Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu G. G. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis kartu su pažįstamu išgėrė šešis butelius alaus, po ko jis nusprendė pasivažinėti savo mopedu, kurį jis nusipirko prieš šį įvykį. Važiuodamas jis pamatė policijos automobilį. Policijos pareigūnams stabdant nuo pastarųjų jis bandė bėgti, tačiau policijos pareigūnai jį vis tiek sulaikė. Šiuo metu jis dirba pagal individualios veiklos liudijimą. Baudų jis nesumokėjo, nes neturėjo darbo, šiuo metu jis laukia atlyginimo, kurį gavęs jis sumokės baudas. Savo veiksmus jis vertina blogai.

Teisiamojo posėdžio metu G. G., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. parodė, kad 2018 m. spalio 8 d. apie 10.00 val. jis nusipirko alaus ir pastarąjį gėrė su pažįstamais. Baigęs gerti alų jis nutarė pasivažinėti mopedu, taigi minėtu mopedu jis išvažiavo į Naująją Vilnią. Važiuodamas jis pastebėjo iš paskos su įjungtais šviesos ir garso signalais važiuojantį policijos automobilį. Policijos pareigūnai jį stabdė, bet jis nesustojo ir važiavo toliau. Važiuodamas Linksmąja gatve, Vilniuje, dėl nelygaus kelio jis mopedo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, po ko policijos pareigūnai jį sulaikė. Policijos pareigūnai nustatė jo girtumą ir nuvežė jį į Priklausomybės ligų centrą. Mopedą, kurį jis vairavo šio įvykio metu, pagal skelbimą už 300 eurų jis nusipirko prieš dvi savaites. Mopedas buvo be dokumentų, mopedo rėmo numeris buvo nušlifuotas, mopedas nebuvo registruotas. Mopedo pardavėjo duomenų jis nežino. Vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 32, 38).

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2018 m. spalio 8 d. patruliavimo metu Parko ir Linksmosios gatvių sankryžoje, Vilniuje, jis pastebėjo važiuojantį mopedą, be valstybinio numerio ženklo, kurio vairuotojas nebuvo užsidėjęs apsauginio šalmo. Nusprendęs minėtą mopedą sustabdyti jis privažiavo prie minėto mopedo ir įjungė policijos automobilio garso ir šviesos signalus, tačiau mopedo vairuotojas nesustojo, padidino važiavimo greitį ir nuvažiavo. Jis važiavo paskui mopedą. Po kurio laiko mopedo vairuotojas išvažiavo iš kelio ant dešiniojo Linksmosios gatvės šaligatvio ir užvažiavo ant žalios vejos, tačiau ties pastatu, esančiu Linksmoji g. 73, Vilniuje, mopedo vairuotojas apvirto. Privažiavęs prie apvirtusio mopedo pastarojo vairuotoją jis sulaikė. Mopedo vairuotojas prisistatė G. G., nuo pastarojo jis pajautė sklindantį alkoholio kvapą. G. G. prisipažino dienos metu gėręs alkoholį. G. G. buvo nustatytas girtumas, po ko G. G. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį. Apžiūrėdamas G. G. mopedą jis pastebėjo, kad mopedo rėmo numeris buvo nušlifuotas ir nebuvo galima identifikuoti mopedo markės. G. G. pasakė mopedą pirkęs pagal skelbimą internete iš nepažįstamo asmens be registracijos dokumentų (b. l. 71).

Specialistas, ištyręs G. G. kraują, paimtą 2018 m. spalio 8 d. 15.40 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,07 promiles etilo alkoholio (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad G. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- E. S., paties G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. spalio 8 d. apie 15.02 val. Linksmojoje gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 73 G. G. vairavo mopedą, be valstybinio numerio ženklo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,07 promilės etilo alkoholio.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalis.

7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,

baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Minėta, kad G. G. vairavo kelių transporto priemonę- mopedą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,07 promilės etilo alkoholio, taigi G. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 27 straipsnio 1 dalis.

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

13) veiką padarė recidyvistas.

BK 64 straipsnio 1-3 dalys.

1. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

2. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.

3. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

BK 64¹ straipsnis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

1. Paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles:

a) vienai arešto parai (1:1).

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl G. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. G. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje beveik daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad G. G., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. G. G. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors G. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, teismas neturi pagrindo manyti, kad G. G. nuoširdžiai gailisi padaręs šias veikas: kaip matyti iš G. G. charakterizuojančios medžiagos, Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimu G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 129 straipsnyje, už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,63 promilės girtumas) bei neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, jam buvo skirta bauda, kurios G. G. nesumokėjo; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimu G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, jam buvo skirta bauda, kurios G. G. nesumokėjo; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarimu G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, jam buvo skirta bauda, kurios G. G. nesumokėjo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,95 promilės girtumas) bei neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, jam buvo skirta bauda, kurios G. G. nesumokėjo. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad G. G. nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų: periodinis G. G. traukimas teisinėn atsakomybėn už analogiškus veiksmus, viena vertus, patvirtina jo polinkį nusikalsti, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu G. G. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. G. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (G. G. už tyčinių nusikaltimų padarymą teistas tris kartus: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. ir 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiais). Minėta, kad G. G. yra baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, tačiau jam skirtų baudų jis nemoka, taigi G. G. yra visiškai indiferentiškas jam skirtoms turtinio pobūdžio nuobaudoms, dėl ko galima pagrįstai teigti, kad G. G. skyrus švelniausios rūšies bausmę- baudą, G. G. šios baudos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai G. G. skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą G. G. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, G. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, G. G. skirtinos keturiasdešimt penkių parų arešto terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiolika parų ir G. G. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė.

Šią nusikalstamą veiką G. G. padarė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu jam skirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi šiuo nuosprendžiu G. G. skirtina arešto bausmė bendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu G. G. skirtomis bausmėmis: vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje nustatyta taisykle šiuo nuosprendžiu G. G. skirtina trisdešimties parų arešto bausmė keistina į vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, kuri su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu G. G. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir 66 MGL, t. y. 2 485,56 eurų dydžio bauda bendrintina jas visiškai sudedant ir G. G. skirtina galutinė subendrinta dvejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė ir 66 MGL, t. y. 2 485,56 eurų dydžio bauda. Įvertinus jauną G. G. amžių bei į tai, kad G. G. pirmą kartą siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę, G. G. skirtiną laisvės atėmimo bausmę nustatytina atlikti atviroje kolonijoje.

Spręsdamas dėl galimybės atidėti G. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas įvertina du aspektus: pirma, minėta, kad G. G. neteisėtas elgesys vairuojant kelių transporto priemones esant apsvaigusiam nuo alkoholio buvo ne kartą įvertintas teismų sprendimais, tačiau G. G. skirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekė ir G. G. elgesio teigiama linkme nepakeitė; antra, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu atidedant G. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvo parodytas pasitikėjimas G. G. sąmoningumu bei suteikta galimybė G. G. savo elgesiu įrodyti, kad jis geba identifikuoti savo elgesio problemines sritis bei šias problemas tinkamai spręsti, tačiau, nepaisydamas jam parodyto pasitikėjimo, G. G. nusikalto vėl. Teismas įvertina ir tai, kad G. G. stabdomas policijos pareigūnų nestojo, o bandė dienos metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojoje zonoje važiuoti šaligatviais, tokiu būdu keldamas realią grėsmę tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei, taigi šios aplinkybės neleidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

G. G. nuo 2018 m. spalio 8 d. 15.02 val. iki 2018 m. spalio 9 d. 12.16 val., t. y. vieną parą buvo laikinai sulaikytas (b. l. 39-40), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis G. G. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną laisvės atėmimo bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Taip pat į laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu įskaitytas G. G. laikinai sulaikytam išbūtas laikas- dvi paros bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu G. G. skirtos bausmės atlikta dalis.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 42 straipsnio 3 dalis.

3. Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.

BK 67 straipsnio 1-3 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

4. Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Minėta, kad G. G., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors G. G. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga G. G. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs G. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija G. G. kraujyje (2,07 promilės) daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi nustatytinas maksimalus įstatyme nustatytas G. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas-uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones taikytinas visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir trejus metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teismas taip pat pažymi, kad G. G. nusikaltimą padarė naudodamasis mopedu, taigi minėtas mopedas laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio G. G. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. Nors minėtas mopedas teisės aktų nustatyta tvarka neregistruotas bei yra be valstybinio numerio ženklo, baudžiamojo proceso metu G. G. parodė, kad minėtas mopedas nagrinėjamo įvykio metu priklausė jam. Minėta, jog BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko G. G. nuosavybės teise priklausantis mopedas be valstybinio numerio ženklo, kuris atiduotas saugoti G. G. (b. l. 15), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3 Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 41), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti G. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

G. G. skirtos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- penkiolika parų ir G. G. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

Šiuo nuosprendžiu G. G. skirtą arešto bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu G. G. skirtomis bausmėmis: šiuo nuosprendžiu G. G. skirtą trisdešimties parų arešto bausmę pakeisti į vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, kurią su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu G. G. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir 66 MGL, t. y. 2 485,56 eurų dydžio bauda subendrinti jas visiškai sudedant ir G. G. skirti galutinę subendrintą dvejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę ir 66 MGL, t. y. 2 485,56 eurų dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti atviroje kolonijoje.

Į G. G. skirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti G. G. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu įskaitytą G. G. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu G. G. skirtos bausmės atliktą dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. G. sulaikymo vykdant laisvės atėmimo bausmę dienos.

Skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir trejus metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei konfiskuoti mopedą be valstybinio numerio ženklo.

G. G. skirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

Išaiškinti G. G., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.