Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 11 klasių išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), 245 str., 140 str. 2 d. (2 veikos), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2013 m. balandžio mėnesį, naktį iš 28 į 29 dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo namuose - koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė savo artimą giminaitį – mamą S. G., dėl ko ji nugriuvo ir kaire ranka trenkėsi į sieną, tuo nukentėjusiajai S. G. sukeldama fizinį skausmą ir padarydama kairio dilbio odos nubrozdinimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

Be to, J. G. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. žinodama ir suprasdama, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-05-07 nutartimi jai paskirta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatyta smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė - įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), bei uždrausta artintis prie smurtą patyrusio asmens S. G., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, 2013 m. gegužės 18 d., apie 12 val. 40 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sąmoningai, tyčia pažeidė šį su bausme nesusijusį teismo sprendimą, ieškodama ryšių su S. G., ateidama į S. G. gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai jos neįleidus, mėgino patekti į butą įlipdama per balkoną, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 str.

Be to, J. G. 2014 m. kovo 8 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, asmeninio konflikto metu, ranka sudavė vieną smūgį savo artimam giminaičiui – mamai S. G. - per kairės rankos plaštaką, taip sukeldama jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Be to, J. G. 2014 m. kovo 13 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, asmeninio konflikto metu, ranka sugriebė savo artimam giminaičiui – mamai S. G. už plaukų ir juos rovė, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

J. G. kaltė įrodoma jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios S. G. parodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas S. G.

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. parodė, jog 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, galėjo būti naktį iš 28 į 29 dieną, tarp jos ir mamos kilo žodinis konfliktas dėl dingusio jos vyno butelio, kurio metu ji supykusi mamą pastūmė abiem rankomis į krutinę, dėl ko mama griūdama susitrenkė į sieną kairę ranką. Griūdama mama galėjo susižaloti kairę ranką, kuri po šio įvykio ištino. Jų konfliktas vyko jų buto koridoriuje, todėl pašalinių asmenų nebuvo ir niekas konflikto nematė. S. G. ji smūgių nesudavė, tik pastūmė. S. G. buvo neblaivi, kaip ir ji. Pripažįsta, kad mama kairę ranką susižalojo nuo jos pastūmimo, ir nuoširdžiai gailisi. Po šio konflikto su mama jai buvo paskirtas teismo įpareigojimas išsikelti iš gyvenamos vietos ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su mama S. G. (b.l. 142-143, 147-148, 152-153, 164-165).

Nukentėjusioji S. G. parodė, jog 2013 m. balandžio mėnesį, naktį iš 28 į 29 dieną, į namus grįžo neblaivūs duktė J. G. su sugyventiniu A. D.. Kiek ji pamena, tai duktė J. G., nieko nesakiusi, koridoriuje pradėjo prieš ją smurtauti, suduodama tris kartus per galvą ir daugiau nei tris kartus per kairę ranką, bei išrovė kuokštą plaukų, taip sukeldama fizinį skausmą. Kitą dieną sutino ranka ir svaigo galva, tačiau pas medicinos ekspertus nevyko. Civilinio ieškinio nereiškia, nes žala nepadaryta (b.l. 39).

2013 m. gegužės 7 d. apžiūros protokolas liudija, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-37).

2013 m. gegužės 7 d. asmens apžiūros protokolas liudija, jog S. G. kairė ranka nuo alkūnės link plaštakos patinusi bei patinusi ir pati plaštaka su pirštais (b.l. 43-48).

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto liudija, jog įvykio vietoje nustatyta, kad iš 2013-04-28 į 2013-04-29, apie vidurnaktį, girta grįžusi dukra J. G. sudavė tris smūgius į galvą ir ne mažiau nei tris smūgius į ranką, o dukters sugyventinis A. D. laikė ją už rankų. Smurtą rodantys požymiai – paraudęs ir ištinęs kairės rankos dilbis, patinusi plaštaka ir ant jos matyti žaizda (b.l. 49-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, jog S. G. padarytas sužalojimas: kairio dilbio odos nubrozdinimas, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. S. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 54).

2013 m. gegužės 7 d. akistatos tarp S. G. ir J. G. protokolas liudija, jog S. G. laikosi savo duotų parodymų, kad J. G. jai sudavė smūgius, o J. G. laikosi savo duotų parodymų, jog ji S. G. tik pastūmė ir, griūdama, ji ranka trenkėsi į sieną, jokių smūgių ji S. G. nesudavė (b.l. 88-89).

Dėl BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. parodė, jog 2013 m. gegužės mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimenu, bet galėjo būti 18 d., apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, bet galėjo būti apie 12 val. 40 min., kai ji nuėjo pas savo mamą S. G., nors jai ir buvo paskirtas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamos vietos ir nesiartinti prie mamos bei su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių. Pas ją ėjo, nes norėjo į tualetą, bei iš kaimyno atnešė jos kačiuką, tačiau mama jos neįleido. Tuomet pasilipusi ant šalia balkono esančios šakos, į balkoną ji įmetė mamai kačiuką, tačiau mama galėjo pagalvoti, jog ji nori įlipti į vidų. Ji žinojo ir suprato, kad negali ten lankytis jokiomis priežastimis, tačiau vis tiek nuėjo ir prašėsi įleidžiama, tačiau mama neįsileido. Prisipažįsta, kad nevykdė teismo paskirto įpareigojimo ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 147-148, 152-153, 164-165).

Nukentėjusioji S. G. parodė, jog 2013-05-18, apie 12 val. 30 min., jai būnant namuose, į duris pabeldė duktė J. G., kuriai neatidariusi durų pasakė, kad neįsileis, nes nenori konfliktų. Duktė pasakė, kad atnešė kačiuką. Ji dukra nepatikėjo ir jos į namus neįsileido. Po to per langą pamatė, kad duktė į namus mėgina patekti lipdama per balkoną. Butas, kuriame ji gyvena, yra pirmame aukšte. Tuomet ji nubėgusi pas kaimynę pranešė policijai. Duktė į namus patekti mėgino vieną kartą. Civilinio ieškinio nereiškia, nes žala nepadaryta (b.l. 41-42).

Asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys liudija, jog S. G. 2013-05-18, 13:35:38 val., nustatytas 1,55 promilių girtumas (b.l. 38).

2013 m. gegužės 18 d. tarnybinis pranešimas įrodo, jog 2013-05-18, apie 12 val. 35 min., buvo gautas pranešimas, kad į S. G. gyvenamąją vietą – namus, bandė patekti jos duktė J. G., kuriai teismo sprendimu uždrausta artintis prie S. G., nes J. G. 2013-04-28 naudojo smurtą motinos atžvilgiu (b.l. 31, 32).

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-05-07 nutartis įrodo, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 81-1-00466-13 skirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės ir įtariamoji J. G. įpareigota laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens S. G., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja (b.l. 171).

Fizinio skausmo sukėlimas S. G. 2014 m. kovo 8 d.

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. parodė, jog 2014-03-08, apie 20 val., namuose tarp jos ir mamos S. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu galėjo suduoti smūgį, bet pati tiksliai nieko neprisimena dėl girtumo. Tačiau prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Dar prisimena, kad mama kažkur buvo išėjusi, o kai ji grįžo, jos neįleido. Kaip dabar žino, tuo metu buvo atvykę ir policijos pareigūnai, kurių ji taip pat neįsileido, bet ji pati tos situacijos gerai neatsimena ir paaiškinti aplinkybių smulkiai negali (b.l. 157-158, 164-165).

Nukentėjusioji S. G. parodė, jog 2014-03-08, apie 20-21 val., girta duktė J. G. ėmė kelti triukšmą ir ranka sudavė jai vieną kartą per kairės rankos plaštaką, kuri ėmė skaudėti ir atrodė, kad lūžo. Konfliktas kilo dėl to, jog ji dukrai nedavė alaus. Konflikto metu tiek duktė, tiek ji pati buvo neblaivios. Į medikus dėl patirto smurto nesikreipė. Ji iškvietė policija ir, atvykus policijai, duktė nei jos, nei pareigūnų neįsileido. Civilinio ieškinio nereiškia, nes žala nepadaryta (b.l. 79).

Nukentėjusioji S. G., apklausiama papildomai, parodė, jog 2014-03-08, apie 20 val., namuose tarp jos ir dukters J. G. kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio, kurio metu dukra jai ranka sudavė per jos kairės rankos plaštaką, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą. Po konflikto duktė ją išvarė iš buto. Apie smurtą pranešė policijai. Dėl dukters suduoto smūgio ji patyrė tik fizinį skausmą, tačiau jokio lūžio nebuvo ir į medikus ji nesikreipė. Pareigūnai galėjo ją ne taip suprasti, nes ji jiems galėjo papasakoti praeitų metų įvykusį smurtą, dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla, ir buvo sužalota ta pati ranka. Jai tuo metu skaudėjo, todėl iš piktumo ir girtumo sakė, kad gal lūžo, tačiau buvo tik sutrenkimas. Atvykus policijai duktė neįsileido nei jos, nei pareigūnų. Pati smulkiai aplinkybių nusakyti negali, nes dėl tuo metu buvusio didelio girtumo ne viską prisimena (b.l. 80-81).

Asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys liudija, jog 2014-03-08, 20:46:55 val., S. G. nustatytas 2,56 promilių girtumas (b.l. 77).

2014 m. kovo 8 d. tarnybinis pranešimas liudija, jog 2014-03-08, apie 20 val. 24 min., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), dukra sumušė mamą ir sulaužė jai pirštą. Nuvykus minėtu adresu į butą niekas neįsileido, tačiau iš viršutinio aukšto atėjo S. G., kuri paaiškino, jog ji visą dieną girtavo pas kaimynę ir jai grįžus namo, duktė jos neįsileido. Taip pat S. G. paaiškino, jog duktė J. G. smurto nenaudojo, smurto žymių nesimatė. Vėliau duris atidarė J. G., kuri paaiškino, jog ji mamos neįsileis, nes ši iš jos pavogė alaus butelį ir prieš mamą ji nesmurtavo (b.l. 71).

Fizinio skausmo sukėlimas S. G. 2014 m. kovo 13 d.

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. parodė, jog 2014-03-13, apie 14 val., tarp jos ir mamos vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji mamai sugriebė už plaukų, bet kiek stipriai papešė, ji nežino. Abi buvo neblaivios. Dėl ko tiksliai kilo konfliktas ji nežino, mano, kad gal nepasidalino alkoholio. Prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nei karto iš anksto mamos sumušti neplanavo, viskas vykdavo spontaniškai, žodinių konfliktų metu. Prisipažįsta dėl visų nusikalstamų veikų ir baudžiamojo nusižengimo, nuoširdžiai gailisi (b.l. 142-143, 147-148, 152-153, 164-165).

Nukentėjusioji S. G. parodė, jog 2014-03-13, apie 14 val., namuose, tarp jos ir neblaivios dukters J. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu dukra ranka sugriebė jai už plaukų ir juos rovė, tuo sukeldama fizinį skausmą. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes žymesnių sužalojimų nepatyrė. Civilinio ieškinio nereiškia, nes žala nepadaryta (b.l. 79).

Nukentėjusioji S. G., apklausta papildomai, parodė, jog 2014-03-13, apie 14 val., tarp jos ir dukters vėl kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio, kurio metu duktė ranka suėmė jai už plaukų ir juos rovė, taip sukeldama jai skausmą. Į medikus nesikreipė, nes rimtų sužalojimų nepatyrė, tik fizinį skausmą. Dėl abiejų smurto atvejų jos atžvilgiu ji patyrė fizinį skausmą. Jokių rimtų sužalojimų – lūžių - jai nepadaryta, tik sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio nereiškia, nes žala nepadaryta. Duktė jos atsiprašė ir ji jai atleido. Visada konfliktai tarp jų vyksta tada, kai yra neblaivios bei išgertuvių metu (b.l. 80-81).

2014 m. kovo 13 d. apžiūros protokolas įrodo, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 73-76).

Asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys liudija, jog 2014-03-13, 15:46:25 val., S. G. nustatytas 2,39 promilių girtumas (b.l. 78).

Asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys liudija, jog 2014-03-13, 15:44:46 val., J. G. nustatytas 2,86 promilių girtumas (b.l. 78).

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto liudija, jog įvykio vietoje nustatyta, kad 2014-03-13, apie 14 val. 10 min., namuose, dukra J. G. rovė S. G. plaukus, o 2014-03-08, apie 20-21 val., girta J. G. vieną kartą ranka sudavė mamai S. G. bei išvarė iš namų, smurtą galintys rodyti požymiai - nubrozdinimas nykščio srityje (b.l. 83-86).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas mano, jog J. G. kaltė visiškai įrodyta.

J. G. įvykdytos nusikalstamos veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), 140 str. 2 d., 245 str., požymius, nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už įvykdytas nusikalstamas veikas J. G. skirti arešto bausmes.

Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už J. G. įvykdytas nusikalstamas veikas be terminuoto laisvės atėmimo bausmės gali būti skiriamos kelios alternatyvios bausmės, BK 245 straipsnio sankcijoje laisvės atėmimo bausmė nenumatyta, todėl procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, J. G. nusikalstamomis veikomis žala nepadaryta, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad J. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai, kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su siūloma bausme (b.l. 214).

Skiriant bausmę J. G. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d., 12 str.), jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog prisipažino įvykdžiusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos esant apsvaigusiai nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. J. G. anksčiau neteista (b.l. 204, 205-206), yra bausta administracine tvarka (b.l. 199-203), B. seniūnijos charakterizuojama neigiamai (b.l. 185), iš Psichikos sveikatos centro pažymos matyti, jog Psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklauso ir nėra pacientų registre (b.l. 189, 190). Atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. G. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos arešto bausmės. Galutinė subendrinta bausmė J. G. skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio taisyklėmis.

Į bausmės atlikimo laiką J. G. įskaitomas jos laikinąjame sulaikyme išbūtas laikas. J. G. paskirta smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė naikintina, kardomoji priemonė iki įsakymo įsiteisėjimo paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), 140 str. 2 d. (2 veikos), 245 str., ir paskirti jai bausmes:

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (įvykdyta 2013 m. balandžio mėnesį), areštą dvidešimčiai (20) parų;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str., areštą penkiolikai (15) parų;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (įvykdyta 2014-03-08 d.), areštą trisdešimčiai (30) parų;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (įvykdyta 2014-03-13), areštą keturiasdešimčiai (40) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir subendrintą bausmę J. G. skirti areštą šešiasdešimčiai (60) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., J. G. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir sumažintą bausmę jai paskirti areštą keturiasdešimčiai (40) parų.

Į bausmės atlikimo laiką J. G. įskaityti jos laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-13, 17 val., iki 2014-03-14, 15 val. 55 min.

J. G. paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo - panaikinti.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Išaiškinti J. G., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę pateikti prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.