Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-27 · Byla Nr. N-444-773-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
N-444-773-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-05345-2009-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-773/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-05345-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimo K. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimu K. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 4 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 5 d., apie 11 val. 10 min., vairuodamas automobilį „BMW 525“ ir važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nepastebėjo stovinčio automobilio „BMW 318“ ir į jį atsitrenkė bei apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas nurodė, kad K. N. paaiškinimai, jog eismo įvykio jis nesukėlė, yra visiškai paneigti liudytojų paaiškinimais, kurie teigė, kad 2009 m. rugsėjo 5 d. eismo įvykį (duomenys neskelbtini) g. sukėlė automobilis „BMW 525“, kurio valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad netikėti nuosekliais liudytojų ir nukentėjusiojo paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Vertino, kad šiuos jų paaiškinimus iš dalies patvirtino ir pats K. N., kuris paaiškino, jog 2009 m. rugsėjo 5 d. visą dieną naudojosi automobiliu „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas įvykio laikas – 11 val. 20 min. – yra netikslus, nes iš bendrojo pagalbos centro pažymos matyti, kad liudytoja pagalbos kreipėsi 11 val. 12 min. Todėl teismas sprendė, kad įvykis kilo apie 11 val. 10 min., ir kad K. N. per 30 minučių iš Vilniaus pakraščio galėjo nuvažiuoti į Utenos rajoną, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

II.

Apeliaciniu skundu K. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Teigia, kad eismo įvykio metu nebuvo nei įvykio vietoje, nei Vilniuje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog teismas netiki K. N. paaiškinimais, yra nemotyvuotas. Paaiškina, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog 2009 m. rugsėjo 5 d., 11 val. 40 min. jis, vairuojantis automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnų netoli Kirdeikių, Utenos rajone. Pažymi, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, kurioje kilo eismo įvykis, iki (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, yra apie 177 km. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokį atstumą jis galėjo nuvažiuoti per 30 min., yra nelogiška. Teigia, kad tam, jog per 30 min. nuvažiuotų 177 km, jis turėjo važiuoti 234 km/h greičiu, nors jo automobilio maksimalus greitis yra 222 km/h. Akcentuoja, kad nei vienas liudytojas jo neatpažino kaip eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo. Pažymi, kad apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis J. P. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tai, jog K. N. sukėlė eismo įvykį, patvirtina liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai bei paties K. N. 2009 m. rugsėjo 11 d. paaiškinimais, jog 2009 m. rugsėjo 5 d. ryte jis atvyko pasiimti minėto automobilio į (duomenys neskelbtini) g. namo kiemą ir iki tos dienos 20 val. tuo automobiliu naudojosi. Pažymi, kad pateiktame policijos pareigūno tarnybinės knygelės kopijoje nenurodyta, kurioje konkrečiai vietoje buvo sustabdytas K. N. vairuotas automobilis, pridėtoje schemoje užfiksuotas maršrutas tik iki 2009 m. rugsėjo 5 d. 11 val. 30 min., duomenų apie radijo ryšį 11 val. 40 min. nėra. Pabrėžia, kad knygutėje padarytas vienintelis įrašas darbo rezultatų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, dalyje, kas prieštarauja rašte nurodytai aplinkybei, jog K. N. buvo tik patikrintas ir jam protokolas surašytas nebuvo. Atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 72 punktą, sustabdęs transporto priemonę, patrulis radijo ryšio priemonėmis privalo pranešti budėtojui stabdymo vietą ir pan., tačiau byloje nėra duomenų, jog šis reikalavimas buvo įvykdytas. Todėl mano, kad pateiktas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. raštas negali būti tinkamas ir neginčijamas įrodymas šioje byloje. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) g. 51 name negyvena ir neturėjo galimybės nuolat matyti kieme laikomą automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei supainioti šį automobilį su kitu. Mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo pakankamai laiko po eismo įvykio sutvarkyti automobilio apgadinimus, kurie galėjo atsirasti eismo įvykio metu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo K. N. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įrodymais, kurie buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Jokie įrodymai teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios. Pažymi, kad liudytojai J. D. (J. D.) ir L. P. išsamiai išdėstė eismo įvykio aplinkybes, netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas K. N. pareikštas dėl to, kad jis 2009 m. rugsėjo 5 d., apie 11 val. 20 min., prie S. Nėries g. 51 namo, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė bei apgadino automobilį „BMW 318“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ATPK 127 str. 2 d.) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 234 punkto reikalavimus (ATPK 130 str. 1 d.). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apeliaciniame skunde K. N. neigia sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos. Apeliantas, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamoje byloje įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismas išklausė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ir jam administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo bei policijos pareigūnų paaiškinimus, ištyrė apelianto iškeltą versiją bei įvertino tiek apeliantą kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, todėl jokių duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio šią bylą, objektyvumu ir nešališkumu, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Apeliantas neneigia 2009 m. rugsėjo 5 d. vairavęs automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau pažymi, kad aptariamo eismo įvykio metu nebuvo nei įvykio vietoje, nei Vilniuje, be to, kaip įrodymą pateikia Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame paaiškinta, jog K. N. vairuojamas automobilis 2009 m. rugsėjo 5 d., 11.40 val., Utenos rajone buvo sustabdytas patikrinimui (b. l. 34), tai patvirtina pareigūno D. B. darbo bloknote esantis įrašas (b. l. 36). Vertindama minėtą įrodymą, teisėjų kolegija akcentuoja, jog policijos patrulių veiklą reglamentuoja Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta „Policijos patrulių veiklos instrukcija“ (toliau – ir Instrukcija), kurios 72 punkte įtvirtinta, kad sustabdęs transporto priemonę, patrulis radijo ryšio priemonėmis privalo pranešti budėtojui stabdymo vietą, sustabdytos transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį. Apie vairuotojui taikytas poveikio priemones informuojamas budėtojas, kuris šią informaciją fiksuoja raštu (išskyrus atvejus, kai policijos įstaigos budėtojų padalinyje yra naudojamos pokalbio įrašymo priemonės). Jei transporto priemonės stabdomos policijos specialiųjų operacijų metu, šio punkto reikalavimai netaikomi. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog 2009 m. rugsėjo 5 d. Utenos rajone transporto priemonės buvo stabdomos policijos specialiosios operacijos metu, todėl pareigūnas D. B. turėjo vadovautis minėtu Instrukcijos punktu. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“, pateiktame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nurodyta, kad nesant galimybės radijo stotimi susisiekti su operatyvaus valdymo skyriumi, patruliai apie savo sustabdytas transporto priemones daro įrašus darbo bloknotuose. Akcentuota, jog informacija, kad 2009 m. rugsėjo 5 d., 11.40 val., Utenos rajone buvo sustabdytas K. N. automobilis buvo išduota tik remiantis patrulio D. B. įrašu darbo bloknote. Tačiau pažymėtina, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. rašte nenurodyta, kurioje konkrečiai vietoje patikrinimui galėjo būti sustabdytas apelianto vairuotas automobilis, nenurodyta, kokia konkrečiai transporto priemone patruliavo patrulis D. B.. Be to, prie 2009 m. lapkričio 16 d. rašto pridėtoje policijos automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršruto schemoje užfiksuotas maršrutas tik iki 2009 m. rugsėjo 5 d. 11.30 val., duomenų apie patrulio pasiekiamumą radijo ryšiu 11.40 val. nėra (b. l. 35). Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys apie K. N. automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrinimą, atliktą Utenos rajone, yra užfiksuoti nesilaikant nustatytos tvarkos.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas, teigdamas savo įvykių versiją, nėra nuoseklus. Pažymėtina, jog 2009 m. rugsėjo 11 d. pirminiame paaiškinime (b. l. 13) K. N. nurodė, jog 2009 m. rugsėjo 5 d. ryte automobiliu „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės 51 namo kiemo, tačiau nenurodė jokių duomenų apie tai, kad tą pačią dieną jis vyko į Utenos rajoną ir ten policijos pareigūnų buvo sustabdytas patikrinimui. Šią versiją apeliantas iškėlė tik po eismo įvykio praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, t. y. tik 2009 m. lapkričio 9 d. teismui pateiktame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą apeliantas nurodė, kad nespėjo gauti visų būtinų dokumentų, patvirtinančių jo gynybinę poziciją (b. l. 27), vėliau pateikė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“.

Net ir konstatavus aplinkybę, kad K. N. tą pačią dieną galėjo būti sustabdytas Utenos rajone, nepaneigiamas faktas, jog prieš tai jis galėjo sukelti eismo įvykį ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi tai, kad K. N. 2009 m. rugsėjo 5 d., (duomenys neskelbtini) 51 namo kieme, automobiliu „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „BMW 318“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina liudytojų L. P., J. D. ir nukentėjusiojo J. P. paaiškinimai (b. l. 6-7, 18, 19-20) bei parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 43-44). Šie liudytojai tiesiogiai stebėjo eismo įvykį, aiškiai ir tiksliai atpasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, jog puikiai įsidėmėjo K. N. vairuotą automobilį, jo valstybinį numerį. Pažymėtina, jog minėti liudytojai nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jų parodymai logiški, nuoseklūs, esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Be to, šių liudytojų parodymai, įvertinus juos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), automobilių apgadinimų nuotraukos (b. l. 14-17), tarnybinis pranešimas (b. l. 4)), leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent K. N. vairuotas automobilis „BMW 525“ dalyvavo eismo įvykyje ir padarė apgadinimus.

Apelianto teiginys, jog jo vairuota transporto priemonė 2009 m. rugsėjo 5 d. nedalyvavo eismo įvykyje, nes apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių automobilio apgadinimų, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad transporto priemonių „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 318“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sąlyčio eksperimento metu padaryta išvada, jog kontaktas galėjo būti taškinis, todėl kontakto žymių galėjo nelikti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šių surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog K. N. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. N. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius