Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 310 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2021 m. birželio 29 d. apie 21.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žiauriai elgdamasis su gyvūnu – tyčia padaręs iš diržo kilpą ir užnėręs ją ant katės kaklo, smaugė, dėl ko katė žuvo.

Be to, A. R. 2021 m. birželio 29 d. apie 21.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo sugyventinei - I. K., sakydamas jai, kad jis pasmaugs ją diržu, kuriuo pasmaugė jų katę, tokiais savo veiksmais jis sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

A. R. kaltu prisipažino visiškai ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad jis gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), šį butą nuomojasi kartu su savo sugyventine I. K., su jais kartu gyvena ir jų bendras vaikas - A. R., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Su I. K. augino 5 kates, tiek daug kačių namuose augino I. K. iniciatyva, jis pats buvo prieš tokį didelį kačių skaičių namuose, tačiau I. K. į jo nuomonę neatsižvelgė. Viena iš kačių - T., buvo serganti ir nusilpusi, ji vos paėjo, dažnai eidama nugriūdavo, jie neturėjo pakankamai pinigų jos gydymui, jam šios katės buvo gaila. 2021 m. birželio 29 d. jis būdamas namuose gėrė alų, apie 21.30 val. jis pamatė, kad katė T. nuėjo į vonia, kurioje buvo jos kraiko dėžutė ir joje nugriuvo, jis negali paaiškinti savo jausmų, kuriuos jautė tuo metu, tačiau pamatęs nugriuvusią katę nutarė, kad turi viską pabaigti - t. y. ją nužudyti. Jis atsikėlė iš lovos, kurioje jau gulėjo, ir paėmė nuo kambaryje buvusios I. K. rankinės dirželį, padarė kilpą ir nuėjo į vonią, kurioje gulėjo katė. I. K. išeidamas iš kambario nieko nepasakė. Vonioje katei ant kaklo užmovė iš dirželio padarytą kilpą, katė tam visiškai nesipriešino, nes neturėjo jėgų, užmovęs kilpą ją užveržė, jo manymu, kad nepraėjus kelioms sekundėms katė jau buvo negyva. Katė, kaip sakė, nesipriešino, negirdėjo, kad leistų ir kokius nors garsus. Pasmaugęs katę jis nuėmė jai nuo kaklo kilpą ir katę nunešė I. K., pasakė jai: „Atsisveikink su T.“. I. K. jam nieko dėl to nesakė, mano, kad ji jautė išgąstį dėl jo poelgio. Jis pasmaugęs katę jautėsi blogai, jautėsi kaltas dėl to, kad nesugebėjo uždirbti pinigų ant katės vaistų ir dėl to priėmė sprendimą katę pasmaugti. Po to, kai pasmaugė katę tarp jo ir I. K. kilo žodinis konfliktas. Kaip jis išsirutuliojo, neatsimena, tačiau šio žodinio konflikto metu jis galėjo pasakyti I. K., kad ją su diržu pasmaugs lygiai taip pat kaip pasmaugė katę. Taip sakė pykdamas, tai buvo tik žodžiai, kurie supranta, kad galėjo išgąsdinti I. K., tačiau jis jos tikrai nebūtų smaugęs. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 121–122). 2021 m. liepos 29 d. A. R. papildomos apklausos metu parodė, kad 2021 m. birželio 29 d. jis buvo savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini). Būdamas neblaivus, nes prieš šį įvykį gėrė alų, nusprendė vieną iš kartu su savo sugyventine auginamų kačių, vardu T., pasmaugti, taip nutarė, nes ši katė turėjo sveikatos problemų, o jis su I. K. neturėjo pinigų jos gydymui. Supranta, kad šis jo priimtas sprendimas pabaigti katės gyvenimą buvo neteisingas. Jis paėmė kambaryje buvusį diržą nuo rankinės, ir nuėjo į vonią, kurioje gulėjo katė. I. K. buvo kambaryje. Įėjęs į vonią jis užsidarė duris, pasidarė iš diržo kilpą ir ją užnėrė ant katės kaklo, katė nesipriešino. Užmovęs kilpą katei ant kaklo pradėjo katę smaugti, t. y. užveržė kilpą. Verždamas kilpą, katę pasmaugė per 10-15 sekundžių. Pasmaugęs katę nuėjo į kambarį, kuriame buvo I. K.. I. K. pasakė, kad jų katė T. negyva, pats dėl savo poelgio jautėsi labai blogai, jį apėmė emocijos ir pyktis I. K., dėl ko tiksliai pyko net negali pasakyti, tiesiog jų santykiai jau kurį laiką buvo įtempti. Pykdamas jis I. K. pasakė, kad norėtų užmauti jai tą pačią kilpą, kuria pasmaugė katę ir pasakė, kad tai padarys, supranta, kad tai buvo grasinimas nužudyti I. K., supranta, kad ji dėl to galėjo išsigąsti, dėl to labai nuoširdžiai gailisi, tiesiog buvo apimtas neigiamų emocijų, pasmaugti I. K. nenorėjo. Po šio įvykio su I. K. nekalbėjo, tačiau ketina I. K. atsiprašyti dėl jai išsakytų grasinimų. Kaip sakė, kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi. Jis norėtų, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė, jam ją paskyrus tikrai vykdytų (b. l. 131–132).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

2021 m. birželio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pranešėja I. K. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomoja vieno kambario butą, kartu su savo sugyventiniu A. R., su kuriuo gyvena ir veda bendrą buitį apie devynerius metus. Kartu augina jų mažametį sūnų A. R.. Namuose augina penkias kates, kurios yra paimtos globoti iš prieglaudų. Su sugyventiniu pastaruoju meta konfliktuoja dėl tvarkos, jis jai priekaištauja, kad ji nesitvarko namų ir yra apsileidusi. Sugyventinis kiekvieną dieną, be perstojo vartoja alkoholį, dažniausia alų. Sugyventinis išgėręs su ja elgiasi agresyviai, nepagarbiai, stumdosi, yra ne kartą jai sudavęs, tyčia gadina namuose esančius daiktus. 2021 m. birželio 29 d. sugyventinis grįžęs iš darbo vartojo alkoholį, gėrė alų. Apie 21:30 val. sūnų užmigdžius, nuėjo kartu su sugyventiniu atsigulti. A. R. pagulėjęs kelias minutes lovoje, atsistojo, nuo jos rankinės nusisegė odinės imitacijos dirželį, iš jo pasidarė kilpą, nuėjo į vonią, sakydamas, kad eina padaryti egzekuciją. Vonioje buvo viena iš jų kačių -T., „ryžo“ kailio, kuri buvo silpnos sveikatos. Būdama kambaryje girdėjo, kaip neįprastai kniaukia katė, todėl suprato, kad ji yra kankinama. A. R. atidaręs vonios duris jai pasakę, kad neva T. yra blogai, jai atėjus į vonios kambarį suprato, kad katė buvo pasmaugta, kadangi ji dar nevalingai judėjo. A. R. kambaryje dar laikė katę rankose, neva su ja atsisveikindamas, davė katę palaikyti į rankas ir jai. Ji ėmė sugyventiniui priekaištauti, klausdamas ką jis padarė, tuo metu jų pokalbį įrašydama telefonu. A. R. prisipažino, kad pasmaugė katę, kadangi jos neprižiūri ir neveža į veterinarijos kliniką. Sugyventinis ėmė jai sakyti, kad jos nekenčia, kad viskas yra per ją, nes ji neprižiūri katės. A. R. jai ėmė grasinti sakydamas, kad kita eilė bus jos ir kad jis ją pasmaugs su tuo pačiu diržu. Namuose lovoje buvo jų sūnus, kuris matė ir girdėjo konfliktą, taip pat matė negyvą katę. Sūnus nors ir mažas, buvo išsigandęs. Jų sūnus visada bijo neblaivaus A. R., kadangi jis elgiasi agresyviai. Sugyventinis į drabužį įvyniojęs negyvą katę, išėjo į kiemą ir katę išmetė į konteinerį, skirtą mišrioms šiukšlėms. Išsigandusi, kad sugyventinis tikrai gali ją pasmaugti ar dėl jo veiksmų gali nukentėti jų sūnus, norėdama apsaugoti save ir sūnų paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir su vaiku išbėgo į lauką. Atvykus policijos pareigūnams, pareigūnai minėtame konteineryje rado nužudytą katę. Jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, kadangi A. R. elgėsi agresyviai, tyčia iš pykčio pasmaugė katę ir taip pat grasino pasmaugti ją. Po šio įvykio A. R. ji labai išsigando, todėl prašo atriboti jį nuo jos ir sūnaus, kadangi jaučia realią grėsmę ir pavojų sveikatai bei gyvybei (b. l. 12–15).

Iš 2021 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra penkių aukštų, 7 laiptinių gyvenamasis daugiabutis. Ties antrąja laiptine kairėje pusėje matomi atliekų konteineriai. Pirmasis konteineris yra pilkos spalvos, ant kurio matomas užrašas „Mišrios komunalinės atliekos“, konteineris atidaromas apvaliu pilkos spalvos varstomu dangčiu. Konteinerio viduje matomos įvairios atliekos ir auksiniai baltos spalvos katino kūnas, kuris apvyniotas šviesios spalvos audinyje. Negyvos katės palaikai nugabenti į „Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikų vertimo instituto Kauno skyrių“. Katės palaikai supakuoti į paketą Nr. 3. Audinys, kuriame buvo suvynioti katės palaikai, buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 2. Toliau nuo atliekų konteinerių kiemu prieinamos daugiabučio laiptinės durys, pro kurias patenkama į daugiabučio bendro naudojimo laiptinę, laiptais patenkama iki trečio aukšto, kur tiesiai matomos rudos spalvos medinės buto Nr. (duomenys neskelbtini)durys, pro duris patenkama į buto patalpas, kur matomas pailgas koridorius, vienas kambarys, vonios-tualeto patalpa, virtuvė. Buto vonios- tualeto patalpoje matoma vonia, skalbimo mašina, tualetas, tualeto dešinėje pusėje ant grindinio matomas tamsios spalvos diržas, kuris yra pervertas į kilpą. Juodos spalvos diržas paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 1. Patalpoje taip pat matoma daug išmėtytų drabužių. Buto virtuvėje matomas virtuvinis komplektas, šaldytuvas, stalas, viryklė, indai, ant žemės guli violetinės spalvos permatomas maišas su bulvėmis. Miegamajame kambaryje matoma išlankstyta dvigulė lova, vaikiška lovelė, rudos spalvos spinta, rašomasis stalas su kėdėmis, matomi ant grindų gulintys daiktai, drabužiai, avalynė. Įvykio vietoje apžiūrėjus visas buto patalpas, sudaužytų indų, sulaužytų baldų, suplėšytų drabužių, grumtynių, kraujo pėdsakų - nėra. Aplinka netvarkinga. Įvykio vietoje daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. Buto patalpos ir jos prieigos, vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos (b. l. 22–23).

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ar jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Taigi ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, t. y.: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Būtent padariniai šią nusikalstamą veiką skiria nuo administracinės atsakomybės už iš esmės analogiško pobūdžio veiksmus. Šie veiksmai (žiaurus elgesys ir kankinimas), nors tarpusavyje itin susiję, tačiau teismų praktikoje yra vertinami kaip alternatyvūs ir todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Ištirtais ir įvertintais įrodymais konstatuotina, jog kaltinamojo veika pagal BK 310 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi jis 2021 m. birželio 29 d. apie 21.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žiauriai elgdamasis su gyvūnu – tyčia padaręs iš diržo kilpą ir užnėręs ją ant katės kaklo, smaugė, dėl ko katė žuvo. Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo patvirtina liudytojos I. K. parodymai, apžiūros protokolai, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialisto išvada.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. R. 2021 m. birželio 29 d. apie 21.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo sugyventinei- I. K., sakydamas jai, kad jis pasmaugs ją diržu, kuriuo pasmaugė jų katę, tokiais savo veiksmais jis sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Grasinimo realumą patvirtina tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, pasmaugė katę ir grasino tą patį padaryti savo sugyventinei, dėl ko ji labai išsigando. Šios aplinkybės parodo, kad grasinimas nužudyti buvo pakankamai realus. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. R. veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – viešaisiais darbais ir jų trukme (b. l. 140–142).

BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

A. R. padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis A. R. neteistas (b. l. 66), nebaustas administracine tvarka (b. l. 98). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 87), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 90), pagal valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. liepos 14 d. specialisto išvadą A. R. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 65), nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 310 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, kas iš dalies sudedant.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 29 d. 22.30 val. (b. l. 105–106) iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. dvi paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis, 66 straipsnis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu (b. l. 53), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje kaip nusikalstamo veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų kas mėnesį;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų kas mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. R. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų kas mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. R. 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų kas mėnesį (iš viso 320 valandų).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 29 d. 22.30 val. iki 2021 m. liepos 1 d., tai yra dvi paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis, 66 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės atlikimo pradžios, o pradėjus bausmės atlikimą, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje kaip nusikalstamo veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo paduotą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.