- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 1S-204/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- M. N.
- Nukentėjusysis
- M. P., S. K., E. D.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. N. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 27 d.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. N. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d. apie 0-0.15 val., (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, esančiame naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ tarp K. S., E. D. bei nukentėjusiųjų M. P. ir S. K. kilus žodiniam konfliktui, jis su K. S. ir E. D. dėl chuliganiškų paskatų susitarė užpulti ir nužudyti nukentėjusiuosius. Tuo tikslu M. N., E. D. ir K. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, prie savęs laikydami ne mažiau kaip du peilius, veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje laukė, kol M. P. ir S. K. išeis iš baro, o šiems išėjus ir sėdus į automobilį tikslu išvykti iš įvykio vietos chuliganiškais veiksmais, nepaisydami greta buvusių žmonių ir pagal pavojaus signalą atvykusio saugos tarnybos „G4S“ darbuotojo, išprovokavo konfliktą - metė nukentėjusiųjų automobilio „Audi A4“ link stiklinį alaus butelį, užgauliojo ir tyčiojosi iš M. P. ir S. K., vadindami juos „gaidžiais“ ir „kaimiečiais“, grasindami „papjauti“, o E. D. pro pravirą automobilio dešinės pusės priekinį langą bandė suduoti smūgį kumščiu S. K. į veidą. M. P. ir S. K. išlipus iš automobilio, dėl chuliganiškų paskatų - viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir smurto veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, trikdydami visuomenės rimtį ir tvarką nepaisydami apsaugos tarnybos „G4S“ darbuotojo ir kitų buvusių žmonių raginimų nutraukti chuliganiškus veiksmus, veikdami pagal išankstinį susitarimą M. N., K. S. ir E. D. pasikėsino nužudyti nukentėjusiuosius: E. D. užpuolė S. K., suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau šešių smūgių peiliu – du į pilvą, vieną į dešinę krūtinės pusę, tris į nugarą, padarant kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje su pasieninės krutinplėvės pažeidimu, kraujosruvą širdiplėvės riebaliniame audinyje lydimą kraujavimo į krutinplėvės ertmę dešinėje; kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo kairės pusės žaizdą su pasieninės pilvaplėvės pažeidimu lydimą kraujavimo į pilvaplėvės ertmę; aklas durtines-pjautines žaizdas pilve, nugaros kairėje, juosmens kairėje, tuo sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą; K. S. ir M. N. užpuolė M. P., po ko M. N., suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau trijų smūgių peiliu, padarant kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje su pasieninės krutinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu lydimą kraujavimo į dešinę krutinplėvės ertmę; aklas durtines-pjautines žaizdas kairiajame dilbyje ir juosmens kairėje, tuo sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nukentėjusiuosius aktyviais veiksmais – smūgiu gumine lazda M. N. per nugarą, pradėjo ginti saugos tarnybos „G4S“ darbuotojas ir triukšmą sukėlę bei policiją kvietę įvykio liudytojai, dėl ko K. S. E. D., M. N. vengdami sulaikymo pasišalino iš įvykio vietos – M. N. ir K. S. pastarojo automobiliu, E. D. pėsčiomis, o sunkios būklės nukentėjusiesiems M. P. ir S. K. buvo suteikta savalaikė medicininė pagalba.
Be to, M. N. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2012 m. sausio 27 d. apie 18 val. Jonavos m., neteisėtai, turint tikslą platinti, įgijo, ne mažiau kaip 2,26 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) bei neteisėtai, turint tikslą platinti, 2012 m. sausio 27 d. iš įgijimo vietos atgabeno narkotinę medžiagą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavos m. Minėtame bute M. N. 2012 m. sausio 27 d. iki 21 val. 30 min. neteisėtai laikė ir išplatino ne mažiau kaip 2,26 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) K. S., E. D., M. Ž., E. T., M. S., kartu su jais vartojo narkotinę medžiagą, ne mažiau kaip 2,26 g kanapių (ir jų dalių), kol 2012 m. sausio 27 d. apie 21 val. 30 min. šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
M. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2012 m. sausio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 29 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi kaltinamajam M. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo M. N. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, kaip nepagrįstą, priimtą nesilaikant proporcingumo principo bei pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas. Gynėjo teigimu, M. N. kalinimas užsitęsė nepateisinamai ilgai, viešasis interesas, šiuo atveju, neturėjo nusverti asmens teisės į paleidimą proceso metu, jeigu yra garantijų, kad atvyks į teismą.
Skunde nurodoma, kad, pratęsdamas M. N. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismas akcentavo nusikalstamų veikų sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą, tačiau nevertino šios aplinkybės kartu su kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 121 straipsnio 4 dalyje. Be to, teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. N. nedirba, kadangi kaltinamasis nedirba dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, jis pripažintas neįgaliu. Nepaisant šios aplinkybės, M. N. 2011 m. birželio mėnesį baigė mokslus ir įgijo profesinę kvalifikaciją. Gynėjas pažymi, kad M. N. buvimas tardymo izoliatoriuje kenkia jo sveikatos būklei, tačiau teismas neanalizavo, ar kaltinamojo sveikatos būklė nėra viena iš garantijų, kad jis nebėgs, nesislėps nuo teismo. Skunde pažymima, kad M. N. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pakankamai stiprius ryšius su motina, jo ryšiai užsienyje nėra pakankami, kad jais pasinaudojęs kaltinamasis galėtų pasislėpti nuo teismo.
Gynėjo teigimu, taikant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nepakanka vien duomenų, jog asmuo galėjo padaryti nusikaltimą. Vadovaujantis BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nutartyje turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, kad asmuo padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Skunde teigiama, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad M. N. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, skundžiamoje nutartyje paminėti ankstesni M. N. teistumai nesusiję su nusikalstamomis veikomis, kurių padarymu jis yra kaltinamas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo M. N. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. N. gynėjo skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Priešingai, negu teigiama skunde, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Kauno apygardos teismas pratęsė M. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus.
Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad M. N. yra kaltinamas pasikėsinimu padaryti labai sunkų tyčinį, smurtinį nusikaltimą iš chuliganiškų paskatų (BK 25 str. 2 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 8 p.) bei sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 260 str. 1 d.). Už šių veikų padarymą įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pratęsdamas suėmimo terminą, teismas atsižvelgė vien į M. N. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą, tačiau nevertino kitų aplinkybių, numatytų BPK 121 straipsnio 4 dalyje. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, t. y. atsižvelgė į tai, kad M. N. nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais ar darbo santykiais, praeityje buvo teistas tris kartus, tame tarpe dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą bendrininkų grupe teistas užsienyje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje M. N. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Skunde nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo sveikatos būklės, jį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė apie baigtus mokslus bei gyvenamosios vietos turėjimas negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Skunde nurodoma, kad suimtasis turi sveikatos problemų, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės M. N. negalima taikyti suėmimo.
Gynėjo skunde teisingai pažymėta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatyta suimtojo teisė būti paleistam proceso metu, kitomis priemonėmis užtikrinus jo atvykimą į teismą, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo suimtojo teises, tačiau šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Duomenys, kad M. N. yra neįgalus, negali būti vertinami kaip išimtiniai, dėl ko jis negalėtų bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujų nusikalstamų veikų, juolab, kad tokios būklės jis jau buvo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Kauno apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo M. N. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.