Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-10 · Administracinė byla Nr. I-4381-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
I-4381-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03443-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4381-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-03443-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

dalyvaujant pareiškėjui A. G. (A. G.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.), skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 14), prašydamas priteisti dalimis 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsižvelgiant į pažeidimo laikotarpį. Nurodo, kad nuo 2012-12-22 iki 2012-12-27 buvo laikomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) areštinėje, o periodiškai (apie 15 parų) ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK) areštinėje žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities VPK areštinėje langas buvo užkaltas su plėvele, todėl dienos šviesos nepatekdavo, o dirbtinis apšvietimas buvo prastas, vedamas į dušą vietoje rankšluosčio gaudavo gabalą suplėšytos medžiagos, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis. Tauragės apskrities VPK areštinėje taip pat buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, miegodavo ant purvinų, supuvusių čiužinių. Kamerose Nr. 2 ir Nr. 3, kuriose buvo laikomas, dienos šviesos apskritai nebuvo, kadangi vietoje skaidraus lango stiklo, buvo sudėti stikliniai blokai, kurie dienos šviesos nepraleidžia, ventiliacijos taip pat jokios nebuvo. Dėl nurodytų atsakovės atstovų veiksmų, pareiškėjas nurodo, jog patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą, sutriko miegas, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo priteisti neturtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, patikslindamas, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, prašo priteisti 5000 Lt, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, – 15000 Lt neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities VPK, atsiliepime į skundą (b. l. 19–24) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas A. G. 2012-12-22 21.35 val. buvo uždarytas į Vilniaus apskrities VPK areštinę, įtariant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199 str. 1 d. ir 291 str., 1 d. padarymu. Areštinėje jis buvo laikomas iki 2012-12-27 9.20 val., t.y. apie 132 val., vėliau perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą. Visą buvimo laikotarpį pareiškėjas areštinėje buvo laikomas 16 kv. m. ploto kamerose su dar 4 asmenimis. Atsakovės atstovas nurodė, jog pareiškėjas, būdamas Vilniaus apskrities VPK areštinėje skundų, prašymų, pretenzijų dėl prastų laikymo sąlygų neteikė. Dėl laikymo atskirai nuo rūkančių asmenų pareiškėjas į administraciją taip pat nesikreipė. Be to, atsakovės atstovas atkreipė teismo dėmesį į tai, jog pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad buvimo areštinėje metu, jis pats nerūkė. Pažymėjo, jog pareiškėjas areštinėje buvo laikomas trumpą laiką, 1 valandą per parą jam buvo sudaroma galimybė pasivaikščioti areštinės kieme, pabūti gryname ore ir pareiškėjas šia teise pasinaudojo.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jis buvo laikomas žiauriomis sąlygomis, Vilniaus apskrities VPK nurodo, kad areštinės pastatas yra labai senas, jo būklė nėra ideali, tačiau pastato eksploatacija nėra uždrausta, tad pastatas yra tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti. Gavus papildomą finansavimą, areštinės patalpos periodiškai atnaujinamos, siekiant patalpų atitikimo Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimams. Pabrėžė, jog pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai yra neatitinkantys tikrovės, nepagrįsti įrodymais, o tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, o kai kurie – atvirai melagingi. Vilniaus apskrities VPK nesutinka, jog areštinėje nėra tinkamos ventiliacijos, kadangi areštinės kamerose yra įrengtos oro šalinimo sistemos (ištraukiamoji ventiliacija), languose yra orlaidės, tačiau pažymėjo, jog pareiškėjas buvo laikomas areštinėje žiemos metu, todėl orlaidės nebuvo atidaromos dėl oro sąlygų lauke. Dėl apšvietimo kamerose atsakovės atstovas nurodė, kad skaidraus stiklo langai kamerose turi būti įrengti tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems policijos areštinių pastatams. Sutiko, jog pro areštinės langus patenka nedaug natūralios šviesos, nes pastatas yra senas, jo sienos labai storos, tačiau nurodė, jog visose kamerose papildomai yra įrengtas dirbtinis apšvietimas. Pažymėjo, jog lovų čiužiniai yra dezinfekuojami, naujai atvykusiam į areštinę yra išduodama švari, išskalbta patalynė, lovos skalbiniai keičiami pagal jų užterštumą, ne rečiau kaip kartą į savaitę.

Dėl neturtinės žalos priteisimo, atsakovės atstovas nurodė, jog pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų bei medicininių dokumentų apie galimai patirtą nurodytą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Vilniaus apskrities VPK nuomone, prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, nulėmusiu patekimą į areštinę, o jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities VPK, atsiliepime į skundą (b. l. 44–48) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas A. G. areštinėje buvo laikomas nuo 2013-03-26 iki 2013-04-05 (kameroje Nr. 2) ir nuo 2013-05-27 iki 2013-05-31 (kameroje Nr. 3). Pažymėjo, jog visą buvimo laikotarpį, areštinėje jis buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir laikantis higienos normų. Atkreipė teismo dėmesį, jog pareiškėjas su skundais į areštinės administraciją dėl neva netinkamų laikymo sąlygų, nesikreipė. Nesutinka, jog šiuo atveju Tauragės apskrities VPK pareigūnų veiksmai yra neteisėti. Atsakovės atstovo teigimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turi būti patvirtinti kitais objektyviais įrodymais. Nenustačius žalos ir neteisėtų veiksmų, nekyla ir valstybės civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Pareiškėjas A. G. Vilniaus apskrities VPK areštinėje buvo laikomas 6 paras: nuo 2012-12-22 iki 2012-12-27 (b. l. 3, 20, 30, 33), Tauragės apskrities VPK areštinėje areštinėje – 15 parų: nuo 2013-03-26 iki 2013-04-05 (kameroje Nr. 2) ir nuo 2013-05-27 iki 2013-05-31 (kameroje Nr. 3) (b. l. 55).

Vilniaus apskrities VPK areštinei sutarčių pagrindu yra teikiamos minkšto inventoriaus (lovos čiužinių, antklodžių, pledų, pagalvių, patalynės, rankšluosčių) dezinfekcijos paslaugos (b. l. 38–39), skalbimo paslaugos (b. l. 40), patalpose esančių kenkėjų naikinimo paslaugos (b. l. 41–43).

Iš Vilniaus apskrities VPK medicinos punkto Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo įrašų (b. l. 31–32) matyti, kad pareiškėjas A. G. 2012-12-23 buvo apžiūrėtas slaugytojos, apžiūros metu pareiškėjas sveikatos nusiskundimų neturėjo, smurto žymių nerasta.

Iš Tauragės apskrities VPK 2013 m. sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo įrašų (b. l. 56–62) matyti, kad pareiškėjas A. G. nusiskundimų dėl sveikatos būklės neturėjo. Buvimo Tauragės apskrities VPK areštinėje metu į įstaigos administraciją su skundais ar prašymais nesikreipė (b. l. 55).

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013-08-29 patikrinimo akte Nr. AK-115 (b. l. 50–51) nurodyta, jog atlikus neplaninį Tauragės apskrities VPK areštinės patikrinimą Lietuvos higienos normos HN 37:2009 6, 23, 48, 53 ir 58 punktų pažeidimų nenustatyta.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013-09-23 patikrinimo akte Nr. AK-117 (b. l.52–54) nurodyta, jog atlikus planinį Tauragės apskrities VPK areštinės patikrinimą, buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkto pažeidimas – visų kamerų sanitariniuose mazguose prie kriauklių nėra veidrodžių. Kitų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų nerasta.

Iš pareiškėjo A. G. asmens sveikatos istorijoje esančių medicininių įrašų (b. l. 77–87) matyti, kad po laikymo Vilniaus apskrities VPK areštinėje pareiškėjas jokių sveikatos sutrikimų neturėjo, po laikymo Tauragės apskrities VPK areštinėje – pareiškėjas skundėsi skausmais stubure, sąnariuose (b. l. 86).

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo A. G. reikalavimo priteisti jam 5000 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, ir 15000 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, pagrįstumo. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo priteisimą iš esmės kelia dėl laikymo kartu su rūkančiais, taip pat netinkamų laikymo sąlygų areštinėse.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje nuolat pabrėžia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Kadangi byloje spręstinas pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumas laikotarpiu nuo 2012-12-22 iki 2013-05-31, tai ginčui aktualus būtent tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas.

Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad policijos areštinė – tai teritorinės policijos įstaigos padalinys, skirtas sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

Nuo 2009-10-09 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma).

Dėl laikymo kameroje kartu su rūkančiais asmenimis.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo laikymo vienoje patalpoje, t.y. tiek Vilniaus apskrities VPK areštinėje, tiek Tauragės apskrities VPK areštinių kamerose, su rūkančiais asmenimis.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. G. Vilniaus apskrities VPK areštinės kameroje buvo laikomas 5 paras: 2012-12-22 kartu su 4 asmenimis, 2012-12-23 – su 3, 2012-12-24 – 2012-12-27 su 4 asmenimis (b. l. 20), o Tauragės apskrities VPK areštinės kamerose – 14 parų (b. l. 55). Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų (b. l. 82) matyti, kad A. G. yra nerūkantis.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad ,,Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru”. Šio straipsnio 4 d. nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 37:2009 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 13 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims draudžiama rūkyti areštinės kameroje, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Analogiška nuostata įtvritinta ir aukščiau minėtų Taisyklių 10.10 punkte.

Kaip nurodė atsakovės atstovai Vilniaus apskrities VPK ir Tauragės apskrities VPK areštinėse rūkantys asmenys laikomi atskirai nuo nerūkančių ir griežtai yra laikomasi Taisyklių reikalavimo. Atkreipė teismo dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas laikomas tiek Vilniaus apskrities VPK areštinėje, tiek Tauragės apskrities VPK areštinėse su skundais ir prašymais dėl pervedimo į nerūkančiųjų kamerą nesikreipė. Pažymėjo ir tai, kad nėra galimybės nustatyti ar pats pareiškėjas tuo metu buvo nerūkantis.

Byloje nėra pateikta duomenų, neužfiksuota, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, asmenys rūkė. Pareiškėjas teiginių, kad kartu su juo kameroje buvę kiti asmenys būtų rūkę, ar kad jam per tokį trumpą buvimo areštinėse laikotarpį dėl to būtų kilusi tam tikra žala sveikatai, nepagrindė įrodymais. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pareiškėjas, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Taigi asmuo, teigiantis, jog dėl netinkamų sulaikymo (kalinimo) sąlygų patyrė konkrečių sveikatos sutrikimų, šias aplinkybes privalo pagrįsti. Bylos duomenimis pareiškėjas jokių nusiskundimų sveikata neturėjo, išskyrus keletą kartų kreipėsi į medikus dėl nugaros ir sąnarių skausmo. Todėl šiuo atveju spręstina, jog pareiškėjas neįrodė nei Vilniaus apskrities VPK, nei Tauragės apskrities VPK neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, jog neturtinės žalos atlyginimo atveju, visų pirma, būtina nustatyti veiksmų neteisėtumą, o šiuo atveju atsakovės atstovų veiksmų (dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis) neteisėtumas nebuvo nustatytas, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, teismo vertinimu, net jei kartu su pareiškėju laikomi asmenys ir būtų rūkę areštinių kamerose, per tokį trumpą laikotarpį, t. y. 5 paros Vilniaus apskrities VPK areštinėje ir 14 parų Tauragės apskrities VPK areštinėje, nebūtų pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 str. prasme.

Dėl kitų laikymo sąlygų

Pareiškėjas skunde neturtinės žalos atlyginimo klausimą kildina ir dėl netinkamų laikymo areštinėse sąlygų (švarios patalynės nebuvimo, prasto vėdinimo, neskaidrių langų, nepakankamos dieninės šviesos).

Šios Higienos normos 6 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pasak pareiškėjo, jį laikant areštinėse nebuvo laikytasi šių Higienos normos reikalavimų: 21 punkte ( areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.), 23 punkte (kameros turi būti vėdinimos per langus (orlaides)), 56 punkte (areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais) ir 58 punkte (patalynė turi būti švari, dezinfekuota).

Higienos normos 2 punkte nurodyta, jog joje numatyti reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Vilniaus apskrities VPK areštinė, tiek ir Tauragės apskrities VPK areštinė yra seniai veikiančios areštinės, nebuvo kapitaliai remontuotos ar renovuotos, todėl Higienos normos reikalavimai nustatyti 21 ir 23 punktuose (dėl skaidrių stiklų, mechaninės vėdinimo sistemos ir dieninio apšvietimo) pareiškėjo atžvilgiu netaikytini. Nesant valstybės paskirto reikiamo finansavimo, nėra galimybės ir kapitaliai rekonstruoti šių pastatų. Todėl šiuo atveju nei Vilniaus apskrities VPK, nei Tauragės apskrities VPK neteisėtų veiksmų nenustatyta. Be to pažymėtina, jog byloje esantys Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 50–54) patvirtina, jog atlikus tiek planinį, tiek neplaninį Tauragės apskrities VPK areštinės patikrinimą, neilgai trukus po to, kuomet joje buvo laikomas pareiškėjas, Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimų nenustatyta.

Byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, būdamas areštinėse, miegojo ant nešvaraus čiužinio, jam nebuvo keičiama patalynė ar neišduodami rankšluosčiai, šis pareiškėjo skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai, byloje yra pateikiamos sutartys, sudarytos su Vilniaus apskrities VPK, dėl areštinei teikiamų minkšto inventoriaus (lovos čiužinių, antklodžių, pledų, pagalvių, patalynės, rankšluosčių) dezinfekcijos paslaugų (b. l. 38–39), skalbimo paslaugų (b. l. 40), patalpose esančių kenkėjų naikinimo paslaugų (b. l. 41–43). Tauragės apskrities VPK areštinei šios paslaugos taip pat yra teikiamos sutarčių pagrindu (b. l. 46). Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas, laikomas areštinėse, nei karto jokių pretenzijų, skundų dėl čiužinių ar patalynės neteikė (b. l. 55). Todėl darytina išvada, jog jam buvo išduodama švari, teisės aktų reikalavimus atitinkanti patalynė bei minkštasis inventorius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Nors pareiškėjas prašo teismo atlyginti patirtą neturtinę žalą, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad pareiškėjas A. G. keletą kartų, tačiau net ne areštinėse buvimo laikotarpiu – 2013-04-11 ir 2013-05-16 kreipėsi į gydytojus dėl nugaros ir sąnarių skausmo (b. l. 86), neįrodo, jog jam būtų padaryta neturtinė žala. Kiti pareiškėjo teiginiai bei argumentai (patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sutriko miegas) yra abstraktūs, teismo laikytini nepakankamais ir nepagrindžiančiais pareiškėjo reikalavimo. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo patirti trumpalaikiai fiziniai nepatogumai nelaikytini tokio lygio, jog būtų galima daryti išvadą, kad buvo padaryta jam neturtinė žala. Pažymėtina, jog pareiškėjo padėtis areštinėse nebuvo išskirtinė ar prastesnė lyginant su kitais sulaikytaisiais.

Atsižvelgiant į aukščiau sprendime nustatytas aplinkybes, remiantis nurodytais motyvais, vadovaujantis teismų praktika, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių Vilniaus apskrities VPK ar Tauragės apskrities VPK veiksmų neteisėtumą pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo A. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė