Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2024 m. kovo 6 d. Utenos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį keturiasdešimties parų areštu (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 28 d., bausmė neatlikta),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2023 m. gruodžio 23 d. apie 14 val. 50 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,73 prom. girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su motinos sugyventiniu V. S. metu tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė V. S. į veidą, tokiais veiksmais dėl 3 cm žaizdos virš dešinės akies, 2 cm žaizdos virš viršutinės lūpos, kraujosruvos kairės akies srityje padarydamas nukentėjusiajam V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 23 d., kaip nurodyta kaltinime, šiuo metu tiksliai visko neprisimena, kadangi praėjo jau daug laiko ir įvykio metu buvo neblaivus, namų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena su motina, jos sugyventiniu V. S. ir broliu, kambaryje kumščiu trenkė V. S. į veidą. Tiksliai į kurią vietą nežino, nes buvo labai apsvaigęs nuo išgerto alkoholio kiekio. Atsimena, jog trenkė vieną kartą, bet gali būti du, kaip nurodyta kaltinime, nuo to įvykio jau daug laiko praėjo, todėl visko neprisimena. Dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi, pirmas muštis pradėjo V. S.. Tą dieną alkoholį gėrė trise jis, motina ir jos sugyventinis V. S.. Šiuo metu su V. S. yra susitaikę, toliau gyvena kartu, nekonfliktuoja, nes nuo gruodžio mėnesio alkoholio nevartoja, gegužės 28 d. pradėjo dirbti. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 58-59, 61), kurie teisme buvo pagarsinti, ir nurodė, kad visko, kas įvyko gruodžio 23 d., gerai neprisimena. Alkoholį (alų, degtinę) gėrė trise jis, S. S. ir V. G.. Tarp jo ir S. kilo konfliktas dėl šeimyninių priežasčių, kiek pinigų išleidžia ir panašiai. Jis pirmas trinktelėjo S., po to abu pargriuvo. Atsistojus, S. trinktelėjo jam į veidą. Kiek buvo smūgių, tiksliai neatsimena, vienas tai tikrai, bet mėlynė po akimi ir prakirsta lūpa buvo dėl S. suduotų smūgių. Šiuo metu su S. yra susitaikę, vienas kito atsiprašė. Konfliktų tarp jo ir S. po to nekilo, nes S. nevartoja alkoholio. Jis pats kartais vartoja alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina byloje surinkti kiti įrodymai, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. gruodžio 23 d. su sugyventiniu V. S. bei sūnumis S. S. ir M. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp sūnaus S. ir sugyventinio V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis V. pastūmė sūnų S. ir pradėjo jį smaugti, taip pat matė, kaip sūnus S. vieną kartą sudavė jos sugyventiniui V. per veidą. Dėl įvykusio konflikto ji iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 67).

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad namuose 2023 m. gruodžio 23 d. su mama, jos sugyventiniu V. S. ir broliu S. vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant, jis užmigo, o prabudo nuo triukšmo, kai V. su S. stumdėsi (1 t., b. l. 71).

2023 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys, kuriame stovi trys lovos ir viduryje medinis stalas, prie kurio ant grindų išmėtyti įvairūs indai, tarp jų ir sudaužyti, bei maisto likučiai (1 t., b. l. 13-14, 16-18).

2023 m. gruodžio 23 d. asmens apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti V. S. sužalojimai veido srityje: kraujosruvos, kirstinės žaizdos, sumušta kairė akis, prakirsta apatinė ir viršutinė lūpos (1 t., b. l. 20-22).

Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada, kad V. S. padaryti sužalojimai, tarp jų 3 cm žaizda virš dešinės akies, 2 cm žaizda virš viršutinės lūpos, kraujosruvos kairės akies srityje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 42-44).

2023 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 23 d. apie 14 val. 54 min. buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje V. S. buvo nustatytas 2,87 prom. girtumas, S. S. – 2,73 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 11).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad S. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, mušdamas šeimos nariui – kartu gyvenančiam jo motinos partneriui V. S. (BK 141 straipsnio 2 dalis) padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl S. S. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis V. S. fizinį smurtą kaltinamojo S. S. atžvilgiu tarp jų kilusio žodinio konflikto metu panaudojo pirmas. Esant tokiai aplinkybei konstatuotina, kad kaltinamojo S. S. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio V. S. elgesys, todėl tai pripažintina dar viena kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis S. S. nusikaltimo, už kurį teisiamas metu, nebuvo teistas, tačiau praeityje jau tris kartus buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, visais šiais atvejais jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas. Šiuo metu yra neatlikęs bausmės už padarytą smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje prieš tą patį nukentėjusįjį (1 t., b. l. 74-78). Yra baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 104-108).

Akivaizdu, kad anksčiau kaltinamajam skirtos bausmės, atidedant jų vykdymą, teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė ir bausmės tikslų nepasiekė.

Anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam bausmę, susijusią su realiu, trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštą, nustatant jo terminą mažesnį už vidurkį, atsižvelgiant į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kaltinamojo teigimu nevartoja alkoholio, susirado darbą).

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas (1 t., b. l. 118-120, 122) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

S. S. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė prieš jo atžvilgiu priimant Utenos apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendį, kuris 2024 m. rugpjūčio 28 d. įsiteisėjo, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintina su Utenos apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį po šios nusikalstomos veikos padarymo, pridedant mažesnę dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos arešto bausmės.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Panevėžio teritorinės ligonių kasos, pareiškė S. S. civilinį ieškinį dėl 62,71 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam V. S. suteiktas gydymo paslaugas, susijusias su galvos srities žaizdomis (1 t., b. l. 46, 47-48).

Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų už jo gydymą, susijusį su galvos srities žaizdomis, sumokėjo 62,71 Eur. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam V. S. buvo padaryti neteisėtais S. S. veiksmais, jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš S. S. 62,71 Eur žalos atlyginimui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – trisdešimties parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. skirti dvidešimties parų areštą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti dvi paras, S. S. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2023 m. gruodžio 23 d. 15 val. 40 min. iki 2023 m. gruodžio 24 d. 19 val. 50 min.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, S. S. paskirtą arešto bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės pridedant dešimt parų iš šiuo nuosprendžiu skiriamos arešto bausmės, ir paskirti S. S. galutinę subendrintą bausmę – keturiasdešimt aštuonių parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Panevėžio teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 62,71 eurus (šešiasdešimt du eurus 71 ct) žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis S. S. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, bausmės atlikimo vietos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.) atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu 866360132, el. paštas: kaunas@kalejimai.lt.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.