- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- II-1625-426/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01294-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K., nukentėjusiam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal R. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) Administracinės veiklos skyriaus (AVS) nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis 2010 m. rugpjūčio 26 d. R. K. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 11 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusiam krovininiam automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. M. , su juo susidūrė, apgadino abi transporto priemones; toliau važiuodamas staigiai stabdė, nors tai nebuvo būtina eismo saugumui. Krovininis automobilis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į „Volvo V70“. Šia veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 109, 140.4 p. reikalavimus (b. l. 12). Vilniaus apskrities VPK KPV AVS 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. F527408 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 str. 2 d., padarymą, R. K. skirta 150 Lt bauda (b. 1. 18).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą.
Skunde (b. l. 1-2) paaiškino, kad nutarimas buvo priimtas remiantis vien kito abiejų eismo įvykių dalyvio paaiškinimais, neatsižvelgiant į kitas svarbias eismo įvykio aplinkybes, tokias kaip eismo įvykių vieta, draudžiamųjų ženklų reikalavimai, kito eismo įvykių dalyvių elgesys. Prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą yra draudžiamasis ženklas, ribojantis greitį iki 50 km/h. Apie draudžiamąjį ženklą informuoja prieš jį esantis informacinis ženklas. Atsakingas ir rūpestingas vairuotojas negali jų nepastebėti. Kadangi iki draudžiamojo ženklo leistinas greitis yra 70 km/h, akivaizdu, kad, paisydamas KET reikalavimų, turėjo stabdyti, mažindamas greitį iki leistino. Sumažinęs greitį, važiavo sankryžos link tam, joje pasuktų į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl parodė posūkį į dešinę ir dar labiau sumažino greitį, siekdamas saugiai įvažiuoti į posūkį. Tokie jo atlikti veiksmai yra logiški ir nuoseklūs, atitinka vietos ypatumus ir kelių ženklų reikalavimus. Tuo tarpu kito eismo dalyvio elgesio teisėtumas atliekant minėtus veiksmus yra abejotinas. Pagal KET reikalavimus atsakingas ir rūpestingas vairuotojas privalo kelyje elgtis atsargiai, nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams (9, 28 p.); vadovautis kelio ženklų reikalavimais (8 p.); važiuoti neviršijant leistino greičio, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (133 p.). Kitas eismo įvykių dalyvis yra krovininės transporto priemonės (keturių ašių karjerinis savivartis) vairuotojas, todėl jo elgesys kelyje dėl ypatingo transporto priemonės keliamo pavojaus, jos svorio ir gabaritų, turi būti ypač atidus, kadangi susidūrimo pasekmės gali būti ir tragiškos. (duomenys neskelbtini) gatvė yra įprastas krovininių transporto priemonių maršrutas (Trakų rajone yra veikiantis žvyro karjeras); krovininis automobilis yra Lietuvoje registruota transporto priemonė, todėl važiavimo sąlygos šioje gatvėje kitam eismo įvykio dalyviui turėjo būti puikiai žinomos. Atsižvelgiant į tai, kad priekyje yra draudžiamasis kelio ženklas, o už jo - sankryža, kurioje yra šviesoforo nereguliuojamas posūkis į dešinę, kuriame priešais važiuojančios transporto priemonės gali sukti, R. K. mano, kad krovininio automobilio vairuotojas privalėjo sumažinti greitį iki leistino ir pasirinkti saugų atstumą. Akivaizdu, kad priešais važiavęs vairuotojas to nepadarė, priešingu atveju nesuprantama, kaip apie 30 km/h prieš sankryžą privalantis važiuoti vairuotojas, laikantis saugaus atstumo, gali nespėti sustabdyti savo transporto priemonės. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos priimant skundžiamą nutarimą, nors reikalavimai iš galo važiuojančiai transporto priemonei, ypatingai, jei tai yra krovininė, yra esminė aplinkybė, sprendžiant dėl administracinės atsakomybės tokio pobūdžio bylose. Nustačius paminėtas aplinkybes, administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. už KET 140.4 p. pažeidimą turėjo būti iškelta administracinio teisės pažeidimo byla kitam eismo įvykių dalyviui, krovininės transporto priemonės vairuotojui. Tokiu būdu, kitaip turi būti vertinamas ir eismo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurio metu krovininės transporto priemonės vairuotojas, staigiai padidinęs greitį, sutrukdė jam persirikiuoti, įvažiuodamas į jo eismo juostą apgadino abi transporto priemones, nekreipdamas dėmesio į tai, kad tiesiai važiuoti nebegalėjo (vairuotojai važiuojantys link Graičiūno gatvės pirmąja eismo juosta privalo persirikiuoti į antrąją tam, kad neatsidurtų (duomenys neskelbtini) gatvėje). Siekdamas padėti nustatyti svarbias įvykio aplinkybes, padavė skelbimą dėl eismo įvykių į dienraštį „Lietuvos rytas“.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.
Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjo skundu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
KET 109 p. persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. KET 140.4 p. draudžia vairuotojui staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių,
Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad R. K. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. nuostatas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. , važiuodamas Trakų plentu ATP protokole nuodytu laiku, ketino atlikti persirikiavimo manevrą ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusiam krovininiam automobiliui. Tokias aplinkybes iškart po įvykio paaiškinime policijai nurodė tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas D. P.; minėtas aplinkybes jie patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Pareiškėjas paaiškinime policijai (b. l. 16) taip pat neneigė rikiavimosi iš pirmos juostos į antrąją eismo juostą fakto. Liudytojas D. P. paaiškinime policijai (b. l. 20) nurodė, kad važiavo paskui „Mercedes Benz“; „Volvo V70“ bandė lenkti „Mercedes Benz“ iš dešinės pusės ir kairiu šonu kliudė „Mercedes Benz“ dešinį šoną; po to aplenkė „Mercedes Benz“. Byloje nėra duomenų, kad D. P. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir teiktų nukentėjusiam palankius parodymus, todėl teismas laiko, kad jo parodymai atitinka iš esmės tiesą. Juolab, kad jie išsamūs, detalizuoti, nuoseklūs. Užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 14) taip pat patvirtina, kad R. K. atlikinėjo persirikiavimo manevrą iš dešinės pusės – įvykio metu buvo apgadintos jo vairuoto automobilio kairės pusės durelės. Byloje nėra duomenų, kad R. M. tame kelio ruože viršijo leistiną greitį (anot nukentėjusiojo, jis važiavo apie 60 km/h greičiu), todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Teismas, įvertinęs surinktą medžiagą, sprendžia, kad R. K. veiksmai pagrįstai buvo traktuoti kaip neatitinkantys KET 109 p. reikalavimų, nes persirikiuojantis automobilis neturi pirmumo teisės prieš kitus (važiuojančius tiesiai), net ir rodydamas posūkio signalą.
Taip pat sutiktina su tuo, kad pareiškėjo veiksmai neatitiko ir KET 140.4 p. reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, ši KET norma draudžia vairuotojui staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Taigi, vairuotojas negali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo staigaus stabdymo atveju, jei tai būtina eismo saugumui užtikrinti. Byloje nėra duomenų, kad R. K. buvo iškilęs poreikis staigiai stabdyti automobilį (buvo atsiradusi netikėta kliūtis ar pan.). Priešingai, liudytojas D. P. paaiškinime policijai patvirtino, kad „Volvo V70“, aplenkęs „Mercedes Benz“ kirtęs ištisinį kelio žymėjimą, staigiai stabdė, nors priekyje jokios kliūties automobiliui „Volvo V70“ nebuvo. Liudytojo teigimu, „Volvo V70“ vairuotojas sąmoningai sudarė avarinę situaciją, ko pasekoje įvyko autoįvykis. Minėtas aplinkybes liudytojas patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Eismo įvykio schemoje užfiksuotos automobilio „Mercedes Benz“ stabdymo žymės taip pat patvirtina, kad pareiškėjo automobilio greitas stabdymas buvo netikėtas veiksmas už jo važiavusiam krovinio automobilio vairuotojui. Toks elgesys pagal KET nepateisinamas.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad liudytojo P. N. parodymai nagrinėjamu atveju R. K. kaltės neeliminuoja. Šis liudytojas važiavo priešinga kryptimi nei pareiškėjas ir nukentėjusysis, todėl tokioje situacijoje jam sudėtinga buvo įvertinti priešais atvažiuojančių transporto priemonių greitį, atstumą tarp šių transporto priemonių ir kt. Be to, jis parodymus davė ne iškart po įvykio, o tik apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, praėjus beveik dviems mėnesiams po įvykių. Neabejotina, kad veikiant laiko faktoriui detaliai prisiminti atitinkamus faktus yra kur kas sudėtingiau nei iškart po įvykio. Esant tokioms aplinkybėms P. N. parodymus teismas vertina kritiškai.
Situaciją vertinti pareiškėjo naudai neleidžia ir policijos pareigūno V. Š. 2010 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 13) užfiksuotos aplinkybės.
Kitos R. K. nurodytos aplinkybės nėra svarbios nustatant pažeidimo padarymo aplinkybes. Vertinant įrodymus, pareiškėjo parodymai, kartu su jo pateiktomis fotonuotraukomis (b. l. 5-7) vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. Pareiškėjo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nuobaudos parinkimo taisyklės nėra pažeistos. Nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių (ATPK 31 ir 32 str.), jam pagrįstai skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis.
Teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK KPV AVS 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. F527408, priimtas R. K. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, visapusiškai ir pilnai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248, 256, 284 str.). Nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis, būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,
nutarė:
R. K. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. F527408, kuriuo R. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d, padarymą paskirta 150 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.