Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. S. 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.30 val. Vilniuje, Lukiškių g. ties namu Nr. 5 automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo J. S. automobilį ir privertė jį sustoti, išlipęs S. S. pribėgo prie J. S. automobilio, pro atvirą langą sudavė smūgį išmušdamas mobiliojo ryšio telefoną, po to sudavė nukentėjusiajam dar 2-3 smūgius į galvą ir smakrą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis S. S. 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.30 val. Vilniuje, Lukiškių g. ties namu Nr. 5, bandė atidaryti nukentėjusiojo automobilio dureles, nepavykus to padaryti, pro atvirą langą griebęs už marškinėlių bandė J. S. ištraukti iš automobilio ir suplėšė jo marškinėlius, po to pradėjo spardyti nukentėjusiojo transporto priemonę, įlenkė kairės pusės galinį sparną, numušė apdailos juostelę, taip sugadindamas svetimą turtą.

Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad vakare su žmona ir dukra važiavo iš svečių. Pylimo gatvėje prieš sankryžą su Jogailos gatve jiems užkirto kelią kitas automobilis. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, žmona nuėjo aiškintis, vairuotojas spjovė ir nuvažiavo. Nutarė važiuoti paskui. Prie sankryžos išlipo ir nuėjo pasikalbėti, bet automobilis nuvažiavo per raudoną šviesą. Pamatė, kad jį seka kitas automobilis, kurį vairavo, kaip paaiškėjo, J. S.. Nutarė nueiti paklausti, kodėl jį seka. Vairuotojas nelipo iš automobilio, per langą spyrė jam į smakrą. Automobilio durelės buvo užblokuotos, atidarytas langas. Paprašė nukentėjusiojo išlipti, bet vairuotojas nelipo. Sutinka, kad galėjo išmušti iš rankų telefoną, suplėšyti marškinėlius. Jam buvo stresas. Basa koja kelis kartus spyrė į automobilį, galėjo kažkiek įlenkti. Supranta, kad neturėjo taip daryti, bet buvo išsigandęs, kad automobilis seka juos. Policija atvažiavo greitai, jis viską paaiškino, prisipažino kaltę. Važiuodamas per veidrodėlį matė, kad automobilis seka paskui. Susidarė įspūdis, kad nukentėjusysis ir automobilio baltarusiškais numeriais vairuotojas pažįstami. Nežino, kiek galėjo kainuoti marškinėliai. Sutinka, kad ekspertizė kainavo 200 litų. Automobilio remonto išlaidų taip pat neginčija. Moralinė žala 7 000 litų nepagrįsta. Sutinka, kad nukentėjusysis galėjo išsigąsti, bet reikia įrodymų, kad patyrė tokio dydžio moralinę žalą. Mano, kad moralinė žala gali būti pora tūkstančių litų. Paaiškino, kad jam yra pradėta fizinio asmens bankroto byla, nes sunki materialinė padėtis. Šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai. Jis galėtų atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau mano, kad jam rūpi tik pinigai.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2014-08-03, vėlai vakare važiavo Pylimo gatve namo. Neprivažiavus sankryžos su Jogailos gatve, pamatė automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris manevravo. Prie sankryžos šis automobilis sustojo 3-je juostoje. Jis (nukentėjusysis) sustojo 2-je juostoje. Iš automobilio Audi A6 išlipo moteris, pribėgo prie automobilio Honda, baltarusiškais valstybiniais numeriais, ir apšaukė vairuotoją. Po to visi automobiliai pajudėjo. Kitoje sankryžoje, pirmoje eismo juostoje sustojo automobilis Honda, baltarusiškais valstybiniais numeriais, automobilis Audi A6 sustojo antroje eismo juostoje, kuri skirta posūkiui į kairę pusę. Jis (nukentėjusysis) sustojo už automobilio Honda. Pamatė, kad iš automobilio išlipo S. S., pribėgo prie Hondos ir per langą trenkė kelis smūgius vairuotojui, automobilio durys buvo užblokuotos. Honda, degant raudonam šviesoforo signalui, išvažiavo. Jis paskambino telefonu Nr. 112 ir pranešė, kas įvyko. Susisiekė su policijos pareigūnais ir sekė paskui automobilį Audi A6, visą laiką palaikė ryšį su policijos pareigūnais. Ties Žvėryno tiltu Audi A6 aplenkė Hondą ir stabdė. Automobiliai pravažiavo gal 5 sankryžas, degant raudonam šviesoforo signalui. Jis sekė automobilį, norėdamas apsaugoti svečią iš užsienio, nes matė pavojų. Ties Lukiškių gatvės 5 namu, kur vienpusis eismas, automobilis Audi A6 užblokavo jam (nukentėjusiajam) kelią. Sustojo atokiau ir toliau kalbėjo su policijos pareigūnais. S. S. pribėgo prie jo automobilio. J. S. policininkams pasakė, kad muš ir jį. Pirmu smūgiu kaltinamasis išmušė iš rankų telefoną, kelis kartus trenkė į galvą ir smakrą, padarė kraujosrūvą smakre. Bandė jį traukti iš automobilio, suplėšė marškinėlius. Jis gynėsi. Nepavykus ištraukti jo iš automobilio, S. S. spardė automobilį. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai ir S. S. nutraukė savo veiksmus. Jis buvo basas. Marškinėliai buvo dovanoti, juos vertina 200 litų, čekio neturi, nenauji, nešioti, bet mano, kad kaina tokia. Ne akcijos metu dauguma marškinėlių kainuoja 150-200 litų. Automobilis iki šiol neremontuotas. Kai S. S. sumokės, tada remontuos. Iki šiol nebuvo pinigų. Dėl S. S. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, psichologinė trauma, jautė susidorojimo pavojų, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, neteisėtus veiksmus nutraukė tik policijos pareigūnai. Psichologinė trauma pasireiškė tuo, kad kelias naktis nemiegojo, jautė įtampą, stresą kelias dienas. Dirbo protinį darbą, todėl tokie išgyvenimai trukdė darbui. Jeigu kaltinamasis atsiprašytų, jam palengvėtų, bet tam jau buvo laiko. Taip pat paaiškino, kad vaiko S. S. automobilyje nematė. Atrodo, langai tamsinti. Tik matė, kad automobilį vairavo moteris. Nematė, kad automobilis Honda baltarusiškais numeriais užkirto kelią automobiliui Audi A6. Matė, kad buvo iškilusi grėsmė Hondos vairuotojui, nes jis buvo užpultas. Kai S. S. pribėgo prie automobilio ir puolė, keikėsi, jis (nukentėjusysis) nieko nesakė, nes reikėjo gintis. Jo būsena buvo stresinė, todėl galėjo kažką ir kaltinamajam padaryti.

Liudytoja S. S. paaiškino, kad yra kaltinamojo sutuoktinė. Vėlai vakare su vyru ir dukra važiavo iš svečių. Dukra sėdėjo vaikiškoje kėdutėje prisegta, automobilį vairavo ji. Sankryžoje iš Pylimo gatvės link Pamėnkalnio gatvės staiga kelią užkirto pilka Honda, baltarusiškais valstybiniais numeriais. Jai teko staigiai stabdyti ir trauktis į šalį. Ji išlipo ir nuėjo link automobilio, norėjo pareikšti priekaištus vairuotojui. Automobilyje sėdėjo vairuotojas ir mergina. Vairuotojui pasakė „ar matai, kur važiuoji“. Jis net neatsisukdamas parodė nepadorų gestą ir spjovė į ją. Ji grįžo į savo automobilį. Vyras liepė važiuoti paskui šį automobilį. Sankryžoje vyras išlipo ir ėjo pasikalbėti su vairuotoju, bet jis nuvažiavo per raudoną šviesoforo signalą. Vyras liepė toliau sekti šį automobilį. Pastebėjo, kad juos seka kitas automobilis. Išsigando, kad tai ta pati kompanija. Adresu Lukiškių g. 5 pastebėjo, kad automobilis Honda nuvažiavo, iš paskos važiuojantis automobilis toliau juos seka. Ji pasuko į šalį ir sustojo. Vyras išlipo basas ir pribėgo prie to automobilio. Ji paėmė vaiką ir taip pat išlipo. Labai greitai atvažiavo policija. Vaikas labai verkė, policijos pareigūnai nusivedė ją į šalį. Siūlė nuvežti vaiką namo ir grįžti į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą.

Liudytojas J. A. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK rinktinėje „Vytis“. Dėl įvykio Lukiškių gatvėje, Vilniuje, paaiškino, kad budėjimo metu gavo pranešimą, jog kažkoks asmuo važiuoja paskui pažeidėją. Nuolat informavo, kurioje vietoje važiuoja. Vėliau ryšys nutrūko. Lukiškių gatvėje pamatė du automobilius. Vyras spardė vieną tų automobilių. Automobilio, kurį spardė, vairuotojas sėdėjo viduje. Kai atvažiavo, vyras nustojo spardyti automobilį. Pareigūnams nesipriešino. Suprato, kad vyras neblaivus. Kodėl spardė automobilį, negalėjo paaiškinti. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą. Automobilio apgadinimų neprisimena, viską surašė tarnybiniame pranešime. Su nukentėjusiuoju nebendravo.

Liudytojas A. A. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK rinktinėje „Vytis“. Kaltinamąjį atsimena iš veido. Dėl įvykio Lukiškių gatvėje paaiškino, kad buvo iškvietimas, jog kažkas kažką „užkirto“. Lukiškių gatvėje rado du automobilius. Kai privažiavo, kaltinamasis spardė automobilio dureles, bandė atidaryti. Pradėjo aiškintis. Jis priėjo prie kaltinamojo, paprašė nusiraminti. Išsiaiškino, kad Rusijos pilietis važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Jį persekiojo moters vairuojamas automobilis, kuriame sėdėjo vyras ir vaikas. Kažkas skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Matė, kad buvo įlenktos vairuotojo durelės ar sparnas. Kai atvažiavo, kaltinamasis buvo įsiaudrinęs, bet didelių problemų nebuvo. Nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, durelių neatidarė, kad kaltinamasis jas spardė. Ką paaiškino kaltinamasis, neprisimena, dėl suplėšytų drabužių nieko nežino.

Iš 2014-08-04 automobilio Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Pylimo g. 52, Vilniuje, apžiūros protokolo matyti, kad įlenktas galinis kairės pusės sparnas, ties viduriu, po stiklu. Žemiau įlenkimo nėra apdailos juostos (b.l. 3-5).

Iš 2014-08-04 J. S. marškinėlių apžiūros protokolo matyti, kad suplėšytas marškinėlių priekis, viršutinė dalis (b.l. 6-8).

2014-10-15 turto vertintojo pateiktoje transporto priemonės vertinimo išvadoje nurodyta, kad automobilio Fiat Stilo, valst. Nr. ETB 020, atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą – 1 493,97 Lt (kas atitinka 432,68 Eur) (b.l. 15).

Medžiagoje apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą esantys alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2014-08-03, 23.56 vla. S. S. buvo nustatytas 1,86 promilės girtumas (b.l. 11).

Iš medžiagoje apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą esančio 2014-08-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-08-03, apie 23.30 val. gautas pranešimas, kad pilietis persekioja du automobilius, kurių vairuotojas ir keleivis konfliktavo kelyje. Atvykus į vietą, pamatė, kad žmogus spardo automobilį Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16).

Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis savo kaltę iš esmės pripažino, t.y. paaiškino, kad pamatęs, kad jį seka automobilis, sustojo, prašė nukentėjusiojo išlipti, kaltinamasis neginčijo, kad galėjo išmušti nukentėjusiajam iš rankos telefoną, suplėšyti marškinėlius, paaiškino, kad visa tai įvyko dėl streso. Taip pat neginčijo ir aplinkybės, kad basa koja kelis kartus spyrė į J. S. automobilį ir galėjo kažkiek jį įlenkti. S. S. kaltę dėl padarytų nusikaltimų taip pat patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiojo J. S. parodymai, kad kaltinamasis, pribėgęs prie jo automobilio, išmušė iš rankų telefoną, kelis kartus trenkė į galvą ir smakrą, padarydamas kraujosruvas smakre, bandant ištraukti iš automobilio, suplėšė marškinėlius, taip pat spardė nukentėjusiojo automobilį. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai teisme patvirtino matę, kaip kaltinamasis spardė nukentėjusiojo automobilį, šiam būnant transporto priemonės viduje. Faktą, kad buvo apgadintas J. S. priklausantis automobilis bei suplėšyti jo marškinėliai, patvirtina ir automobilio Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti minėto automobilio apgadinimai, bei J. S. marškinėlių apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad suplėšytas marškinėlių priekis, viršutinė dalis.

Taigi ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis S. S. 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.30 val. Vilniuje, Lukiškių g. ties namu Nr. 5 automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavęs J. S. automobilį ir privertęs jį sustoti, išlipęs pribėgo prie J. S. automobilio, pro atvirą langą sudavė smūgį išmušdamas mobiliojo ryšio telefoną, po to sudavė nukentėjusiajam dar 2-3 smūgius į galvą ir smakrą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas taip pat laiko įrodyta, kad kaltinamasis S. S. 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.30 val. Vilniuje, Lukiškių g. ties namu Nr. 5, bandė atidaryti nukentėjusiojo automobilio dureles, nepavykus to padaryti, pro atvirą langą griebęs už marškinėlių bandė J. S. ištraukti iš automobilio ir suplėšė jo marškinėlius, po to pradėjo spardyti nukentėjusiojo transporto priemonę, įlenkė kairės pusės galinį sparną, numušė apdailos juostelę, taip sugadindamas svetimą turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. S. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Jis neteistas (b.l. 80), administracine tvarka nebaustas (b.l. 75), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 76, 77, 79). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į veikų padarymo aplinkybes, t.y. kad kaltinamasis, prieš tai patekęs į konfliktinę situaciją su kito automobilio vairuotoju, galvodamas, kad nukentėjusiojo automobilis jį seka, suklysdamas dėl jo ryšio su minėtu automobiliu baltarusiškais numeriais, buvo išsigandęs, taigi tinkamai neįvertino situacijos ir iškart pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį. Nors tokios aplinkybės nepateisina neteisėto kaltinamojo elgesio, visgi matyti, kad toks jo elgesys iš dalies buvo nulemtas ir paties nukentėjusiojo elgesio. Taigi kaltinamojo asmenybė sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant artimą minimaliai.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Byloje yra pareikštas privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti jam iš kaltinamojo S. S. 1 893,97 Lt (kas atitinka 548,53 Eur) turtinės žalos ir 7 000 Lt (kas atitinka 2 027,34 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis pro atvirą automobilio langą bandydamas jį ištraukti, suplėšė jo marškinėlius, kurių vertė – 200 Lt. Dėl automobilio apgadinimo jam padaryta 1 493,97 Lt turtinė žala, taip pat 200 Lt sumokėjo turto vertintojui. Taip pat nurodė, kad dėl S. S. padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė psichologinę traumą, nes buvo realus fizinis sužalojimas, susidorojimo pavojus. Prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, t.y. pavojingas, neteisėtas, tyčinis poveikis jo organizmui, kuris pasireiškė smūgių sudavimu ir skausmo sukėlimu. Dėl prieš jį pavartojo smurto patyrė neigiamus išgyvenimus ir pažeminimą, jo dvasinius išgyvenimus padidino tai, kad S. S. neatsiprašė, nepasiūlė kokiu nors būdu pašalinti sukeltus neigiamus padarinius.

Prie ieškinio pridėti dokumentai patvirtina, kad J. S. turto vertintojui E. L. sumokėjo 200 Lt už atliktą transporto priemonės vertinimą, o turto vertintojo surašytoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą – 1 493,97 Lt (kas atitinka 432,68 Eur). Kaltinamasis dėl išlaidų ekspertui ir automobilio remonto kainos sutiko. Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 200 Lt už suplėšytus marškinėlius, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių marškinėlių vertę, nukentėjusysis nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad marškinėliai buvo dovanoti, juos vertina 200 Lt, čekio neturi, jie nenauji, nešioti, bet mano, kad kaina tokia. Nors kaltinamasis sutinka, jog marškinėliai galėjo kainuoti 200 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie marškinėlių vertę nėra, jie nenauji, taigi suma mažintina iki 100 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1 793,97 Lt, kas atitinka 519,53 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – mobiliojo ryšio telefono išmušimo sudavus smūgį bei smūgių sudavimo į galvą ir smakrą, padarant kraujosruvą smakre, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Tačiau prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto padariniai buvo trumpalaikiai ir nereikalavo jokio gydymo, taip pat nenustatyta, kad padaryti sužalojimai galėtų turėti įtakos nukentėjusiojo sveikatai ateityje. Teismas taip pat neabejoja, kad dėl nusikalstamų veikų J. S. patyrė neigiamus išgyvenimus – prieš jį buvo ne tik panaudotas fizinis smurtas, tačiau ir apgadintas jam priklausantis automobilis, visa tai įvykio vėlai vakare, tamsiu paros metu, kuomet miesto gatvėse nėra daug žmonių. Tačiau nesutiktina su nukentėjusiojo teismo posėdžio metu išsakytais nuogąstavimais, kad buvo susidorojimo pavojus, kad kaltinamojo veiksmai rodė didelį jo pavojingumą. Visų pirma, nukentėjusysis nebuvo užpultas netikėtai, jis pats persekiojo kaltinamojo sutuoktinės vairuojamą automobilį, dėl ko S. S. pagrįstai nusprendė esantis persekiojamas ir išsigando, kas sukėlė tokią jo reakciją. Be to, nukentėjusysis visą laiką bendravo su policijos pareigūnais, kurie į įvykio vietą greitai atvyko, kaltinamasis didelės žalos nei jo sveikatai, nei turtui nepadarė. Taigi nukentėjusiojo prašoma priteisti suma laikytina per didele, atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir mažintina iki 1 000 Lt, kas atitinka 289 Eur. Laikytina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nėra per mažas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinę bausmę S. S. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo S. S. 519,53 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 289 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiajam J. S. 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.