Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Irenai Karmonaitei-Gankevičienei, dalyvaujant atsakovės atstovei Agnei Pimpytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus stogai“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB “Vilniaus stogai” (toliau – Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti:

1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2006-09-18 sprendimą Nr. 27.183-256-353 dėl patikrinimo akto tvirtinimo;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2006-11-10 sprendimą Nr. 69-471, kuriuo buvo patvirtintas Inspekcijos 2006-09-18 sprendimas Nr. 27.183-256-353;

3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija arba Komisija) 2007-02-08 sprendimą Nr. S-24 (7-387/2006) toje dalyje, kuria buvo patvirtinti VMI 2006-11-10 sprendimo Nr. 69-471 nurodymai Bendrovei sumokėti į biudžetą 15209 litų PVM baudą, 35329,07 litų PVM delspinigius, 12350 litų pelno mokesčio baudą ir 23952,42 litų pelno mokesčio delspinigius.

Skunde paaiškino, kad Inspekcija neatsižvelgė į Bendrovės 2006-09-06 prašymą Nr. 1-44/06 dėl atleidimo nuo 2006-08-07 patikrinimo akte Nr.07-06-42-41 priskaičiuotų delspinigių (51296,18 Lt PVM ir 25535,35 Lt pelno mokesčio) ir neskirti baudų, patvirtino savo 2006-09-18 sprendimu Nr. 27.183-256-353 minėtą patikrinimo aktą. Nesutikdama su šiuo sprendimu, Bendrovė 2006-10-06 apskundė jį VMI. Nurodė, kad Bendrovė sutinka protingais terminais sumokėti patikrinimo akte papildomai apskaičiuotus mokesčius, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimų padarymo laiką ir sankcijas už padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus reglamentuojančias įstatymų nuostatas, prašė atleisti ją nuo apskaičiuotų delspinigių (51296,18 litų PVM ir 25535,35 litų pelno mokesčio) sumokėjimo bei neskirti 15209 litų PVM ir 12350 litų pelno mokesčio baudų, nes tai prieštarauja mokesčių įstatymuose deklaruojamiems jų taikymo principams. Bendrovėje dirba 39 darbuotojai, todėl tokios didelės mokestinės nepriemokos (apie 370000 litų priskaičiuotų mokesčių) išieškojimas jai būtų nepakeliama našta, reikėtų atleisti daug darbuotojų, nes nebūtų iš ko mokėti atlyginimų, mokesčių valstybei. Mano, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, Bendrovė turėjo būti atleista nuo priskaičiuotų delspinigių ir neskirta bauda.VMI, išnagrinėjusi Bendrovės 2006-10-06 skundą, formaliai, neįsigilinusi į Bendrovės pateikto skundo esmę ir motyvus, neatsakiusi į eilę skunde išvardintų aplinkybių, savo 2006-11-10 sprendimu Nr. 69-471 patvirtino Inspekcijos 2006-09-18 sprendimą Nr. (27.183)-256-353 ir netenkino Bendrovės skundo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad iš 2006-08-07 patikrinimo akto Nr. 07-06-42-41 matyti, jog tik vienas iš jame nurodytų pažeidimų yra padarytas 2004-05-04 (akto 3 punktas), o visi kiti akte nurodyti pažeidimai (akto 4-6 punktai, lentelės 1-42 punktai) padaryti iki 2004-04-30. Pagal VMI teikiamus Mokesčių administravimo įstatymo 142 straipsnio komentarus dėl baudas švelninančio akto galiojimo baudos neskiriamos už piktybinius mokesčių Įstatymų pažeidimus, padarytus iki 2004-04-30. Todėl baudos Bendrovei neturėjo būti skiriamos. Ta pati taisyklė taikytina ir kitiems Inspekcijos nustatytiems mokesčių įstatymų pažeidimams, įvardintiems tiek tiriamojoje, tiek nustatomoje patikrinimo akto dalyse.

Paaiškino, kad Bendrovė nesutinka ir su patikrinimo akto 21 punkte aprašytu pažeidimu prekiaujant su UAB „Dirama“. UAB „Vilniaus stogai“ iš paminėto ūkio subjekto nuolat pirko medieną (apie 5 metus), vykdė realius sandorius, todėl UAB „Dirama“ patikimumas dėl mokestinių įsipareigojimų vykdymo buvo patikrintas. Mano, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, Bendrovei turėtų būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 2 p. nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudos jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, taip pat to paties įstatymo 142 str. nuostatos.

Teismo posėdžiuose pareiškėjos atstovas nedalyvavo (b.l. 85, 88, 90, 104-105).

Teismo posėdžiuose trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo (b.l. 87, 88, 90, 104-105).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai pareiškėja nebuvo atleista nuo mokesčių administratoriaus apskaičiuotų PVM ir pelno mokesčio delspinigių ir skirtų šių mokesčių baudų.

Byloje nustatyta, kad Inspekcijos specialistai, atlikę UAB “Vilniaus stogai” mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2004-12-31, nustatė (2006-08-07 patikrinimo aktas Nr.07-06-42-41), jog Bendrovė, pažeisdama 2002-03-05 Pridėtinės vertės įstatymo Nr.IX-751 (toliau- PVM įstatymas) 64 ir 80 straipsnių reikalavimus, 2002-2004 metais nepagrįstai atskaitė 152086 Lt pirkimo PVM pagal eilės ūkio subjektų (UAB „Bumartas“,UAB „Jorsitus“, UAB „Julidera“,UAB „Somtaras“, UAB „Odelitas“,UAB „Evratas“, UAB „ Gamybos ir tarpininkavimo centras“, UAB „Dirima) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, neturinčias juridinės galios, kadangi šiais dokumentais buvo įforminti realiai neįvykę statybinių medžiagų ir paslaugų pardavimai. Todėl Inspekcija, vadovaudamasi PVM įstatymo 123 straipsniu ir 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 96 straipsniu apskaičiavo Bendrovei 152086 Lt PVM ir 51296,18 Lt šio mokesčio delspinigių. Nustačiusi, kad remdamasi minėtomis PVM sąskaitomis faktūromis Bendrovė nepagrįstai sumažino 823326 Lt sąnaudomis 2002-2004 metų apmokestinamąjį pelną ir tuo pažeidė 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 11 straipsnio reikalavimus, Inspekcija atitinkamai padidino 823326 Lt Bendrovės apmokestinamąjį pelną ir papildomai apskaičiavo pareiškėjai 123498 Lt pelno mokesčio ir 25535,35 Lt šio mokesčio delspinigių (Pelno mokesčio įstatymo 5 str.1 d., 56 str., MAĮ 96 str.). (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l.132-160).

MAĮ 131 str.1 d. nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinat patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. 2006-09-06 prašymo Nr.1-44/06 dėl patikrinimo akto turinys patvirtina, kad pareiškėja neginčijo papildomai apskaičiuotų mokesčių ir nustatytų mokesčių įstatymų pažeidimus.Prašė Inspekcijos tvirtinant patikrinimo aktą atsižvelgti į tai, kad Bendrovė noriai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pripažįsta mokesčių administratoriaus pareigūnų nustatytus mokesčių įstatymų pažeidimus, sutinka su patikrinimo akto išvadomis ir ieško būdų sumokėti apskaičiuotas pinigų sumas, o atsižvelgus į šias aplinkybes atleisti nuo priskaičiuotų PVM ir pelno mokesčio delspinigių mokėjimo ir neskirti šių mokesčių baudų (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l.131).

Tretysis suinteresuotas asmuo, išnagrinėjęs patikrinimo aktą ir pareiškėjos 2006-09-06 prašymą Nr. 1-44/06 priėmė 2006-09-18 sprendimą Nr. (27.183)-256-353 (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l. 127-129). Inspekcija iš esmės sutiko su patikrinimo metu vietos mokesčio administratoriaus specialistų nustatytų aplinkybių vertinimu ir nustatytų pažeidimų kvalifikavimu pagal mokesčius reglamentuojančius įstatymus, todėl patvirtino 2006-08-07 patikrinimo akte Nr. 07-06-42-41 apskaičiuotus Bendrovei PVM ir pelno mokesčius (152086 Lt PVM ir 123498 Lt PM) ir šių mokesčių delspinigius ( 51296,18 Lt PVM ir 25535,35 pelno mokesčio). Tvirtindama patikrinimo aktą Inspekcija, vadovaudamasi PVM įstatymo 123 str., Pelno mokesčio įstatymo 56 str. ir MAĮ 139 str.1 d. nuostatomis, skyrė Bendrovei 10 procentų apskaičiuotų mokesčių baudas (15209 Lt PVM mokesčio baudą bei 12350 Lt pelno mokesčio baudą) už tai, kad ji nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), neapskaičiavo ir nedeklaravo pelno mokesčio. Sprendime nurodyta, kad neskirti baudos už veiką, kokią padarė Bendrovė, įstatymai nenumato. Sprendime motyvuota, kad minimalaus numatyto įstatymais dydžio (10% nuo apskaičiuotos už mokesčių įstatymų pažeidimus atitinkamo mokesčio sumos) baudos Bendrovei buvo skirtos atsižvelgus į aplinkybes, kad ji pripažįsta mokesčių įstatymų pažeidimus ir pagal patikrinimo akto teiginius geranoriškai bendradarbiavo su vietos mokesčių administratoriumi.

Tretysis suinteresuotas asmuo 2006-09-18 sprendimu Nr. (27.183)-256-353 nutarė neatleisti Bendrovės nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų. Motyvavo tuo, kad atleidimas nuo delspinigių galimas tik esant MAĮ 100 straipsnyje ir Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių 7 punkte numatytiems pagrindams ir sąlygoms, o Bendrovės nurodytos aplinkybės (padarytų mokesčių įstatymų pripažinimas, bendradarbiavimas atliekant patikrinimą) nelaikytinos pagrindu atleisti ją nuo PVM ir pelno mokesčių delspinigių pagal MAĮ 100 straipsnį. Sprendime konstatuota, kad kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu atleisti Bendrovę nuo delspinigių, nenustatyta. Neatleidimą nuo baudų Inspekcija motyvavo tuo, kad mokesčio mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo baudų mokėjimo MAĮ 141 str.1 d. nurodytais atvejais. Be to, pagal MAĮ 141 str.2 d. nuostatas nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Bendrovė nėra sumokėjusi į biudžetą papildomai apskaičiuoto PVM ir pelno mokesčio, mokesčio mokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka jai nėra atidėtas. Tuo remdamasi Inspekcija padarė išvadą, kad Bendrovė nėra įvykdžiusi pagrindinės sąlygos, kuri yra būtina sprendžiant, ar mokesčių mokėtojas atitinka MAĮ 141 str.1 d. nustatytus pagrindus ir gali būti atleidžiamas nuo baudų (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l. 127-129).

2006-10-06 Bendrovė pateikė skundą VMI, kuriame prašė pakeisti Inspekcijos 2006-09-18 sprendimą Nr. (27.183)-256-353 dalyje dėl apskaičiuotų delspinigių bei baudų skyrimo ir atleisti Bendrovę nuo PVM ir pelno mokesčio delspinigių bei PVM ir pelno mokesčio baudų, o priskaičiuotus mokesčius palikti nepakeistus (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l. 72-74). Atsakovas, išnagrinėjęs Bendrovės 2006-10-06 skundą, 2006-11-10 sprendimu Nr. 69-471 konstatavo, kad Inspekcijos 2006-09-18 sprendimo Nr. (27.183)-256-353 nurodymai yra pagrįsti ir juos keisti nėra pagrindo, todėl patvirtino Inspekcijos 2006-09-18 sprendimą Nr. (27.183)-256-353 ir nepatenkino Bendrovės prašymo dėl atleidimo nuo minėtų PVM ir pelno mokesčio delspinigių ir baudų mokėjimo. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad šis atsakovo sprendimas yra priimtas formaliai, neįsigilinus į Bendrovės pateikto skundo esmę ir motyvus, neišanalizavus skundžiamo sprendimo turinio, neatsakyta į eilę skunde išvardintų aplinkybių. VMI 2006-11-10 sprendimo Nr. 69-471 turinys leidžia daryti išvadą, kad šie pareiškėjos teiginiai neatitinka tikrovei. Konstatuotina, kad VMI 2006-11-10 sprendimas Nr. 69-471 atitinka visus individualaus administracinio sprendimo turinio reikalavimus (1999-06-17 Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8 str.). Jis yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos iš šio sprendimo Bendrovei kylančios pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimas yra priimtas ir pasirašytas kompetentingos priimti tokį sprendimą institucijos vadovo ir patvirtintas institucijos antspaudu. Sprendime yra išnagrinėti visi Bendrovės 2006-10-06 skunde išdėstyti argumentai, kuriais ji grindė savo prašymą atleisi nuo baudų ir delspinigių (dėl pažeidimų padarymo laiko ir nuo 2004-05-01 įsigaliojusio MAĮ 142 str. taikymo; dėl Bendrovės sandorių su UAB „Dirama“; dėl 2006-09-26 Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų taikymo), išsamiai išdėstyti motyvai ir nurodytos teisės normos (2004-04-13 MAĮ Nr.IX-2112 18 str., 40 str.1 d., 50 str.2 d., 96,100 ,140, 141 str.; 1995-06-28 MAĮ Nr.I-974 49 str., 50 str.3 d., 50 str.2 d.), kuriomis remdamasi VMI nesutiko su pareiškėjos argumentais ir atmetė jos prašymą (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l. 67-71).

Bendrovė 2006-12-04 skundu Inspekcijos 2006-09-18 sprendimą Nr. (27.183)-256-353 ir VMI 2006-11-10 sprendimą Nr. 69-471 dalyje dėl delspinigių apskaičiavimo ir baudos skyrimo apskundė Mokestinių ginčų komisijai. Prašė panaikinti šias sprendimų dalis ir atleisti Bendrovę nuo PVM ir pelno mokesčio delspinigių bei baudų mokėjimo Skunde Mokestinių ginčų komisijai išdėstė tuos pačius argumentus kaip ir 2006-10-06 skunde centriniam mokesčių administratoriui. Be to, nurodė, kad VMI išnagrinėjo Bendrovės skundą formaliai, neįsigilino į jo esmę ir motyvus, nepasisakė dėl eilės skunde išdėstytų aplinkybių.Teigė, kad Bendrovė negavo iš atsakovo motyvuoto ir įstatymo normomis pagrįsto atsakymo, o tik formalų, nemotyvuotą, nenuosekliai atskiromis įstatymo normomis pagrįstą ir prieštaraujantį bendriesiems teisės taikymo principams atsisakymą tenkinti prašymą (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l. 1-4, 72-74).

Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi Bendrovės 2006-12-04 skundą, 2007-02-08 sprendimu Nr. S-24 (7-387/2006) nusprendė: 1) patvirtinti VMI 2006-11-10 sprendimo Nr. 69-471 nurodymus Bendrovei sumokėti į biudžetą 15209 Lt PVM baudą, 35329,07 Lt PVM delspinigius, 12350 Lt pelno mokesčio baudą ir 23952,42 Lt šio mokesčio delspinigius; 2) Bendrovės skundą dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 15967,11 Lt PVM delspinigius ir 1582,93 Lt pelno mokesčio delspinigius perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l. 179-187).

Pareiškėja ginčija tik pirmąjį šio Mokestinių ginčų komisijos sprendimo punktą (b.l.3-6). Teigia, kad Komisija, kaip ir VMI, visiškai neatsižvelgė į Bendrovės skunde išdėstytus argumentus ir jos atstovo paaiškinimus. Teigia, kad Komisija savo sprendime formaliai nurodė, jog Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji atitinka MAĮ 141 str. 2 d. ir Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių 6.1-6.3 punktuose nustatytas atleidimo nuo baudos mokėjimo sąlygas, todėl nėra MAĮ 141 str. 1 dalyje nustatytų pagrindų atleisti ją nuo baudos mokėjimo. Pareiškėjos teigimu, Komisija neišreikalavo iš Inspekcijos įrodymų apie vykstantį mokestinės nepriemokos išdėstymą, dėl to nevisapusiškai išnagrinėjo Bendrovės skundą ir priėmė iš dalies nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

Tiek iki 2004-05-01 galiojusios redakcijos 1995-06-28 Mokesčių administravimo įstatymas Nr. I-974, tiek nuo 2004-05-01 galiojantis 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymas Nr. IX-2112 įtvirtina mokesčių mokėtojo pareigą laikytis mokesčių įstatymuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, teisingai apskaičiuoti mokestį ir nustatyta tvarka bei terminais sumokėti jį į biudžetą. Mokesčių administratoriui įstatymu yra suteikti įgaliojimai kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Įstatymų leidėjas nustatė, kad už mokesčių įstatymų pažeidimus mokesčių mokėtojams įstatymais nustatyta tvarka ir atvejais yra taikomas mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas – skaičiuojami delspinigiai, taip pat taikomos sankcijos– skiriamos baudos (1995-06-28 MAĮ 2 str.1 ir 5 p., 16 str.1 d.2 p., 17 str.1 d., 19 str.1 d., 26, 29,31,37,39,50,52 str.; 2004-04-13 MAĮ 2 str. 15, 18,23 d., 8 str. 1 d., 26 str.1 d.7 p., 33 str. 8 ir 15 d., 40 str., 81 str. 1 d., 83 str., 95 str.1 d.1 p., 140 str.).

Iš pareiškėjos 2006-09-06 prašymų bei skundų, pateiktų vietos ir centriniam mokesčių administratoriui, Mokestinių ginčų komisijai bei teismui (b.l.3-6, 93-94, 96-97, MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l.1-1-4, 72-74,131) matyti, kad Bendrovė neginčijo ir neginčija mokesčių administratoriaus pareigūnų nustatytų mokesčių įstatymų pažeidimų ir sutinka su patikrinimo akto išvadomis bei mokesčių administratorių sprendimais dalyje dėl papildomai apskaičiuotų 152086 Lt PVM ir 123498 Lt pelno mokesčio. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, būdama mokesčių mokėtoja, neįvykdė mokesčių įstatymais jai nustatytos mokestinės prievolės, susijusios su PVM ir pelno mokesčio teisingu apskaičiavimu ir sumokėjimu į biudžetą nustatytu laiku už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2004-12-31, tuo pažeisdama 2002-03-05 Pridėtinės vertės įstatymo Nr.IX-751 64 ir 80 straipsnių ir Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 11 reikalavimus. Todėl Inspekcija 2006-09-18 sprendime Nr. 27.183-256-353 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir VMI 2006-11-10 sprendime Nr. 69-471 (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l.67-72,127-129,132-160) pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad už šiuos mokesčių įstatymų pažeidimus Bendrovei turėjo būti skaičiuojami PVM ir pelno mokesčio delspinigiai (MAĮ 95 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., PVM įstatymo 123 str. 1 d., Pelno mokesčio įstatymo 56 str.) ir skiriamos šių mokesčių baudos (MAĮ 138 str., 139 str. 1 d., 140 str., PVM įstatymo 123 str. , Pelno mokesčio įstatymo 56 str.).

Trečiajam suinteresuotam asmeniui, atsakovui ir Mokestinių ginčų komisijai priimant šio ginčo sprendimus atleidimo nuo baudų ir delspinigių mokėjimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymas. Nr.IX-2112. Šio įstatymo 141 straipsnis nustato, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Šios įstatymo nuostatos yra perkeltos į Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių 7,8 punktus.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalis nustatė, kad mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo) gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu:1) delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo vieno mokesčio nepriemokos, bet už tą patį laikotarpį mokesčių mokėtojas turėjo to paties ar kito mokesčio permoką, ir šio Įstatymo 87 straipsnis nedraudžia įskaityti nurodytas sumas; 2) yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 3) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija galėjo patenkinti pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo baudos nustatęs, kad Bendrovė yra įvykdžiusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą ir yra bent vienas iš MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo nuo baudos pagrindų, o prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių galėjo tenkinti, nustatęs bent vieną iš MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Šių įstatymu numatytų pagrindų ir sąlygų įrodinėjimo pareiga tenka mokesčio mokėtojai, nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus stogai“. Mokesčio administratorius ir teismas gali atleisti mokesčio mokėtoją nuo baudos ir delspinigių mokėjimo tik įstatymo nustatytais pagrindais.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais konstatuotina, kad pareiškėja nei ikiteisminėms mokestinio ginčo institucijoms, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra bent vienas iš minėtų įstatymu nustatytų pagrindų dėl Bendrovės atleidimo nuo jai apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų mokėjimo. Todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti jos skundžiamus sprendimus ginčijamose dalyse dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo.

Iš pareiškėjos skundų VMI, Mokestinių ginčų komisijai ir teismui (b.l.3-6, MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l.1-1-4, 72-74) matyti, kad pareiškėjos manymu, ji turėtų būti atleista nuo baudų mokėjimo vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teigia, kad Bendrovė, sudarydama sandorius su UAB „Dirama“ pažeidė mokesčių įstatymus dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo UAB “Vilniaus stogai” valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti, kadangi keletą metų (apie 5) prekiavo su šia bendrove ir turėjo pagrindą mokestinių įsipareigojimų vykdymo prasme laikyti ją patikima partnere. Mokestinių ginčų komisija savo sprendime nenagrinėjo iš esmės šių pareiškėjos argumentų. Motyvavo tuo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog sumokėjo mokesčius, susijusius su paskirtomis baudomis, arba, kad ši suma yra priverstinai išieškota, ar mokesčių mokėjimo terminas yra atidėtas arba išdėstytas (MAĮ 141 str.2 d.), o nenustačius šios būtinosios sąlygos įstatymas neįpareigoja svarstyti, ar yra kuris nors iš MAĮ 141 str.1 d. nustatytų pagrindų. Ši Mokestinių ginčų komisijos nuomonė iš esmės yra teisinga, kadangi nustačius, kad nėra MAĮ 141 str.2 d. numatytos būtinosios atleidimo nuo baudų mokėjimo sąlygos, nustatymas, jog yra kuris nors iš MAĮ 141 str.1 d. numatytų atleidimo nuo baudų mokėjimo pagrindų, nesuteiktų pagrindo atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų mokėjimo. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad Mokestinių ginčų komisijai priimant 2007-02-08 sprendimą Nr. S-24 (7-387/2006) Bendrovė nebuvo sumokėjusi į biudžetą 2006-08-07 patikrinimo aktu Nr.07-06-42-41, patvirtintu Inspekcijos 2006-09-18 sprendimu Nr. 27.183-256-353, apskaičiuotų 152086 Lt PVM ir 123498 Lt pelno mokesčio (b.l.92-103), taip pat nebuvo šis mokestis iš Bendrovės priverstinai išieškotas ar šio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba išdėstytas, t.y. neatitiko MAĮ 141 str.2 d. nustatytos būtinosios atleidimo nuo baudų mokėjimo sąlygos.

Pareiškėjos argumentai, kad Mokestinių ginčų komisija neišreikalavo iš Inspekcijos įrodymų, patvirtinančių, jog vyksta mokestinės nepriemokos išdėstymo procedūra, laikytini teisiškai nepagrįstais. Mokesčių administravimo įstatymas reglamentuoja kokia tvarka yra pateikiami įrodymai ikiteisminėms mokestinius ginčus nagrinėjančioms institucijoms. MAĮ 153 str. 1 d., nustatančioje reikalavimus skundo mokestiniame ginče turiniui, yra nurodyta, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. MAĮ 153 str.3 d. nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. MAĮ 155 str.6 d. nurodyta, kad Mokestinių ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui. Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad pareiga teikti įrodymus ikiteisminėms mokestinį ginčą nagrinėjančioms institucijoms tenka mokesčių mokėtojui. Todėl Mokestinių ginčų komisija neturėjo nei pareigos nei teisės pati rinkti įrodymus.

Pareiškėjos argumentai, kad ji 2006-11-22 kreipėsi į Inspekciją dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo nesuteikia pagrindo pripažinti, jog Bendrovė atitiko MAĮ 141 str.2 d. numatytą sąlygą Mokestinių ginčų komisijai priimant 2007-02-08 sprendimą ir kad atitinka šią sąlygą teismui nagrinėjant skundą dėl šio Komisijos sprendimo 1 punkto panaikinimo. Inspekcija, gavusi pareiškėjos 2006-11-22 prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, vadovaudamasi Europos Komisijos 2001-01-12 reglamentu bei EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai Nr.69/2001, 2006-12-22 raštu Nr.(14.3)-46-37246, išaiškino pareiškėjai, kad ji turi patikslinti savo prašymą ir pateikti šiame rašte nurodytą informaciją (b.l.93-95). 2007-01-26 Bendrovė pateikė Inspekcijai naują prašymą dėl 259692 Lt mokestinės nepriemokos (133724,66 Lt PVM, 123498,00 Lt pelno mokesčio, 1283,76 Lt PVM delspinigių ir 1185,58 Lt pelno mokesčio delspinigių), susidariusios pagal Inspekcijos 2006-09-18 sprendimą Nr.(27.183)-256-353, išdėstymo 60 mėnesių (b.l.96-97). Mokestinių ginčų komisijai priimant 2007-02-08 sprendimą Nr. S-24 (7-387/2006) Inspekcija nebuvo priėmusi sprendimo dėl šio Bendrovės prašymo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Inspekcija 2007-03-29 sprendimu Nr. (27.87)-160-12 nusprendė išdėstyti Bendrovei mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiui nuo 2007-01-26 iki 2009-03-31 Bendrovei įvykdžius papildomą sąlygą – atitinkamai (turto įkeitimu, hipoteka, garantija, laidavimu) užtikrinus mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Iš MAĮ 2 str. 19 d. ir 88 str. nuostatų galima daryti išvadą, kad mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sudaroma mokestinės paskolos sutartis yra neatsiejama mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo procedūros dalis. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus (b.l.98-103) ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Bendrovė nepateikė mokestinės nepriemokos sumokėjimo garantijos, todėl mokestinės paskolos sutartis su Bendrove nebuvo nesudaryta. Minėti bylos įrodymai patvirtina, kad Komisija 2007-02-08 sprendime Nr. S-24 (7-387/2006) pagrįstai ir teisingai nurodė, jog Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji atitinka MAĮ 141 str. 2 d. nustatytą sąlygą. Šios sąlygos nenustatė ir teismas.

Pareiškėjos manymu, ji gali būti atleista nuo paskirtų baudų mokėjimo pritaikius nuo 2004-05- galiojančios redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo 142 straipsnio, reglamentuojančio baudas švelninančio teisės akto galiojimą, nuostatas. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad teisės aktai, kuriais sumažinamos arba panaikinamos baudos, taikomi ir už mokesčių įstatymų pažeidimus, padarytus iki šių aktų įsigaliojimo, jei baudas sumažinantis arba panaikinantis teisės aktas įsigalioja ne vėliau kaip sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo dieną, o jei mokesčių mokėtojas apskundžia mokesčių administratoriaus sprendimą, – ne vėliau kaip mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo dieną. Mokestinių ginčų komisija ir atsakovas savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi MAĮ 142 straipsniu. 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 140 str. numatyta, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus. Mokesčių administratoriaus nustatytų pažeidimų metu galiojo 1995-06-28 Mokesčių administravimo įstatymas Nr. 1-974. Šio įstatymo 49 straipsnis nustatė piktybinių mokesčių įstatymų sąrašą, o 50 str. 3 dalis nustatė baudas už šiuos pažeidimus. To paties įstatymo 50 str. 2 dalis numatė baudas už kitus mokesčių įstatymų pažeidimus, kurios yra mažesnės už baudas, numatytas už piktybinius mokesčių įstatymų pažeidimus. Kadangi pagal patikrinimo metu galiojusį Mokesčių administravimo įstatymą nebebuvo mokesčių įstatymų pažeidimų skirstymo į piktybinius ir kitus pažeidimus, patikrinimo metu mokesčių administratorius nekonstatavo, kad Bendrovė padarė piktybinius mokesčių įstatymų pažeidimus ir skyrė baudas vadovaudamasi pažeidimų padarymo metu galiojusio MAĮ 50 str. 2 dalies nuostatomis. Atsižvelgus į aplinkybes, kad Bendrovė pripažino mokesčių įstatymų pažeidimus ir geranoriškai bendradarbiavo su vietos mokesčių administratoriumi, jai buvo paskirtos įstatymu numatytos minimalaus dydžio (10% nuo apskaičiuotos už mokesčių įstatymų pažeidimus atitinkamo mokesčio sumos) PVM ir pelno mokesčio baudos.

Pareiškėja taip pat neįrodė nei vieno iš įstatyme (MAĮ 100 str.) nustatytų pagrindų, kuriems esant ji galėti būti atleista nuo jai apskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

Pareiškėjos manymu, Bendrovė atitink MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. pagrindą. Pareiškėjai pateikus įrodymus, patvirtinančius jog yra šioje įstatymo normoje numatytas pagrindas, būtų galima taikyti MAĮ 100 str.2 p. numatytą atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindą, tačiau pareiškėja neįrodė, kad yra šis pagrindas. Pareiškėjos paaiškinimus, kad Bendrovė ilgą laiką (apie 5 metus) palaikė verslo ryšius su UAB „Dirama“, pirko iš jos medieną, sudarinėjo realius sandorius ir neturėjo pagrindo abejoti šio ūkinio partnerio patikimumu, paneigia Inspekcijos atlikto patikrinimo metu (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l. 132-160) nustatytos aplinkybės, kad UAB „Vilniaus stogai“ direktorius V. R., jo teigimu, mokėjo pinigus už gautą iš UAB „Dirama“ statybinę medieną E. P., nors kasos pajamų orderius pasirašė A. E. . Be to, paties V. R. paaiškinimais, pateiktais patikrinimo metu, jis nepažinojo naujo UAB „Dirama“ direktoriaus A. E., nors šio asmens vardu buvo pasirašytos UAB „Dirama“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l. 59, 60). Tai suteikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nepatikrino PVM sąskaitas faktūras pasirašiusių asmenų įgaliojimų veikti UAB „Dirama“ vardu, neįsitikino ūkinių operacijų su paminėta bendrove teisėtumu ir nenumatė, kad UAB „Dirama“ nustatyta tvarka nemokės mokesčių į biudžetą, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja ūkiniuose santykiuose su UAB „Dirama“ pažeidė mokesčių įstatymus dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo UAB “Vilniaus stogai” valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Todėl pareiškėjai negali būti taikomas MAĮ 100 str.2 p. numatytas atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindas dalyje dėl delspinigių, apskaičiuotų už mokesčių pažeidimus, padarytus Bendrovei vykdant ūkines operacijas su UAB „Dirama“.

Konstatuotina, kad Mokestinių ginčų komisija 2007-02-08 sprendimu Nr. S-24 (7-387/2006) iš esmės teisingai išsprendė Bendrovės 2006-12-04 skundą. Pareiškėjos argumentai, kad sprendimas formalus, nemotyvuotas yra visiškai nepagrįsti. Priimtas sprendimas pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis, motyvuotas ir pagrįstas teisės normomis, atitinka individualaus administracinio sprendimo turinio reikalavimus. Pareiškėjos argumentas, kad ji į savo skundą negavo atsakymo, o tik atsisakymą patenkinti skundą teisiškai nepagrįstas. Pareiškėjos 2006-12-04 skundas yra išspręstas Mokestinių ginčų komisijos 2007-02-08 sprendimu Nr. S-24 (7-387/2006), kaip to reikalauja Mokesčių administravimo įstatymas. Mokestinių ginčų komisija neprivalėjo siųsti pareiškėjai jokio kito atsakymo į jos 2006-12-04 skundą, o tik priimtą sprendimą. Pareiškėja šį sprendimą iš Komisijos gavo ir to neneigia (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-387/2006) l.1-4,178-187).

Remiantis byloje ištirtais įrodymais konstatuotina, kad Mokestinių ginčų komisija 2007-02-08 sprendimo Nr. S-24 (7-387/2006) pirmuoju punktu pagrįstai ir teisėtai patvirtino VMI 2006-11-10 sprendimo Nr. 69-471 nurodymus Bendrovei sumokėti į biudžetą 35329,07 Lt PVM delspinigius, 15209 Lt PVM baudą, 23952,42 Lt pelno mokesčio delspinigius ir 12350 Lt pelno mokesčio baudą. Todėl nėra pagrindo naikinti šį sprendimą pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais.

Remiantis išdėstytų motyvų visuma, pareiškėjos UAB „Vilniaus stogai“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiami sprendimai paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

atmesti pareiškėjos UAB „Vilniaus stogai“ skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.