Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-3421-1226/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00623-2026-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1.; 3.4.6.2

2026 m. kovo 31 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Ž. ir V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Ž., S. B., J. Š., V. Ž., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina M. Ž. po savo sutuoktinio V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina M. Ž.. M. Ž. buvo susituokusi su V. Ž., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Po sutuoktinio mirties M. Ž. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Ji toliau naudojosi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusiu garažu - negyvenamąja patalpa ((duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). M. Ž. jame laikė daiktus, buities rakandus, kuriais naudojosi, rūpinosi garažo einamuoju remontu, mokėjo reikiamus mokesčius garažų bendrijai ir už elektrą. Kadangi M. Ž. notariškai nesusitvarkė paveldėjimo po vyro mirties, pareiškėjai negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo visam turtui. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei teismas, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikintų, kad M. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nevykdė V. Ž. turto paveldėjimo procedūrų, ir prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys V. Ž., S. B. ir J. Š. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėjų pareiškimui neprieštarauja, jokių pretenzijų neturi ir su jame išdėstytais reikalavimais sutinka.

Suinteresuotas asmuo V. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai yra mirusios M. Ž., kuri mirė (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojai pagal testamentą. M. Ž. buvo mirusiojo V. Ž. (mirusio (duomenys neskelbtini)) sutuoktinė. Nustatyta, kad po V. Ž. mirties jo sutuoktinė M. Ž. toliau valdė (duomenys neskelbtini), esantį garažą, kuris buvo įgytas santuokos metu. Ji rūpinosi patalpos priežiūra, mokėjo mokesčius bei valdė turtą kaip savo. Pateikta garažų bendrijos pažyma patvirtina mokėtus mokesčius. Tai patvirtina ne epizodinį, o nuolatinį ir tęstinį turto valdymą. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po sutuoktinio mirties M. Ž. perėmė ir valdė bendrą turtą, elgėsi su turtu kaip savininkė. Duomenų, kad palikimas būtų perėjęs valstybei ar kitiems asmenims, nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant turtą valdyti, reiškia, kad įpėdinis atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. Ž. po sutuoktinio V. Ž. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjams nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus, kadangi terminas kreiptis į notarą yra pasibaigęs, o palikėja M. Ž. yra mirusi. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog palikimas buvo priimtas per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradedant turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas. Šio fakto nustatymas pareiškėjams reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.