Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-11-26 · Administracinė byla Nr. I-2154-426/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-26
Bylos Nr.
I-2154-426/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
Ž. V.
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-47/2011Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjai Ž. V., atsakovą atstovaujančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Irminai Junevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valybos Vilniaus skyriaus ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Ž. V. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti 776,08 Lt turtinės, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir dėl jos šeimos atžvilgiu daromo nusikaltimo priimti atskirąją nutartį.

Patikslintame skunde (b. l. 3-7) paaiškino, kad nuo 2005 m. liepos 7 d. iki 2010 m. birželio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios skyriaus vedėjas J. K. 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1121 nusprendė skirti jai 278,54 Lt per mėnesį valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją. 2008 m. rudenį įvyko Seimo rinkimai. Pareiškėja dirbo rinkimų komisijoje ir gavo apie 360 Lt. 2009 m. vasario 6 d. gavo Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo 2009 m. vasario 2 d. raštą Nr. (17.3.6)17-5-468, kuriuo buvo informuota, kad išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdytas, nes nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. spalio 13 d. jai buvo išmokėta vienkartinė išmoka ir, jeigu ji nori atnaujinti paskirtos išankstinės senatvės pensijos mokėjimą, reikia atvykti į skyrių ir pateikti prašymą bei darbo biržos pažymą. Naujosios Vilnios pensijų skyriaus raštinėje jai paaiškino, kad jeigu prašymas bus pateiktas iki vasario mėn. pabaigos, pensijos mokėjimas bus atnaujintas nuo kovo mėn. Dėl to jau 2009 m. vasario 12 d. Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjui pateikė prašymą su darbo biržos pažyma bei kitais dokumentais. Tačiau kovo mėn. pensijos vėl negavo. Dėl jos 2009 m. vasario 12 d. prašymo iš Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo negavo jokio pranešimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad pensijos mokėjimas gali būti atnaujintas, jei išnyksta sąlygos, kurių pagrindu buvo sustabdytas išankstinės pensijos mokėjimas. Seimo rinkimai įvyko 2008 m. spalio 12 d. Daugiau jokių išmokų pareiškėja negavo. Reiškia sąlygų, kurių pagrindu buvo sustabdytas išankstinės pensijos mokėjimas, nebeliko. Mano, kad Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjas J. K. tyčia reikalavo pateikti pažymą apie registravimą darbo biržoje, nes tuo atveju pensija skiriama iš naujo. 2003 m. lapkričio 18 d. Nr. IX-1828 Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad jei kreipimosi metu dėl išankstinės senatvės pensijos mokėjimo atnaujinimo asmuo yra registruotas darbo biržoje, pensija skiriama iš naujo nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo kreipėsi dėl šios pensijos mokėjimo atnaujinimo. Dėl šios priežasties kovo l d. iš naujo paskirtą pensiją gavo tik balandį. Dėl šios priežasties pareiškėja turėjo skolintis pinigų pragyvenimui bei sumokėti už paslaugas. Gegužės mėn. buvo šokiruota, kai gavo Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo 2009 m. gegužės 11 d. raštą Nr. (17.3.6)17-5-2374, kuriame nurodyta, kad dalyvaudama Seimo rinkimų komisijoje ji padarė valstybės biudžetui žalą; informavo, kad remiantis Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 2-3 nuo 2009 m. birželio 1 d. iš jos pensijos po 20 proc. per mėnesį bus vykdomi išskaičiavimai dėl 1789,73 Lt permokos. Susipažinusi su Fondo Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 2-3, sužinojo, kad 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 17-25-3 permoką nustatė būtent Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjas. Todėl 2009 m. birželio 1 d. pakartotinai kreipėsi į Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėją su prašymu panaikinti 2009 m. vasario 11 d. sprendimą. Kitu atveju prašė vedėjo persiųsti jos prašymą bei visą bylos medžiagą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2009 m. birželio 5 d. gavo Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo 2009 m. birželio 2 d. atsakymą Nr. (17.3.6) 17-5-3364, kuriame parašyta, kad jos byla Vilniaus apygardos administraciniam teismui siunčiama nebus, kad sprendimą dėl permokos išieškojimo 2009 m. balandžio 17 d. priėmė Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotoja, kad gavo šio sprendimo kopiją, kurioje ir nurodyta, kur ir kada šitas sprendimas gali būti apskųstas.

Pareiškėjos teigimu, Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjas neteisėtai interpretavo 2003 m. lapkričio 18 d. Nr. IX-1828 Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5 straipsnį ir jos pensijos mokėjimo neatnaujino, o paskyrė pensiją iš naujo. Šiuo atveju galioja minėto įstatymo 11 straipsnio nuostatos, t. y. sprendimas dėl savo teisės gauti išankstinę senatvės pensiją gali būti apskųstas per mėnesį nuo jo priėmimo. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotoja priėmė sprendimą 2009 m. balandžio 17 d. Mano, kad Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjas akivaizdžiai buvo suinteresuotas, kad ji praleistų apskundimo terminą, nes šį sprendimą gavo tik 2009 m. gegužės 14 d. kartu su Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo 2009 m. gegužės 11 d. Nr. (17.3.6)17-5-2374 raštu. Mano, kad galima įžvelgti Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo J. K. nusikaltimo požymių. Sprendimų apskundimui liko vos trys dienos. 2009 m. gegužės 17 d. buvo sekmadienis ir LR Prezidento rinkimai. 2009 m. gegužės 18 d. motyvuotai apskundė aukščiau minėtus sprendimus. 2009 m. gegužės 18 d. prašyme Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo taip pat prašė sustabdyti išskaičiavimus iš jos pensijos nuo 2009 m. birželio 1 d., kol gaus visą išsamią ir teisingą informaciją į jos išdėstytus klausimus, tačiau jokios informacijos negavo. Mano, kad Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjas pažeidė įstatymą dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų - pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija ir kad teikiama informacija turi būti teisinga (4 str. l d.). Dėl to daro prielaidą, kad Naujosios Vilnios skyriaus vedėjas 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 17-25-3 permoką nustatė tik jos atžvilgiu.

Nurodė, kad Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio.

2009 m. gegužės 18 d. Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo prašė supažindinti ją su 2009 m. vasario 11 d. sprendimu, kuriuo buvo nustatyta 1 789,73 Lt permoka, prašė išduoti šio sprendimo patvirtintą kopiją, dokumentą su jos parašu, įrodantį, kad gavo būtent šią 1 789,73 Lt sumą. Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjas nesuteikė jai galimybės susipažinti su bylos medžiaga, gauti bylos dokumentų patvirtintas kopijas, tuo pažeidė 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnį. Negavusi iš Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo nei bylos susipažinimui, nei atsakymų į klausimus, nei sutikimo sustabdyti išskaičiavimus iš jos senatvės pensijos bei panaikinti neteisėtus sprendimus, raštu paprašė persiųsti jos prašymą institucijai pagal kompetenciją. Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjas nepersiuntė jos 2009 m. gegužės 18 d. prašymo, tuo grubiai pažeidė jos teises bei 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį. Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjas pagal jos 2009 m. birželio 1 d. prašymą nepersiuntė jos bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Savo neveikimu sąmoningai padarė žalą, nes iš jos pensijos du mėnesius jau išskaičiuojama po 20 proc.

Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo 2009 m. vasario 2 d. Nr. (17.3.6) 17-5-468 rašte buvo nurodytas laikotarpis nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. spalio 13 d., kada pareiškėjai buvo išmokėta vienkartinė išmoka, ir tai yra teisingai, todėl kad Seimo rinkimai įvyko būtent 2008 m. spalio 12 d. Tačiau Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjas 2009 m. gegužės 25 d. rašte Nr. (17.3.6)17-5-3154 sąmoningai neteisingai nurodė jau kitą laikotarpį, t. y. nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., susumavo trijų mėnesių pensiją, pridėjo 364,28 Lt išmoką, gavo sumą 1 789,73 Lt, pavadino tai valstybės biudžetui padaryta žala ir dabar iš jos pensijos išskaičiuoja. Nuo 2005 m. sistemingai kiekvieną mėnesį iš jos nedidelės pensijos buvo išskaičiuojama po 20 proc. arba po 50 proc.

Dėl išvardintų aplinkybių pareiškėja patyrė išgyvenimus, nepatogumus, nežinomybę, prarado pasitikėjimu valstybe, jos valdžios institucijomis ir teisingumu, todėl prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 40-42) paaiškino, kad išankstinių senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 754 (toliau – Nuostatai). Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas tampa asmeniu, nurodytu Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6 ir 8-9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, t. y. tampa apdraustuoju pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytas nuostatas. Vadovaujantis Įstatymu, Pensijų įstatymu ir Nuostatais, išankstines senatvės pensijas skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Prašymą skirti išankstinę senatvės pensiją Ž. V. 2005 m. liepos 7 d. pateikė Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriui, kuris, remdamasis pateiktu prašymu ir prie jo pridėtais dokumentais, pareiškėjai paskyrė išankstinę senatvės pensiją nuo 2005 m. liepos 7 d., t. y. nuo prašymo pateikimo dienos.

Pažymėjo, kad Ž. V., kreipdamasi į Naujosios Vilnios pensijų skyrių, užpildė Fondo valdybos direktoriaus 2004 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-72 patvirtintą prašymo skirti išankstinę senatvės pensiją formą, kurioje nurodytos aplinkybės (tarp kurių yra numatyta ir aplinkybė apie darbą pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu arba savarankišką darbą), apie kurias išankstinės senatvės pensijos gavėjas ne vėliau kaip per 10 dienų įsipareigoja pranešti išmoką mokančiam Fondo valdybos teritoriniam skyriui ir informuojamas, kad nepranešus apie šias aplinkybes, permokėta pensijos suma bus išieškota iš jo įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 12 str.). Kadangi minėtas prašymas pasirašytas Ž. V., preziumuojama, kad pareiškėja su prašyme pateikta informacija susipažino. Remiantis Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Fondo valdybos direktoriaus 2007 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-115 6.8 punktu, Fondo valdybos teritorinio skyriaus vyresnysis specialistas (pensijoms), priėmęs prašymą, klientui išduoda prašymo šaknelę, kurios kitoje pusėje dar kartą nurodytos aplinkybės, apie kurias būtina pranešti išmoką mokančiam Fondo valdybos teritoriniam skyriui, tarp kurių yra numatyta ir aplinkybė apie darbą pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu arba savarankišką darbą.

2009 m. sausio 30 d. buvo priimtas Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 17-17-465 dėl Ž. V. išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo nuo 2009 m. sausio 1 d., kadangi paaiškėjo aplinkybės apie pareiškėjos socialinio draudimo laikotarpius ir įmokas nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. spalio 13 d. Ž. V. išankstinės senatvės pensijos byloje Nr. 939230 nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja pranešė Naujosios Vilnios pensijų skyriui apie darbą minėtu laikotarpiu. 2009 m. vasario 2 d. raštu Nr. (17.3.6)17-5-468 Ž. V. buvo pranešta apie išankstinės senatvės pensijos sustabdymą, nurodytos priežastys bei aplinkybės, kuriomis išankstinė senatvės pensija gali būti atnaujinama. Analizuojant pareiškėjos išankstinės senatvės pensijos bylos Nr. 939230 medžiagą, matyti, kad prašymą su papildomais dokumentais dėl išankstinės senatvės pensijos atnaujinimo Ž. V. Naujosios Vilnios pensijų skyriui pateikė 2009 m. vasario 12 d., o pažymą iš Vilniaus darbo biržos apie asmens registravimą bedarbiu ir nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimą - 2009 m. vasario 23 d. Remiantis Įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi išankstinės senatvės pensijos mokėjimas atnaujinamas arba ji iš naujo skiriama nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo kreipėsi dėl šios pensijos mokėjimo atnaujinimo arba skyrimo. Kadangi nuo išankstinės senatvės pensijos mokėjimo sustabdymo dienos nepraėjo 12 mėnesių atnaujinamas anksčiau paskirtosios (sumažintos tokia pat dalimi kaip ir pensijos skyrimo metu) išankstinės senatvės pensijos mokėjimas (Įstatymo 5 str. 3 d.). 2009 m. kovo 12 d. Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 17-17-1287 Ž. V. nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. birželio 19 d. buvo atnaujintas 475,14 Lt per mėnesį dydžio išankstinės senatvės pensijos mokėjimas. Kadangi pagal Įstatymo 10 straipsnio 3 dalį ir pagal Nuostatų 91 punktą išankstinės senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, 2009 m. kovo mėn. išmoka Ž. V. į asmeninę sąskaitą banke buvo pervesta 2009 m. balandžio mėn.

Nurodė, kad Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjas, išnagrinėjęs Ž. V. išankstinės senatvės pensijos bylos Nr. 939230 dokumentus, 2009 m. vasario 11 d. sprendime nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. susidarė 1 789,73 Lt išankstinės senatvės pensijos permoka. Paaiškino, kad permoka susidarė dėl to, kad išankstinės senatvės pensijos gavėja Ž. V. pažeidė Įstatymo 12 straipsnio nuostatas ir nepranešė išmoką mokančiam Fondo valdybos teritoriniam skyriui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos pensijos mokėjimui t. y. apie socialinio draudimo laikotarpius bei įmokas nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. spalio 13 d. Minėta aplinkybė paaiškėjo tik 2009 m. sausio 30 d. pagal Naujosios Vilnios pensijų skyriaus suformuotus sąrašus apie išankstinių senatvės pensijų gavėjų, pradėjusių dirbti pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu ar savarankiškai, tapusių ūkininku (jo partneriu) per laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d., todėl permoka susidarė už 2008 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., viso - 1 789,73 Lt.

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotoja, vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsniui, 2009 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 2-3 dėl Ž. V. valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos išieškojimo, kuriuo nuspręsta nuo 2009 m. birželio 1 d. kiekvieną mėnesį išskaityti iš pareiškėjos po 20 proc. gaunamos valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos iki bus atlyginta valstybiniam socialinio draudimo biudžetui padaryta 1 789,73 Lt žala, susidariusi mokant valstybinę socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad pareiškėja laiku nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos mokėjimui.

Išnagrinėjus Ž. V. išankstinės senatvės pensijos bylą Nr. 939230, matyti, kad Ž. V. buvo teisės aktų nustatyta tvarka informuojama apie priimamus sprendimus, susijusius su jos išankstinės senatvės pensijos mokėjimu, sprendimai buvo priimami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nurodant jų apskundimo tvarką bei terminus. Į visus Ž. V. Naujosios Vilnios pensijų skyriui pateiktus prašymus teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikti motyvuoti atsakymai. Apie gautą 1 789,73 Lt sumą su Ž. V. parašu Naujosios Vilnios pensijų skyrius duomenų pateikti negali, kadangi išankstinės senatvės pensija pervedama į asmeninę Ž. V. banko sąskaitą, todėl lėšų patekimo į pensijos gavėjos sąskaitą faktą gali patvirtinti tik bankas.

Šalies argumentai

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 57-58) paaiškino, kad Ž. V. skyriui 2005 m. liepos 7 d. pateikė prašymą skirti išankstinę senatvės pensiją. Prašymą pildė pati, įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui, žino, kad nepranešus apie šias aplinkybes, permokėta pensijos suma bus išieškota iš jos įstatymų nustatyta tvarka ir patvirtino tai savo parašu. Vadovaujantis Įstatymu pensija Ž. V. buvo paskirta ir mokama, kol neatsirado aplinkybės, numatytos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, Nuostatų 142 punkte. 2009 m. sausio 30 d. Naujosios Vilnios pensijų skyrius gavo duomenų, kad Ž. V. nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. spalio 13 d. buvo įdarbinta Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsniu ir vykdant pareigybės instrukcijoje nurodytas funkcijas, skyriaus vedėjas 2009 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą dėl Ž. V. išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo, apie tai informuojant pensijos gavėją 2009 m. vasario 2 d. raštu Nr. (17.3.6) 17-5- 468, kuriame nurodytos aplinkybės, pagal kurias pensija atnaujinama.

Šalies argumentai

Nurodė, kad Ž. V. 2009 m. vasario 12 d. skyriui pateikė prašymą dėl pensijos mokėjimo atnaujinimo, o 2009 m. vasario 23 d. papildomai pateikė būtiną Vilniaus darbo biržos išduotą pažymą Nr. PKW-92, kad ji buvo registruota bedarbiu Vilniaus darbo biržoje nuo 2009 m. vasario 11 d. ir pažymos išdavimo dieną jai nedarbo socialinio draudimo išmoka nėra mokama. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 3, 5 dalimis, nuo 2009 m. kovo 1 d. pensijos mokėjimas atnaujintas, dydis 475,14 Lt toks pat kaip ir nutraukimo dieną. Pabrėžė, kad išankstinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį (Įstatymo 10 str. 3 d.), todėl Ž. V. po atnaujinimo pensija sumokėta tik balandžio mėn. už kovo mėn. 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. (17.3.6) 17-5-1289 pareiškėja buvo informuota apie prašymo patenkinimą, taip pat buvo nurodyta apskundimo tvarka.

Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsniu, 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 17-25-3 skyriaus vedėjas nustatė už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. iki mokėjimo nutraukimo dienos motyvuotą 1 789,73 Lt Ž. V. išankstinės pensijos permoką. Vadovaujantis tais pačiais įstatymais ir straipsniais direktoriaus pavaduotoja, vykdydama savo pareigas, privalėjo priimti nustatytos formos sprendimą dėl permokos išieškojimo. Toks sprendimas buvo priimtas 2009 m. balandžio 17 d., Ž. V. 2009 m. gegužės 11 d. išsiųstas pranešimas ir šio sprendimo kopija registruotu laišku. Skyriaus darbuotojai ir kiti atsakingi asmenys, nagrinėdami Ž. V. pensijos dokumentus, vadovavosi tik įstatymų nuostatomis, priimdavo tik motyvuotus sprendimus ir laiku informavo pensijos gavėją. Skyrius sėkmingai vykdo išskaitas ir iš kitų pensijų gavėjų, dėl kurių kaltės atsirado permokos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė, kad padarytos turtinės žalos dydį apskaičiuotų Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad ginčas kilęs dėl to, ar Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmai apskaičiuojant ir mokant pareiškėjai išankstinę senatvės pensiją bei darant iš jos išskaitas pagal nustatytą permoką lėmė turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Skundą dalyje dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo 2009 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 17-25-3 ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 2-3 panaikinimo buvo atsisakyta priimti (2009 m. liepos 27 d. nutartis yra įsiteisėjusi, b. l. 35-38), todėl minėtų administracinių sprendimų atitikimas Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams šioje administracinėje byloje nevertinamas.

Teismas nustatė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu nusprendė nutraukti Ž. V. 475,14 Lt išankstinės senatvės pensijos mokėjimą nuo 2009 m. sausio 1 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 2-3 (b. l. 52) nuspręsta nuo 2009 m. birželio 1 d. išskaityti kiekvieną mėnesį iš Ž. V. po 20 proc. gaunamos valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos iki bus atlyginta valstybinam socialiniam draudimo biudžetui padaryta 1 789,73 Lt žala, susidariusi mokant valstybinės socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad pareiškėja laiku nepranešė apie aplinkybes (įsidarbino), turinčias įtakos pensijos mokėjimui. Permoka nustatyta Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 17-25-3 (b. l. 51).

Teismas nurodė, kad Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas tampa asmeniu, nurodytu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6 ir 8–9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą. Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta, kad išankstinės senatvės pensijos gavėjas privalo pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos šios pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma išieškoma iš gavėjo pensijos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu. Jei asmuo pensijos negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Teismas pažymėjo, kad iš Ž. V. 2005 m. liepos 7 d. prašymo skirti išankstinę senatvės pensiją (b. l. 59-60) matyti, kad pareiškėja pasirašytinai įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie tam tikras aplinkybes, turinčias įtakos jos pensijos dydžio mokėjimui. Ž. V. pasirašytinai taip pat patvirtino, jog žino, kad nepranešus apie šias aplinkybes, permokėta pensijos suma bus išieškota iš jos įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad Ž. V. nepranešė Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriui apie tai, kad ji nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. spalio 13 d. dirbo Vyriausioje rinkimų komisijoje ir gavo papildomas pajamas - vienkartines išmokas (šio fakto neginčija ir pati pareiškėja, b. l. 15). Kadangi išankstinės senatvės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas tik nuo 2009 m. sausio 1 d., pagrįstai buvo nustatyta, kad už laikotarpį 2008 m. rugsėjo 8 d., t. y. nuo įsidarbinimo rinkimų komisijoje dienos, iki 2008 m. gruodžio 31 d. susidarė 1 789,73 Lt pensijos permoka, dėl ko ir atsirado juridinis pagrindas vykdyti išskaitas iš gaunamos išankstinės senatvės pensijos. Nuostatų 142 punktas numato, kad jeigu išankstinės senatvės pensijos gavėjas tampa asmeniu, nurodytu Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba pagal Ūkininko ūkio įstatymą – ūkininku ar jo partneriu, pensijos mokėjimas jam sustabdomas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą nuo tos dienos, nuo kurios išankstinės senatvės pensijos gavėjas tapo nurodytuoju asmeniu arba ūkininku ar jo partneriu.

Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nenustatyta neteisėtų Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų. Šių institucijų priimti sprendimai dėl 1 789,73 Lt permokos nustatymo ir jos išieškojimo, kaip rodo administracinės bylos medžiaga, nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka kaip neteisėti ir nepagrįsti. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad pareiškėjos teisė į turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą paneigiama.

Teismas nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Kadangi teismas nėra viešojo administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies prasme, pareiškėjos 2009 m. birželio 1 d. prašymas (b. l. 9) pagrįstai nebuvo persiųstas į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (b. l. 35-38) nustatė, kad pareiškėjos 2009 m. gegužės 18 d. prašyme nebuvo suformuluotas reikalavimas persiųsti minėtą prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai.

Nors Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo 2009 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 17-17-1287 buvo nuspręsta Ž. V. skirti 475,14 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. birželio 19 d., pagal Įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ištaisant sprendimą į pensijos mokėjimo atnaujinimą (2009 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. 17-17-4918) pensijos dydis iš esmės nesikeitė, t. y. dėl to pareiškėjai neturėjo atsirasti skunde minima žala.

Įstatymo 10 straipsnio 3 dalis aiškiai apibrėžta, kad išankstinės senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį Fondo valdybos nustatyta tvarka, todėl pagrįstai pareiškėjai kovo mėnesio pensija buvo išmokėta balandžio mėnesį, balandžio mėnesio pensija - gegužės mėnesį. Tai buvo akcentuota ir Fondo valdybos 2009 m. spalio 6 d. rašte Nr. (6.5)I-6089. Be to, kaip jau buvo minėta, 20 proc. išskaitos buvo daromos nuo 2009 m. birželio 1 d. (2009 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. 2-3).

Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo informuojama apie priimtus sprendimus, gavo jų kopijas (tai patvirtina byloje esantys Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2009 m. vasario 2 d., vasario 18 d., gegužės 11 d., gegužės 25 d., birželio 2 d. raštai, b. l. 13-14, 16, 21, 54), todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo suvaržytos jos teisės gauti informaciją ir kad tai lėmė žalos atsiradimą.

Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant institucijų kaltei, nepaisant pareiškėjai tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo atstovų darbuotojų veiksmai sukėlė jai žymius dvasinius išgyvenimus, ji dėl tokių veiksmų patyrė didelius nepatogumus ar pan. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Ž. V. dėl, jos nuomone, patirtų išgyvenimų būtų kreipusis į medikus ar psichologus. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstrakčios, visiškai neparemtos konkrečiais įrodymais. Jos teiginiai apie padarytą žalą iš esmės yra prielaidos, todėl negali būti pagrindu reiškiamų reikalavimų patenkinimui. Kitos Ž. V. skunde nurodomos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi teismo sprendimas priimtas pareiškėjos nenaudai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl išieškojimo sustabdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Ž. V., nesutikdama su antstolio vykdomais išieškojimo veiksmais, turi teisę juos skųsti bendrosios kompetencijos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėtinu atveju teisėjų kolegija nenustatė neteisėtų Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus veiksmų, todėl nėra pagrindo pagal ABTĮ 108 straipsnio 1 dalį priimti atskirosios nutarties dėl pareiškėjos skunde minimų faktų.

Atsiliepimas

Teismas Ž. V. prašymo priimti atskirąją nutartį dėl 2009 m. lapkričio 17 d. prašyme minimų faktų (savalaikio atsiliepimų neišsiuntimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą) nenagrinėjo, kadangi šis klausimas, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi spręstinas apeliacinės instancijos teisme.

III.

Pareiškėja Ž. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 17-25-3 ir 2009 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 17-17-4924 bei Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 2-3; priteisti atlyginti 1251,23 Lt turtinę ir 20 000 Lt neturtinę žalą.

Taip pat prašo sustabdyti išskaičiavimus iš pareiškėjos pensijos kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas.

Apeliacinis skundas (b. l. 131-133) grindžiamas šiais argumentais:

1. 2009 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio protokolas yra suklastotas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja 2009 m. lapkričio 30 d. prašė išduoti 2009 m. sausio 30 d. sprendimo patvirtintą kopiją,tačiau nei tą pačią dieną, nei kitą dieną pareiškėja kopijos negavo.

3. 2009 m. sausio 30 d. sprendimas yra suklastotas arba surašytas neteisingai ir aplaidžiai.

4. Vienkartinės išmokos 182,40 Lt suma pažymoje skiriasi nuo 364,28 Lt sumos, kuri buvo išskaičiuota iš pareiškėjos pensijos. Iš pareiškėjos pensijos turėjo būti išskaičiuota tik vienkartinės išmokos dydžio suma ir jokios permokos iki 2008 m. gruodžio 31 d. daugiau nebuvo ir negalėjo būti.

5. Jeigu pareiškėja verstųsi veikla, nurodyta Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6 ir 8-9 punktuose, ji privalėtų pranešti Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kad ji dirba ir gauna išmokų. Tačiau pareiškėja gavo vienkartinę išmoką. Mano, kad atitinkamos institucijos, o ne pareiškėja turėjo pranešti apie pareiškėjos dalyvavimą nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. spalio 13 d. Seimo rinkimų komisijoje. Šį faktą patvirtina 2009 m. kovo 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. 1 lP-1596 dėl duomenų apie M. N., J. R. ir Ž. V. pateikimo, kuriame parašyta, kad Socialinio draudimo Fondo valdybai 2008 m. lapkričio 6 d. elektroniniu būdu buvo pateikti pranešimai apie minėtus apdraustuosius (b. l. 96).

6. Gavusi J. K. 2009 m. vasario 2 d. pranešimą dėl pensijos mokėjimo sustabdymo, pareiškėja įvykdė visus pranešime nurodytus veiksmus. J. K. sąmoningai prie 2009 m. vasario 2 d. pranešimo nepridėjo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjos teisės padaryta turtinė žala J. K. 2009 m. vasario 2 d. pranešimu (b. l. 14) ir 2009 m. sausio 30 d. (b. l. 95), 2009 m. vasario 11 d. (b.l. 51), 2009 m. balandžio 17 d. (b. l. 18) bei 2009 m. spalio 16 d. (b. l. 92) Socialinio draudimo Fondo valdybos sprendimais.

7. Darbo biržos pažyma būtina pensijos skyrimui iš naujo, jeigu nuo išankstinės senatvės pensijos mokėjimo sustabdymo praėjo 12 mėnesių. Pareiškėjos atveju praėjo tik keletą dienų, kai ji pateikė prašymą atnaujinti pensijos mokėjimą. Taigi, Naujosios Vilnios pensijos skyrius tyčia neteisėtai du kartus primygtinai reikalavo iš pareiškėjos pateikti Darbo biržos pažymas ir pareiškėja du kartus privalėjo važinėti į Darbą biržą.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 6 d. atskirąjį skundą, neturėjo daugybės dokumentų, kurios Naujosios Vilnios pensijų skyrius bei Socialinio draudimo Fondo valdyba slėpė nuo pareiškėjos ir nepateikė teismui su atsiliepimais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas slėpė atsakovo atsiliepimus gavo 2009 m. rugpjūčio 12 d., tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepersiuntė (b. l. 100).

Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai išnagrinėjo pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 6 d. atskirąjį skundą.

9. Pareiškėjos turtinė žala augo ir šiuo metu sudaro 1251,23 Lt (110,87+475,15+95,03x7).

10. Dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepatogumų ir pergyvenimų, kurie yra realūs ir visiems suprantami ir kurie tęsiasi jau beveik metus, pareiškėjos neturtinė žala auga ir šiuo metu pareiškėja ją vertina 20 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė procesines normas, nes dėl pareiškėjos 2009 m. lapkričio 17 d. prašymo (b. l. 100 ), byloje nėra teismo nutarties.

12. Teismas ignoravo pareiškėjos prašymą panaikinti J. K. 2009 m. spalio 16 d. sprendimą (b. l. 83), kuriuo pareiškėjos pensija buvo dar sumažinta.

13. Teismas nepatvirtino pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijų, nors 2009 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu reikalavo ir tikrino visus dokumentų originalus.

Šalies argumentai

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 112-113) nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas tampa asmeniu, nurodytu Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6 ir 8-9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio Įstatymą.

Permoka susidarė dėl to, kad išankstinės senatvės pensijos gavėja Ž. V. pažeidė Įstatymo 12 straipsnio nuostatas ir nepranešė išmoką mokančiam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos pensijos mokėjimui, t. y. apie socialinio draudimo laikotarpius bei įmokas nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. spalio 13 d. Minėta aplinkybė paaiškėjo tik 2009 m. sausio 30 d., pagal Naujosios Vilnios pensijų skyriaus suformuotus sąrašus apie išankstinių senatvės pensijų gavėjų, pradėjusių dirbti pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu ar savarankiškai, tapusių ūkininku (jo partneriu) per laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d., todėl permoka susidarė už 2008 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, viso – 1789,73 Lt. Minėta permoka išieškoma 2009 m. balandžio 17 d. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojos sprendimu Nr. 2-3.

Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu išankstinės senatvės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas dėl to, kad šios pensijos gavėjas tampa asmeniu, nurodytu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1 dalies 1-6 ir 8-9 punktuose <...>, anksčiau paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas gali būti atnaujintas arba ši pensija paskirta iš naujo, jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos mokėjimo atnaujinimo ar skyrimo diena asmuo yra nustatyta tvarka registruotas bedarbis Lietuvos darbo biržos teritorinėje darbo biržoje. Remiantis Ž. V. išankstinės senatvės pensijos bylos Nr. 939230 dokumentais, matyti, kad prašymą su papildomais dokumentais dėl išankstinės senatvės pensijos atnaujinimo Ž. V. Naujosios Vilnios pensijų skyriui pateikė 2009 m. vasario 12 d., o pažymą iš Vilniaus darbo biržos apie asmens registravimą bedarbiu ir nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimą 2009 m. vasario 23 d. Remiantis įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi išankstinės senatvės pensijos mokėjimas atnaujinamas arba ji iš naujo skiriama nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo kreipėsi dėl šios pensijos mokėjimo atnaujinimo arba skyrimo. Taigi, Ž. V. išankstinė senatvės pensija buvo atnaujinta nuo 2009 m. kovo 1 d. teisėtai, pagrįstai bei vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovą atstovaujančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos ginčas iš esmės yra dėl išankstinės pensijos mokėjimo ir dėl išskaitų iš pensijos pagrįstumo bei žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisėjų kolegija nenustatė neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus veiksmų, todėl skundas dėl žalos atlyginimo atlikus išskaitas iš permokėtos pensijos buvo atmestas.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Bylos įrodymai patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjai nuo 2005 m. liepos 7 d. buvo paskirta išankstinė senatvės pensija. 2009 m. sausio 30 d. Naujosios Vilnios pensijų skyriaus sprendimu pensijos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2009 m. sausio 1 d. kadangi paaiškėjo, kad pareiškėja gavo socialinio draudimo pajamų nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. spalio 13 d. Pareiškėja 2009 m. vasario 12 d. pateikė prašymą atnaujinti pensijos mokėjimą ir nuo 2009 m. kovo 1 d. pensijos mokėjimas buvo atnaujintas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 2-3 buvo nuspręsta nuo 2009 m. birželio 1 d. išskaityti kiekvieną mėnesį iš pareiškėjai mokamos pensijos po dvidešimt procentų gaunamos valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos iki bus atlyginta valstybiniam socialinio draudimo biudžetui padaryta 1789,73 Lt žala, susidariusi mokant valstybinės socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad pareiškėja nepranešė apie aplinkybes (įsidarbino), turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui (b. l. 18). Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2010 m. lapkričio 22 d. pažyma patvirtina, kad iš pareiškėjos pensijos yra išskaičiuota 1614,37 Lt (b. l. 173).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo 2003 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. IX-1828 5 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų nuostatų 142 punktą (redakcija galiojanti nuo 2008 m. vasario 15 d.) išankstinės pensijos mokėjimas turi būti sustabdomas ir ji neturi būti nemokama nuo tos dienos, nuo kurios pensijos gavėjas tapo asmeniu, nurodytų Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, arba pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą (Žin., 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537) – ūkininku ar jo partneriu, pensijos mokėjimas jam sustabdomas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą nuo tos dienos, nuo kurios išankstinės senatvės pensijos gavėjas tapo nurodytuoju asmeniu arba ūkininku ar jo partneriu.

Bylos įrodymai patvirtina ir pareiškėja neginčija, kad ji nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. spalio 13 d. dirbo Vyriausioje rinkimų komisijoje ir buvo draudžiama privalomuoju socialiniu draudimu. Tokiu būdu išankstinės pensijos mokėjimas remiantis Nuostatų 142 punktu turėjo būti sustabdomas nuo tos dienos, kada asmuo pradėjo dirbti. Tačiau pensijos mokėjimas nebuvo sustabdytas, o pensijos mokėjimas buvo nutrauktas 2009 m. sausio 30 d. Naujosios Vilnios pensijų skyriaus sprendimu nuo 2009 m. sausio 1 d. Esant šioms aplinkybėms negalėjo būti išieškoma sumokėta pensijos suma už 2008 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius, nes įrodymų, paneigiančių pareiškėjos teisę gauti jai paskirtą pensiją už nurodytus mėnesius byloje nėra.

Už 2008 metų rugsėjo ir spalio mėnesius išmokėta pensija turi būti išieškoma, nes pareiškėja tuo laikotarpiu buvo draudžiama socialiniu draudimu ir remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą neturėjo teisės gauti išankstinės pensijos. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsniu nustatyta, kad išankstinės senatvės pensijos gavėjas privalo pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos šios pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma išieškoma iš gavėjo pensijos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu. Jei asmuo pensijos negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, kuria nustatyta, kad jeigu valstybinė socialinio draudimo pensija yra permokama dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos gavėjo neišieškomas, netaikytina, nes pareiškėja neįvykdė jai įstatymu nustatytos pareigos ir dėl to jai taikytina įstatyme numatyta sankcija.

Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu permokėtos pensijos išieškojimas pagrįstai nukreiptas į mokamą pensiją, kadangi pareiškėja nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos mokėjimui, nors apie tai buvo įspėta prieš jai suteikiant išankstinę pensiją. Tačiau permoka galėjo būti ieškoma tik už laikotarpį, kai pareiškėja dirbo, tai yra už 2008 metų rugsėjo mėnesi 364,28 Lt ir spalio mėnesį 475,15 Lt, o už 2008 m. lapkritį ir gruodį po 475,15 Lt pensija išskaičiuota nepagrįstai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas. Subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, bet tik tokį, kuris leidžiamas įstatymo. Pareiškėjos pasirinktas jos teisių gynimas prašant priteisti jai neišmokėtą pensiją ir padarytą žalą turi būti ginamas, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 ir 5 punktus, toks teisių gynimas yra galimas. Todėl nepriklausomai nuo to, kad buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo, kuriais jai buvo apribota teisė į pensiją (b. l. 29-30), jai išliko teisė reikalauti grąžinti neišmokėtą pensiją, o taip pat žalos atlyginimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi praktikos, kad ginčuose dėl neišmokėtos pensijos atsakovu turėtų būti institucija, įgaliota priimti sprendimus dėl pensijos mokėjimo, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad „Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 7, 40, 44 straipsniai apibrėžia šios rūšies pensijų mokėjimo teisinių santykių šalis ir šių santykių turinį. Iš nurodytų teisės normų turinio akivaizdu, kad už teisės gauti senatvės pensiją tikrą ar tariamą pažeidimą atsakinga valstybės institucija yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius. Valstybė yra atskiras teisės subjektas, juridinis asmuo, savarankišką teisinį statusą; pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Tiek pati valstybė, tiek atskiros jos institucijos turi savarankišką teisinį statusą, gali įgyti teises ir pareigas ir būti teisinio santykio šalimi. Valstybės ir atskirų jos institucijų kaip teisės subjektų sutapatinimas negalimas nei materialine, nei procesine prasme. Neišmokėta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalis turi būti atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, ir nėra įstatyminio pagrindo šią finansinę naštą perkelti valstybės biudžetui“ (LVAT 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-2166/2006).

Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuotą praktika ir šioje byloje nepagrįstai atsakovu įtraukė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus, nes vienas iš pareiškėjos reikalavimų priimtas nagrinėti yra neišmokėtos pensijos priteisimas ir valstybė negali būti atsakovu dėl šio reikalavimo. Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstai pareikštas Lietuvos valstybei (tai kaip turėtų būti, ar Lietuvos Respublika, ar Lietuvos valstybė).

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą proceso šalies, kuriai buvo pareikštas reikalavimas, todėl sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjant bylą iš naujo, remiantis ABTĮ 54 straipsnio reikalavimais, būtina pašalinti nustatytus pažeidimus, išaiškinti pareiškėjai jos teisę keisti ir tikslinti šalių procesinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Ž. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė