Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Laureta Ulbiene Baudžiamoji byla Nr.1A-828/2010 m.

1.1.3.2;1.2.14.1.1;1.2.24.1;2.1.7.4;2.4.7;

2010 m. rugsejo 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Zarasu rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda del Zarasu rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 6 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., 178 str. 1 d., 22 str. 1 d.178 str. 1 d. ir 270 str. 3 d. nes nepadarytos veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas V. A., taciau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskustas.

O. A. buvo kaltinama tuo, kad 2007 m. vasara, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdama kartu su V. A., suteikusi pastarajam igaliojima kirsti jai nuosavybes teise priklausancio 1 ha miško Gerveliškes km., o parodžiusi kirstino miško plota (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybes teise priklauso nukentejusiajai S. Ž., po ko V. A. S. Ž. priklausanciame miško sklype Padvariniu kaime neteisetai iškirto 40 beržu, 3 baltalksnius, 12 juodalksniu, 8 drebules, viso 63 medžius- 37,74 m ³ medienos 3774,00 Lt vertes, tokiu budu pagrobe svetima turta, tuo bendrais veiksmais su V. A. padare nukentejusiajai S. Ž. 3774,00 Lt turtine žala bei pažeisdama Lietuvos Respublikos mišku istatymo 9 str. 6 d. bei 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos vyriausybes nutarimu Nr. 799 „ Del privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo nuostatu patvirtinimo“ 20 p. reikalavimus, kirtimu padare 830,28 Lt žala aplinkai.

Be to, 2007 metu vasara, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, M. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 3str.1d.1p. pagrindu, parodžiusi kirstino miško (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso nukentejusiajai S. Ž., po ko M. N., kuris del vagystes nera kaltas, iškirto 9 beržus - 4,07 m³ medienos 407,00 Lt vertes, tokiu budu pagrobe svetima turta, padarydama nukentejusiajai S. Ž. 407 Lt turtine žala.

Be to, 2007 m. spalio 17d. veikdama kartu su V. A., suteikusi pastarajam igaliojima kirsti jai nuosavybes teise priklausancio 1 ha miško Gerveliškes km., o parodžiusi kirstino miško plota (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso nukentejusiajai S. Ž., po ko V. A. S. Ž. priklausanciame miško sklype Padvariniu kaime neteisetai iškirto ir pasikesino pagrobti 5 beržus ir 4 juodalksnius, viso 9 medžius- 7,5 m ³ medienos 750,00 Lt vertes, tokiu budu pasikesino pagrobti svetima turta, taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jos valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes V. A. buvo sulaikytas, tuo bendrais su V. A. veiksmais padare nukentejusiajai S. Ž. 750,00 Lt turtine žala, bei neteisetu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos mišku istatymo 9 str. 6 d. bei 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos vyriausybes nutarimu Nr. 799 „ Del privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo nuostatu patvirtinimo“ 20 p. reikalavimus, kirtimu padare 165,00 Lt žala aplinkai.

Zarasu rajono apylinkes prokuratura prašo Zarasu rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 6 d. nuosprendžio dali, kuria O. A. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str, l d., 270 str. 3 d., 178 str. l d., 22 str. l d.. 178 str. l d., 270 str. 3 d. pakeisti, pripažistant ja kalta, padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. l d. ir nubausti 10 MGL (1300,00 Lt) bauda, pagal LR BK 270 str. 3 d. nubausti 5 MGL (650,00 Lt) bauda, pagal LR BK 178 str. l d. nubausti 10 MGL (1300,00 Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. l d.. 178 str. l d. nubausti 12 MGL (1560,00 Lt) bauda, pagal LR BK 270 str. 3 d. nubausti 6 MGL (780,00 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d., 5 d. bausmes subendrinti apemimo ir dalinio sudejimo budu ir paskirti galutine subendrinta bausme 16 MGL (2080 Lt) bauda. Taip pat prašoma priteisti iš V. A. ir O. A. solidariai 8362 Lt turtines žalos atlyginimo nukentejusiosios S. Ž. naudai, priteisti iš V. A. ir O. A. solidariai 1084,82 Lt žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Teismas išteisinamaji nuosprendi kaltinamosios O. A. atžvilgiu grindžia tuo, jog bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad kaltinamoji neneigia parodžiusi šeimos nariams jai priklausancio miško sklypa, taciau yra isitikinusi, jog parode butent jai priklausanti sklypa. V. A. parode, jog jis pats be motinos žino jos sklypo ribas, duomenu apie tai, jog jis kartu su motina susitare pagrobti S. Ž. priklausanti miška, byloje nera. O. A. pati miško kirtimo darbu neorganizavo, miške nebuvo, tai patvirtino teisme apklausti liudytojai V. K., A. N., R. B., K. Š.. V. B., G. D., P. M.. Be to, liudytojai M. N., F. B.-N.parode, jog šeimos nariams buvo žinomos O. A. miško sklypo ribos, miške jie buvo ne viena karta, miško sklypo ribas jiems rode ne tik O. A., bet ir V. A.. Patvirtino, kad O. A. nežinojo nei kiek, nei kokia mediena iškirsta, medžius kertant nedalyvavo. Taciau iš kaltinimo turinio matyti, kad O. A. buvo kaltinama tuo, jog parode kirstinas vietas ir kirstinus medžius, o ne tuo, kad pati tiesiogiai dalyvavo kirtime. Iš baudžiamojoje byloje esanciu sprendimu del nuosavybes teisiu atkurimo O. A. ir S. Ž. matyti, kad nukentejusiajai S. Ž. nuosavybes teises yra atkurtos natura, o kaltinamajai O. A. nuosavybes teises iš dalies yra atkurtos natura, iš dalies lygiaverciu žemes sklypu. Šias aplinkybes teisiamojo posedžio metu patvirtino pati kaltinamoji O. A. ir apklaustas specialistas - Utenos apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Zarasu žemetvarkos skyriaus vyr. specialistas V. C., kuris parode, kad nukentejusiajai S. Ž. nuosavybes teises yra atkurtos natura. Žeme, i kuria nukentejusiajai S. Ž. atkurtos nuosavybes teises, niekad nepriklause nei O. A., nei kitiems jos giminaiciams. Taip pat iš baudžiamojoje byloje esancio žemes sklypo akto, žemes sklypo (-u). skiriamu privaciam ukiui steigti ribu parodymo ir ju paženklinimo vietoje akto matyti, kad kaltinamajai O. A. buvo parodytos jos žemes sklypo ribos, jos paženklintos kuoleliais, žymint sklypo ribas dalyvavo pati savininke O. A.. Šias aplinkybes teisiamojo posedžio metu patvirtino tiek pati kaltinamoji O. A., tiek matininkas, žymejes jos sklypo ribas, G. G.. Be to, nukentejusioji S. Ž. ir liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posedyje nuosekliai dave parodymus ir ju nekeite, kad tarp ju ir O. A. keleta metu prieš ivykdyta miško vagyste jau buvo kile nesutarimai del žemes sklypo ribu. Jie ir kaltinamoji O. A. buvo susitike vietoveje ir sutare del sklypu ribu. Nors kaltinamoji O. A. ir neigia šias aplinkybes, taciau netiketi nukentejusiosios S. Ž. ir liudytojo A. Ž. parodymais nera pagrindo, kadangi, kad šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis V. A. teisiamojo posedžio metu. Tai rodo, kad kaltinamoji O. A. aiškiai ir tiksliai žinojo savo sklypo ribas, žinojo S. Ž. sklypo ribas, kurios ribojosi su jos sklypu. K. O. A. teisiamajame posedyje dave parodymus, kad ji parode M. N. vieta, kur reikia kirsti miška. Kartu su jais buvo ir Faustina B. N.. Medžiai buvo iškirsti ten, kur ji parode. Taip pat ji parode kaltinamajam V. A., kur reikia kirsti miška. Be to, kaltinamoji parode, kad kirsti miška nurode S. Ž. sklype butent del to, jog mano, kad šis sklypas turi priklausyti jai, o ne S. Ž.: iš viso neturi miško (3 t., b.1. 28). Analogiškus parodymus kaltinamoji O. A. dave ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji parode, kad buvo miške su M. N. ir B. N. ir rode vieta, kur reikia kirsti ivairius medžius. Dar viena karta ji miške buvo su K. Š., nes žinojo kur M. N. iškirto miška, praše ji išvežti (2 t., b.1. 80, 118). Pirmines apklausos metu O. A. parode, kad iškirsti miška nutare, nes isitikinusi, kad dalis Ž. miško priklauso jai. Todel ir išdave sunui V. A. igaliojima tvarkyti dokumentacija del miško kirtimo (1 t.,b. l. 144). Veliau nutare, kad reikia nukirsti miško malkom, del to su anuke B. N. ir jos vyru M. N. nuvažiavo i miška ir parode, kur reikia kirsti, tuo metu V. A. gulejo ligonineje (1 t., b.1. 145). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. A. parode, kad tuo metu, kai jis gydesi ligonineje, M. N. vieta, kur kirsti medžius, parode O. A. (2 t., b.1. 158). Teisiamajame posedyje apklausta liudytoja F.B. N. parode, kad vieta, kur reikia pjauti, medžius jai ir jos vyrui parode O. A.. Ji rode vieta Ž. sklype (3 t., b.1. 34). Teisiamajame posedyje apklaustas liudytojas M. N. parode, kad vieta, kur reikia kirsti medžius, jam rode O. A. ir V. A., be to dar viena karta, kur kirsti jam rode O. A. ( 3 t.,b.1. 34-35). Ikiteisminio tyrimo metu jis parode, kad 2007 m. rugsejo pabaigoje, jam O. A. pasake, kad reikia iškirsti miško ir ji parduoti (2 t., b. L 131). Tuomet jis su žmona ir O. A. nuvažiavo i miška, kur kaltinamoji O. A. parode kirstina vieta, nurode kirsti beržus (2 t., b. 1. 141-142). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. M. parode, kad O. A. praše jo išvežti iš miško mediena, nuvažiavusi i miška, parode, iš kur reikia išvežti mediena, už ši darba sumokejo (2 t., b.1. 35). Tokius pacius parodymus liudytojas P. M. dave ir teisiamajame posedyje (3 t., b.1. 33). Esant tokiems parodymams, darytina išvada, kad O. A. nesidomejo ir neklause, kur buvo išduotas leidimas kirsti medžius, koks leidimas buvo išduotas, kokiam kirtimui ir kokius medžius leista iškirsti, nors tai, jog išdave igaliojima sunui V. A. tvarkyti dokumentus del miško kirtimo rodo, jog kaltinamoji suprato, kad teisetam miško kirtimui butinas leidimas ji kirsti. O. A. praše M. N. kirsti miška ir parode kur reikia kirsti medžius, žinodama ir suvokdama, jog leidimo miško kirtimui nera, šiam asmeniui jokiu pavedimu tvarkyti kirtimo dokumentus nedave. Šiu aplinkybiu visuma rodo, jog kaltinamoji O. A., grobdama svetima miška, S. Ž. miška, veike tiesiogine tycia, t. y. suprato, jog grobia svetima miška, suvoke savo veikos pavojinga pobudi ir norejo taip veikti, numate kilsiancias pasekmes ir ju norejo. Teismas nesieme priemoniu prieštaravimu tarp kaltinamosios O. A., kaltinamojo V. A., liudytoju Faustinos B. N. ir M. N. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, ir duotu teisiamajame posedyje, besiskirianciu vienu nuo kitu, pašalinimui. Aplinkybiu visuma rodo, kad kaltinamoji O. A. žinojo savo sklypo ribas, žinojo S. Ž. sklypo ribas, kurios ribojosi su jos sklypu. K. O. teisiamajame posedyje dave parodymus, kad ji parode M. N. vieta, kur reikia kirsti miška. Kartu su jais buvo ir Faustina B. N.. Medžiai buvo iškirsti ten, kur ji parode. Taip pat ji parode kaltinamajam V. A., kur reikia kirsti miška. Be to. kaltinamoji parode, kad kirsti miška nurode S. Ž. sklype butent del to, jog mano, kad šis sklypas turi priklausyti jai, o ne S. Ž. (3t., b.1. 8). Analogiškus parodymus kaltinamoji O. A. dave ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji nuosekliai parode, kad buvo miške su M. N. ir B. N. ir rode vieta, kur reikia kirsti ivairius medžius. Dar viena karta ji miške buvo su K. Š., nes žinojo kur M. N. iškirto miška, praše ji išvežti (2 t., b. 1. 80, 118). Pirmines apklausos metu O. A. parode, kad iškirsti miška nutare, nes isitikinusi, kad dalis Ž. miško priklauso jai. Todel ir išdave sunui V. A. igaliojima tvarkyti dokumentacija del miško kirtimo (2t., b.1.144). Veliau nutare, kad reikia nukirsti miško malkom, del to su anuke Faustina B. N. ir jos vyru M. N. nuvažiavo i miška ir parode, kur reikia kirsti. Tuo metu V. A. gulejo ligonineje (1 t., b. 1. 145). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. A. parode, kad tuo metu, kai jis gydesi ligonineje. M. N. vieta, kur kirsti medžius, parode O. A. (2 t., b. 1. 158). Teisiamajame posedyje apklausta liudytoja Faustina B. N. parode, kad vieta, kur reikia pjauti. medžius jai ir jos vyrui parode O. A.. Ji rode vieta Ž. sklype (3 t., b. 1. 34). Teisiamajame posedyje apklaustas liudytojas M. N. parode, kad vieta, kur reikia kirsti medžius, jam rode O. A. ir V. A., be to dar viena karta, kur kirsti jam rode O. A. ( 3 t., b. 1. 34-35). Ikiteisminio tyrimo metu jis parode, kad 2007 m. rugsejo pabaigoje, jam O. A. pasake, kad reikia iškirsti miško ir ji parduoti (2t., b.1.131). Tuomet jis su žmona ir O. A. nuvažiavo i miška, kur kaltinamoji O. A. parode kirstina vieta, nurode kirsti beržus (2 t., b. 1. 141-142). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. M. parode, kad O. A. praše jo išvežti iš miško mediena, nuvažiavusi i miška, parode, iš kur reikia išvežti mediena, už ši darba sumokejo (2 t.,. b. I. 35). Tokius pacius parodymus liudytojas P. M. dave ir teisiamajame posedyje (3 t., b. 1. 33). Esant tokiems parodymams, darytina išvada, kad O. A. nesidomejo ir neklause, kur buvo išduotas leidimas kirsti medžius, koks leidimas buvo išduotas, kokiam kirtimui ir kokius medžius leista iškirsti, nors tai, jog išdave igaliojima sunui V. A. tvarkyti dokumentus del miško kirtimo rodo, jog kaltinamoji suprato, kad teisetam miško kirtimui butinas leidimas ji kirsti. O. A. praše M. N. kirsti miška ir parode kur reikia kirsti medžius, žinodama ir suvokdama, jog leidimo miško kirtimui nera, šiam asmeniui jokiu pavedimu tvarkyti kirtimo dokumentus nedave. Šiu aplinkybiu visuma rodo, jog kaltinamoji O. A., grobdama svetima miška, S. Ž. miška, veike tiesiogine tycia, t. y. suprato, jog grobia svetima miška, suvoke savo veikos pavojinga pobudi ir norejo taip veikti, numate kilsiancias pasekmes ir ju norejo.

Teismo posedyje prokurore praše patenkinti apeliacini skunda, išteisintoji O. A., jos gyneja, nuteistasis V. A. prašo apeliacini skunda atmesti.

Zarasu rajono apylinkes prokuraturos apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, priemes išteisinamaji nuosprendi O. A. atžvilgiu, padare pagristas išvadas del jos nekaltumo, tokias teismo išvadas patvirtino byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti , teisminio nagrinejimo metu ištirti faktiniai duomenys, aptarti nuosprendyje.

O. A. buvo kaltinama tuo, kad ji 2007 m. vasara , veikdama su sunumi V. A., suteikusi jam igaliojima kirsti miška sklype, kuris jai priklauso nuosavybes teise, parode jam kirstino miško plota , priklausanti nukentejusiajai S. Ž. ir V. A. jos nurodytame svetimama sklype iškirto miško 3774,00 Litu vertes, ši miška iškirto , pažeisdamas mišku istatymo reikalavimus, privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo reikalavimus. Taip pat ji buvo kaltinama , jog veikdama kartu su sunumi V. A. 2007-10-17 kesinosi pagrobti nukentejusiajai S. Ž. priklausancia mediena , V. A. parodžiui kirstino sklypo, priklausancio S. Ž. , plota, ka V. A. ir padare, iškirsdamas O. A. nurodytame sklype medžius, pažeidžiant mišku istatymo reikalavimus bei privaciu mišku tvarkymo, naudojimo reikalavimus. Tai, kad išteisintoji O. A. padare jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ( Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 270 str. 3 d. pirmame epizode ir Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir 270 str. 3 d. treciame epizode ), irodymu byloje nera, ka pagristai nustate ir apylinkes teismas. Tiek ikiteisminio tyrim o metu, tiek teisminio nagrinejimo metu nuteistasis V. A. parode, kad jam nuo seno buvo žinomos jo mamai- O. A. priklausancio miško ribos, todel nebuvo jokio reikalo jo mamai rodyti, kur konkreciai jos sklype jis turi kirsti medžius. Jis, gaves jos igaliojima kirsti miška jai priklausanciame miško sklype, ta ir dare be jokiu mamos nurodymu (t. 2 b.l. 158, 161, 169, 174, t. 4 b.l. 28-29). Tai, kad išteisintoji O. A. jokiais veiksmais neprisidejo prie nukentejusiosios S. Ž. miško sklypo iškirtimo, kai ji kirto ir kirtimo darbus organizavo jos sunus – nuteistasis V. A., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pati O. A., parodžiusi, kad ji sunui išdave igaliojima jos miško sklype kirsti medžius, taciau pati nedalyvavo miško kirtime, jam nenurode vietos , kur kirsti medžius , ta jis dare be jos, nes jam nuo seno buvo žinomos jos sklypo ribos ( t. 1 b.l. 143-144,145, 146-147, t. 2 b.l. 179, -180, 185-186). Teisminio nagrinejimo metu O. A. parode, kad ji parodžiusi sunui, kur kirsti miška, taciau ta aplinkybe nuneige nuteistasis V. A. (t. 4 b.l. 28-30). Asmenys, kurie dalyvavo aptariamo miško kirtime ar buvo su tuo susije : liudytojai M. V., V. K., A. N. , R. B., K. Š. , G. D., :P. M. , K. S. ir kiti nei vienas nepatvirtino O. A. inkriminuoto kaltinimo aplinkybes, kad ji nuteistajam V. A. parode kirstino miško plota, ta nurodydama nukentejusiosios S. Ž. sklype. Esant tokioms aplinkybems , kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, mano, kad O. A. jai inkriminuotu nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 22 str. 1d. ir 178 str. 1 d. nepadare, teismo sprendimas ja išteisinti, nepadarius jai šiu veiku, yra pagristas ir teisetas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos irodymu , išteisintoji O. A. 2007-04-26 buvo išdavusi notariškai patvirtina igaliojima savo sunui V. A. , kuris ,sutinkamai su šiuo igaliojimu, turejo teise kirsti 1 ha jos miško, atstovauti tuo reikalu ja visose istaigose, gauti iš valstybes istaigu, organizaciju reikiamas pažymas bei kitus dokumentus , gauti leidimus iš atitinkamu istaigu del miško kirtimo, parduoti nukirsta mediena ir pan. (t. 1 b.l. 38), iš šio igaliojimo turinio matyti, jog nuteistasis V. A. teisetam miško kirtimui turejo igaliojimus gauti visus reikiamus leidimus ir miška kirsti, laikantis Lietuvos Respublikos mišku istatymo bei 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos vyriausybes nutarimo Nr. 799 „ Del privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo nuostatu patvirtinimo „ reikalavimu. Kolegijos nuomone, išteisintoji O. A., suteikusi savo teises bei pareigas del miško kirtimo sunui- nuteistajam V. A. , pati tiesiogiai nedalyvavusi miško kirtimo procese, jo organizavime , nebuvo atsakinga už minetu teisiniu aktu reikalavimu vykdyma bei už sunaus- nuteistojo V. A. neteisetus veiksmus. Irodymu, kad ji su juo bendrai veike , realizuodama abiem aptariamais atvejais nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d., byloje nera. Del šiu motyvu apylinkes teismo sprendimas išteisinti O. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d. , nepadarius jai šiu veiku, kaip teisetas ir pagristas paliktinas galioti.

Be minetu nusikalstamu veiku O. A. taip pat buvo kaltinama 2007 m. vasara parodžiusi M. N. kirstino miško plota , kuris nuosavybes teise priklause nukentejusiajai S. Ž. , po ko pastarasis iškirto 9 beržus, taip pasisavindama svetima – nukentejusiosios S. Ž. aitienes turta už 407 Litus. Kolegijos nuomone, byloje nera patikimu, pagristu irodymu, kurie neabejotinai patvirtintu, kad išteisintoji O. A., parodydama M. N. kirstino miško plota, kuris priklause ne jai , o su jos sklypu besirbojancio sklypo savininkei- nukentejusiajai S. Ž., žinojo, kad tai pastarosios sklypas, o ne jai priklausancio miško dalis.

Iš baudžiamojoje byloje surinktu irodymu yra žinoma, kad tiek išteisintajai O. A., tiek nukentejusiajai S. Ž. nuosavybes teises i miška buvo atkurtos naturoje. Šias aplinkybes patvirtino tiek išteisintoji O. A., tiek byloje esantys sprendimai del nuosavybes teisiu atkurimo. Baudžiamosios bylos irodymais yra nustatyta, kad išteisintajai O. A. buvo nustatytos bei jai parodytos jai priklausancio miško sklypo ribos, ta patvirtina duomenys, užfiksuoti žemes sklypo akte, žemes sklypo , skiriamo privaciam ukiui steigti ribu parodymo ir ju paženklinimo vietoje akte, iš kuriu matyti, kad išteisintajai O. A. vietoje buvo parodytos jos žemes miške sklypo ribos, jos buvo paženklintos kuoleliais, žymint šias ribas, dalyvavo pati savininke O. A.. To neneigia ir pati išteisintoji O. A. , ta patvirtina liudytojas- matininkas , žymejes jos sklypo ribas , G. G.. Tai, kad išteisintajai O. A. buvo parodytos jai priklausancio miško sklypo ribos, patvirtina ir tas faktas, kad prieš kelis metus , kilus gincui tarp išteisintosios O. A. ir nukentejusiosios S. Ž. del medienos iš pastarosios miško sklypo vagystes, nukentejusioji S. Ž. , jos vyras A. Ž. buvo susitike vietoje su išteisintaja O. A., šio sustikimo metu buvo aiškinamasi del sklypo ribu. Ta savo nuosekliais parodymais patvirtino nukentejusioji S. Ž., liudytojas A. Ž.. Pati išteisintoji O. A. neigia buvus tokiai situacijai, to ji del amžiaus galejo neprisiminti, taciau ta patvirtina jos sunus- nuteistasis V. A.. Šiu aplinkybiu visuma patvirtina, kad O. A. turejo žinoti savo sklypo ribas, taciau, kad ji orientavosi miške, kad ji suprato žymejimus , susijusius su sklypo ribomis, byloje nera. I. O. yra senyvo amžiaus , gimusi 1925 metais, iš jos pasisakymu teisme, ikiteisminiame tyrime matyti, kad ji yra isitikinusi, kad miškas buvo kertamas jos sklype, o ne nukentejusiosios S. Ž. sklype ir kad ji, neneigdama to fakto, kuri patvirtina liudytojas M. N., F. N. Bensman, kad ji parode M. N. kirstino miško plota, buvo isitikinusi parodžiusi savo žeme. Tai, kad ji sažiningai suklydo , nurodydama svetima miško sklypa, kaip savo , patvirtina nuteistojo V. A. iškelta versija, kuri teisme nebuvo nuneigta, kad kuoliukai, žymintys O. A. sklypo ribas ir besiribojancios savo sklypu nukentejusiosios S. Ž. ribas, aptariamu laiku-miško kirtimo metu buvo išvartyti, perkelti i mamos sklypo viduri, Ž. iškirsta linija, žyminti mamos sklypo ribas, buvo iškirsta mamos sklype , nukentejusiajai užsiimant mamos sklypo saskaita didesni plota , del ko ir jis , kirtes miška nukentejusiosios sklype, nes manes, kad ten mamos sklypas (t.4 b.l. 29). Esant tokioms aplinkybems, kolegija, kaip ir pirmos instancijos tesmas , mano, kad išteisintoji O. A., neturedama tiesiogines tycios užvaldyti svetima turta, sažiningai suklydo, nurodydama kirstino miško plota svetimame sklype. Tokiam jos suklydimui turejo itakos ne tik nuteistojo V. A. nurodyta situacija miške, kuri buvo jo kirtimo metu, bet ir tai, kad O. A. , budama isitikinusi, kad jos sunus V. A. gerai žino jos miško sklypo ribas, M. N. nurode kirstino miško plota toje pat vietoje, kur jau sunus buvo iškirtes.

Del aukšciau išdestytu motyvu, kolegija mano, kad teismo sprendimas del O. A. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 st 1 d. del veikos, kuri aptarta aukšciau, yra pagristas ir teisetas, jo naikinti nera jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. nutare:

Zarasu rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda atmesti.