus pareiškėja pateikė skundo teismui priede Nr. 10). Be to, Bendrovės interneto svetainėje, pristatant mėsos gaminių liniją „Mėsingi“, siekiant pabrėžti mėsos gaminių su žymeniu „mėsingi“ išskirtinumą, buvo naudojamas tekstas: „Mėsingi“ – tai aukščiausios rūšies jautienos, vištienos ir kiaulienos gaminiai turintys išskirtinai daug mėsos. Tai virtos, šaltai, karštai rūkytos, vytintos dešros ir dešrelės. AB „Krekenavos agrofirmos“ technologai sukūrė net 20 aukščiausios kokybės skirtingų produktų. <...> Esame bene vienintelis mėsos gamintojas, įsiklausęs į vartotojų poreikius ir radęs sprendimą kaip išlaikyti kiek įmanoma didžiausią mėsos kiekį skirtinguose produktuose <...> ”.

3.3. Pareiškėja viso tyrimo dėl galimo Įstatymo pažeidimo metu nuosekliai tvirtino, kad jos mėsos gaminiai pasižymi ypatybe, kurios neturi kiti panašūs gaminiai – išskirtinai dideliu mėsos kiekiu. Tai Pareiškėja tvirtino ir žodinio bylos nagrinėjimo VVTAT posėdžio metu; be to, siekdama pagrįsti šį teiginį, savo iniciatyva atliko įvairių Lietuvoje platinamų mėsos gaminių sudėties laboratorinę analizę. Anot pareiškėjos, dėl šios priežasties – išskirtinio mėsos kiekio Bendrovės gaminiuose su žymeniu „mėsingi“ – Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti. Skunde teismui pareiškėja dėsto jau visiškai kitą poziciją. Kaip nurodoma skunde teismui, žymenys „mėsingas“, „mėsinga“, „mėsingos“ nėra lyginamosios sąvokos, neva, jais nėra teigiama, kad Bendrovės gaminiuose yra „daugiausiai“ mėsos. Skunde dėstomi ir kiti argumentai, tačiau pareiškėjos mėsos gaminių su žymeniu „mėsingi“ išskirtinumas iš kitų aukščiausios rūšies mėsos gaminių dėl neva ypatingo mėsos kiekio jau nebėra akcentuojamas.

Akivaizdu, jog žymenį „mėsingi“ ant savo gaminių pakuočių iki Nutarimo priėmimo pareiškėja naudojo, būdama įsitikinusi (ar siekdama sukurti įspūdį), jog jos mėsos gaminiai pasižymi ypatinga savybe (išskirtinai dideliu mėsos kiekiu), kurios neturi kiti panašūs gaminiai. O bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad pareiškėjos mėsos gaminiuose su žymeniu „mėsingi“ mėsos kiekis yra panašus (o tam tikrais atvejais, net mažesnis negu konkurentų), Pareiškėja ėmėsi kitos taktikos – lingvistiškai analizuoti žodžio „mėsingas“ reikšmę. Toks elgesys, tiesiogiai svarbus, pripažįstant pareiškėjos skundo nepagrįstumą. Tik tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad aptariamu būdu pareiškėja praktiškai pati sau prieštarauja, nors pagal visuotinai pripažintus bei Lietuvos teismų taikomus įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo principus nėra leidžiama to paties ir teigti, ir neigti (lot. in contraria non est audiendus).

3.4. Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 1169/2011 išskiria 2 vartotojams teikiamos informacijos rūšis – privalomą teikti informaciją apie maistą (IV skyrius) ir savanoriškai teikiamą informaciją (V skyrius). Taigi, teikti papildomą informaciją apie maistą nedraudžiama, tačiau tais atvejais, kai informacija teikiama savanoriškai, vadovaujantis Reglamento Nr. 1169/2011 36 straipsniu, tokia informacija negali klaidinti vartotojų. Papildomai prie Reglamente Nr. 1169/2011 reikalaujamos pateikti informacijos, ženklinant Lietuvos Respublikos rinkai teikiamus tiesioginiam vartojimui skirtus mėsos gaminius teisės aktai reikalauja nurodyti mėsos gaminio rūšį ir, vadovaudamiesi šiais reikalavimais, ją nurodo visi Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų mėsos gaminių gamintojai ir / ar platintojai. Termino „mėsingas“ naudojimas nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatytas, todėl žymuo „mėsingi“ laikytinas savanoriškai teikiama ir neprivaloma reklamine informacija, kuri privalo būti pateikiama laikantis Įstatymo ir kitų taikomų teisės aktų reikalavimų.

4. Visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai yra „mėsingi“, todėl „mėsingumas“ nėra išskirtinė Bendrovės gaminių savybė

4.1. MGTR, nustatydamas kokybės rodiklius, kuriuos turi atitikti „aukščiausios rūšies“ mėsos gaminiai, nenustato termino „mėsingas“ naudojimo mėsos gaminių ženklinime ir / ar reklamoje. Tai neapibrėžta ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Būdvardį „mėsingas“ apibrėžia Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos žodynas. Šiame žodyne „mėsingas“ apibrėžiamas kaip, be kita ko: „turintis daug mėsos, raumeningas, nusipenėjęs. Įvertinus Lietuvių kalbos žodyne pateikiamus būdvardžio „mėsingas“ apibrėžimus akivaizdu, jog „mėsingu“ laikytinas mėsos gaminys, turintis daug mėsos. Būtent tokiu mėsos kiekiu pasižymi visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai.

4.2. Negalima nesutikti su pareiškėjos itin akcentuojamu teiginiu, jog bet kuriam pagrindinį (vidurinį) mokyklinį išsilavinimą turinčiam asmeniui (vartotojui) žinoma, kad būdvardžiai yra laipsniais kaitoma kalbos dalis ir kad nelyginamasis būdvardžio laipsnis nerodo ypatybės skirtumų. Savaime suprantama, jog išimtas iš konteksto žodis „mėsingas“ tiesiog reiškia „turintis daug mėsos“. Tuo atveju, jeigu rinkoje būtų vienintelis aukščiausios rūšies mėsos gaminys, tikėtina, jog užrašas „mėsingas“ ant tokio gaminio pakuotės nekeltų problemų, nes toks gaminys su dideliu mėsos kiekiu būtų vienintelis, žymuo „mėsingas“ atliktų informacinę funkciją (t. y. „turintis daug mėsos“), kai tuo tarpu visi kiti mėsos gaminiai (pirmos, antros rūšies) turėtų gerokai mažesnį mėsos kiekį. Analizuojamu atveju problema kyla būtent dėl to, kad Lietuvos rinkoje yra platinama daug aukščiausios rūšies mėsos gaminių, pasižyminčių dideliu mėsos kiekiu (t. y. „mėsingų“ mėsos gaminių). Tam tikrais atvejais, mėsos kiekis kitų gamintojų mėsos gaminiuose yra net didesnis negu Bendrovės gaminiuose su žymeniu „mėsingi“, tačiau ryškiomis didelėmis raidėmis pateikiamu žymeniu „mėsingi“ žymimas tik vienas iš daugelio tokių aukščiausios rūšies mėsos gaminių – Bendrovės gaminys. Atsižvelgiant į tai, vidutiniam vartotojui sukuriamas klaidinantis įspūdis, jog toks žymeniu „mėsingi“ pažymėtas mėsos gaminys pasižymi ypatingomis savybėmis, kurių neturi kiti panašūs gaminiai.

4.3. Faktas, kad Bendrovės gaminiuose su žymeniu „mėsingi“ mėsos kiekis tam tikrais atvejais yra net mažesnis negu kitų gamintojų Lietuvoje platinamuose mėsos gaminiuose, akivaizdžiai matomas, lyginant skirtingų mėsos gaminių etiketes. Iš palyginamojoje analizėje pateiktų 49 mėsos gaminių, lyginamų 9 grupėse, Bendrovės mėsos gaminiai su žymeniu „mėsingi“ šiek tiek didesniu mėsos kiekiu pasižymėjo 5 grupėse (virtos paukštienos dešrelės, virtos kiaulienos dešros, karštai rūkytos dešrelės, šaltai rūkytos dešros, vytintos dešrelės), o 4 grupėse Bendrovės mėsos gaminiuose su žymeniu „mėsingi“ esantis mėsos kiekis buvo lygus ar net mažesnis kitų gamintojų mėsos gaminiuose esančiam kiekiui. Be to, VMVT, vykdydama tyrimą, savo iniciatyva ištyrė įvairių Lietuvos rinkoje platinamų mėsos gaminių sudėtyje esančio mėsos baltymų be junginio audinio baltymų kiekį. Būtent šis kiekis yra vienas iš rodiklių, pagal kuriuos mėsos gaminiai skirstomi į rūšis. Kaip nurodyta Protokole, Bendrovės mėsos gaminiai su žymeniu „mėsingi“ didesniu kokybės rodikliu (mėsos baltymų be junginio audinio baltymų kiekiu) pasižymėjo tik vienoje mėsos gaminių grupėje („virtos paukštienos dešrelės“). Kitos mėsos gaminių grupėse aukštesniais kokybės rodikliais pasižymėjo kitų gamintojų mėsos gaminiai.

Taigi, Bendrovės mėsos gaminiai su žymeniu „mėsingi“ nėra niekuo „mėsingesni“, o tam tikrais atvejais – net mažiau „mėsingi“ už kitų gamintojų aukščiausios rūšies mėsos gaminius, kurie žymeniu „mėsingas“ nėra pažymėti. Taigi, „mėsingumas“ nėra ypatinga Bendrovės gaminių savybė.

5. Pareiškėja, žymėdama gaminius žymeniu „mėsingas“, klaidina vartotojus (iškreipia jų ekonominį elgesį) dėl tariamai ypatingų savo gaminių savybių

Kaip ne kartą analizuota teismų praktikoje, vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas, atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. Kaip įprasta, vartotojo atidumo laipsnis kasdienio naudojimo prekėms, taip pat ir maisto prekėms, yra mažesnis nei brangesnėms prekėms, kurias įsigydamas vartotojas ilgiau svarsto, prieš priimdamas sprendimą dėl sandorio ir plačiau analizuoja su jomis susijusią informaciją. Taigi, analogiškai, vidutinis vartotojas neprivalo tikrinti informacijos mėsos gaminių pakuočių galinės etiketės pusėje, studijuoti sudedamųjų dalių sąrašo ir jame nurodomų mėsos kiekių ar, tuo labiau, lyginti skirtingų gamintojų mėsos gaminius ir jų sudėties informaciją. Šią situaciją iliustruotų hipotetinis pavyzdys: parduotuvės lentynoje pateikiant 3 skirtingų gamintojų gaminamus aukščiausios rūšies mėsos gaminius su visiškai vienodu mėsos kiekiu, pavadinimais „Šiaulių“ dešra, „Telšių“ dešra ir „mėsinga“ dešra, stipriai tikėtina, jog vartotojas, ieškantis gaminio su didžiausiu mėsos kiekiu, pasirinktų dešrą pavadinimu „mėsinga“. Šį hipotetinį pavyzdį patvirtinta ir UAB „Biovela group“ iniciatyva atliktos rinkos ir vartotojų nuomonių tyrimų agentūros „Sprinter Research“ (UAB „Sprinter tyrimai“) 2016 m. spalio mėn. atliktos vartotojų nuomonių apklausos rezultatai. Apibendrinant tyrimo rezultatus, atkreiptinas dėmesys, jog: 82 proc. apklausoje dalyvavusių vartotojų nurodė, kad mėsos kiekis mėsos gaminiuose jiems yra svarbus; 70 proc. apklausoje dalyvavusių vartotojų manė, jog Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose, kurie paženklinti žymeniu „mėsingi“, yra daugiau mėsos negu kituose aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose; 66 proc. apklausoje dalyvavusių vartotojų žymuo „mėsingi“ paskatintų rinktis būtent Bendrovės mėsos gaminius.

Taigi, žymuo „mėsingi“, kuriuo pažymėti pareiškėjos mėsos gaminiai, turi esminės reikšmės vidutinio vartotojo įspūdžiui apie šiuos gaminius ir gali iš esmės iškreipti arba iš esmės iškreipia vartotojų ekonominį elgesį, priimant sprendimą dėl sandorio, t. y. sprendimą įsigyti būtent šiuos, o ne panašios sudėties kitų gamintojų gaminius ar gaminius, kuriuose mėsos kiekis dar didesnis.

6. Pareiškėjos pateikta kalbininko nuomonė nėra tinkama, vertinant vidutinio vartotojo ekonominį elgesį mėsos gaminių reklamos atžvilgiu

Mėsos gaminių ženklinimas yra sudėtinga ir specialių ekspertinių mėsos technologo bei teisinių žinių reikalaujanti sritis. Atitinkamai, reklama, reklaminių tekstų konstrukcijos ir jų poveikis vidutiniam vartotojui yra specifinė sritis, reikalaujanti psichologinių, ekonominių bei vartotojų elgsenos vertinimo įgūdžių. Pareiškėja, teikdama kalbininko nuomonę, nepateikia įrodymų, kad lietuvių kalbos mokslininkas tokių specialių žinių yra įgijęs ar bent teoriškai gali turėti. Pareiškėjos pateikta 2018 m. sausio 5 d. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros lektoriaus L. Laužiko išvada (toliau – ir Kalbininko nuomonė), kurioje analizuojamas žymens „mėsingas“ leksinis (reikšminis) turinys, analizuojamoje byloje negali būti vertinama. Žodį „mėsingas“ kalbininkas vertina iš lietuvių kalbos perspektyvų, remdamasis chrestomatinėmis teksto supratimo taisyklėmis, tačiau abstrahuotai nuo šios konkrečios bylos konteksto. Specialistas išsamiai analizuoja žodžio „mėsingas“ reikšmę, kitas pareiškėjos gaminių pakuotės turinio detales, tačiau pamiršta (arba sąmoningai praleidžia) esminį šios bylos aspektą – byloje sprendžiamas klausimas dėl žymens „mėsingi“ naudojimo aukščiausios rūšies mėsos gaminio ženklinime, kai tuo tarpu kiti aukščiausios rūšies mėsos gaminiai pasižymi panašiu, o tam tikrais atvejais – net didesniu „mėsingumu“. Kalbininko nuomonėje nurodoma, jog „tekstų komunikacinė paskirtis rodo, kad teiginiais yra referuojama (skleidžiama informacija), o lygina ir išvadas daro vartotojai“ (kalbininko nuomonės 5 psl.), tačiau plačiau šis aspektas nėra analizuojamas. Kalbininkas analizuoja tik tekstais tiesiogiai referuojamą informaciją, tačiau nevertina ir neturi ekspertinių žinių įvertinti, kaip tokius tekstus palygins ir kokias išvadas padarys vartotojai. Akivaizdu, jog būtent vartotojai palygina skirtingų gamintojų gaminamus mėsos gaminius bei jų ženklinimo ir reklaminę informaciją, tačiau šiuo atveju kalbininkas giliau neanalizuoja galimo vartotojų ekonominio elgesio mėsos gaminio su žymeniu „mėsingi“ atžvilgiu. Kaip įrodyta UAB „Biovela group“ pateiktu vartotojų nuomonės tyrimu, vartotojai, palyginę kitų gamintojų mėsos gaminius bei pareiškėjos mėsos gaminius su žymeniu „mėsingi“, gali padaryti klaidinančias išvadas dėl pareiškėjos gaminių tariamų ypatingų savybių (didesnio mėsingumo). Be to, kalbininko nuomonėje nurodoma, kad „<...> gaminių aprašais pateikiamos rūšinės savybės (teiginiai), susijusios su gaminio žaliava (mėsingas, jautienos, vištienos, ...); <...>“. Taip teigdamas, kalbininkas prieštarauja pats sau. Tuo atveju, jeigu rinkoje siūlomi mėsos gaminiai būtų iš mėsos arba iš kitų žaliavų (pavyzdžiui, daržovių), užrašu „mėsingas“ galėtų būti indikuojama gaminio žaliava (t. y. jog gaminys pagamintas iš mėsos, o ne iš daržovių), tačiau vidutinis vartotojas suvokia, kad visi mėsos gaminiai yra pagaminti iš mėsos, todėl analizuojamu atveju mėsos gaminio ženklinimas žymeniu „mėsingi“, tik siekiant informuoti vartotojus apie mėsos gaminio žaliavą (mėsą), neatitiktų protingumo reikalavimų. Vidutinis vartotojas suvokia, kad mėsos gaminiai gaminami iš mėsos, o kitų aukščiausios rūšies mėsos gaminių kontekste vieno mėsos gaminio išskyrimas žymeniu „mėsingi“ vidutiniam vartotojui gali sukelti nepagrįstų lūkesčių.

Žymuo „mėsingi“ neturi skiriamojo požymio ir nebuvo įregistruotas prekių ženkluPareiškėja klaidina teismą, teigdama, kad Valstybinis patentų biuras registravo Bendrovės naudojamus ženklus su žymeniu „mėsingi“, taip sukurdamas teisėtą pareiškėjos lūkestį, kad tokie ženklai neklaidina visuomenės. Reali situacija buvo visiškai priešinga – pareiškėja žymenį „mėsingi“ siekė užregistruoti kaip prekių ženklus, tačiau Valstybinis patentų biuras šiuos žymenis registruoti kaip prekių ženklus atsisakė. Vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 6 straipsniu, žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis, be kita ko, neturi jokio skiriamojo požymio arba nurodo tik prekių rūšį, kokybę, paskirtį, pagaminimo būdą arba kitas prekių charakteristikas. Kaip nurodė Valstybinis patentų biuras, šių prekių ženklų ekspertizes atlikusių ekspertų nuomone, šie žymenys neturi jokio skiriamojo požymio, žymi arba nurodo tik prekių rūšį ir kitas prekių charakteristikas (Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Akivaizdu, jog atsisakydamas registruoti minėtus žymenis prekių ženklais, Valstybinis patentų biuras patvirtino pranešimo dėl Įstatymo pažeidimo pagrindinę mintį – „mėsingas“ nėra ypatinga mėsos gaminio savybė, tai tik produkto savybė, charakteristika, kuria pasižymi visi panašūs mėsos gaminiai. Minėtą Prekių ženklų įstatymo reikalavimą, kad prekių ženklas turi turėti skiriamąjį pobūdį, pareiškėja „apėjo“, prie žymens „mėsingi“ pridėdama papildomus elementus. Tokiu būdu Valstybiniame patentų biure buvo įregistruoti pareiškėjos prekių ženklai „Mėsinga šeima“ (reg. data 2016 m. balandžio 14 d.) ir „Krekenavos pieniškos dešrelės mėsingos Aukščiausia rūšis“ (reg. data 2013 m. rugsėjo 27 d.).Pažymėtina, kad Valstybinis patentų biuras, registruodamas prekių ženklus, netikrina, ar šie prekių ženklai visais atvejais atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, todėl prekės ženklo registracija savaime nesuteikia „imuniteto“ nuo bet kokių kitų įstatyminių reikalavimų, ir protingam bei apdairiam verslo subjektui negali sukurti lūkesčio, kad toks prekių ženklas yra absoliučiai leidžiamas visomis įmanomomis aplinkybėmis.