- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-235-618/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- X, J, X. J.
- Ieškovas
- G. J., B. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo X, J, (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių G. J. ir U. J. atstovės pagal įstatymą ieškovės B. J. ieškinį atsakovui X. J., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais D. J. dėl išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teisme 2019 m. birželio 26 d. priimtas ieškovių G. J., U. J., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą ir ieškovės B. J. (toliau – ieškovės) ieškinys atsakovui X. J. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje. Lėšų administratore uzufrukto teise prašė paskirti ieškovę B. J. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis gyvenamuoju namu su ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) ir areštuoti atsakovo vardu registruotą žemės ūkio paskirties 1/3 dalį žemės sklypo, 10,7800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. liepos 3 d. nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo X. J. nepilnamečiams vaikams G. J. ir U. J. po 120 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo gavimo teisme dienos, t. y. 2019 m. liepos 1 d., iki teismo sprendimo byloje priėmimo, paskyrė šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu B. J. ir įpareigojo atsakovą X. J. netrukdyti ieškovei B. J. naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 0,1500 ha žemės sklypą, skirtą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,0635 ha žemės sklypą, skirtą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad, teismui 2019 m. liepos 3 d. taikius laikinąsias apsaugos priemones ir priteisus iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 120 Eur, atsakovas X. J. gera valia dukroms išlaikymo neteikia. Atsakovas, vengdamas mokėti išlaikymą dukroms, išėjo iš darbo ir šiuo metu, pagal paties pateiktą informaciją, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Gera valia atsakovas išlaikymo nepilnametėms dukroms neteikia ir prašymo pateikimo dieną yra sukaupęs išlaikymo įsiskolinimą, dėl to yra visi pagrindai manyti, kad įsiskolinimas tik augs, o pagal ieškinio reikalavimus visas nekilnojamasis turtas atitenka atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi prašymas patenkintas. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 0,1500 ha žemės sklypą, skirtą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį X. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 0,0635 ha žemės sklypą, skirtą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius X. J. ir B. J. Areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudė turto valdyti ir naudotis juo. Atsakovui X. J. išaiškino, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Ieškovei išaiškino, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui. Nutartį nutarta vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo prašyme dėl paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo nurodė, kad, išnagrinėjus bylą teisme, prašomas areštuoti nekilnojamasis turtas atitektų atsakovui, tačiau atsakovas vengia teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ir, pasikeitus turto teisiniam režimui, atsakovas gali minėtą turtą realizuoti ar kitaip jį prarasti.
4.2. Atsakovui nemokant nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo ir nesant turto, nebus užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės bei jų teisiniai interesai.
4.3. Teismo vertinimu, areštavus atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,1500 ha žemės sklypą bei ieškovei ir atsakovui bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais bus užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje, padėsiantis išvengti interesų konflikto (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Areštuoto turto vertė yra apie 4 kartus didesnė negu pats įsiskolinimas.
5.2. Nutartyje nenurodomas skolos dydis.
5.3. Areštuotas turtas įtrauktas į dalytino turto balansą, be kito sutuoktinio žinios turtas negali būti perleistas. Dėl to areštas pažeidžia ekonomiškumo principą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Ieškovės reikalavimas grindžiamas CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 5 p., juose, be kitko, nurodoma, kad, atsižvelgiant į vaikų interesus, gali būti areštuojamas turtas siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą.
6.2. Šiuo metu nėra išspręstas turto priklausomumo klausimas, dėl to atsakovas jokių pasekmių nepatiria.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria nutarta atsakovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Atskirajame skunde nurodoma, kad nutartyje nėra nurodytas skolos dydis. Apelianto nuomone, preliminariai skaičiuojant skolą, jos dydis apie 4 kartus mažesnis nei areštuoto turto vertė. Jo manymu, turtas be kito sutuoktinio žinios negali būt perleistas, dėl to tik didinamos bylinėjimosi išlaidos ir areštas pažeidžia ekonomiškumo principą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepime nurodomai pozicijai, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
12. Dera pažymėti ir tai, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
13. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
14. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
15. Kaip jau minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas nemoka išlaikymo, todėl tai vertino kaip teismo sprendimo neįvykdymo rizikos padidėjimą. Ši aplinkybė leido teismui įžvelgti grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Kadangi atsakovas neteko darbo, teismas nusprendė, kad atsakovas gali imtis kokių nors veiksmų, siekdamas perleisti turimą turtą kitiems asmenims ir taip sumažinti turimo turto mastą, dėl to atsakovui gali trūkti lėšų sumokėti išlaikymo įsiskolinimą.
16. Akcentuotina, kad, pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien didelė atsakovui ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018 ir kt.).
17. Taip pat pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje teismas neturėjo faktų nustatyti atsakovo nesąžiningumą ir juo keliamą grėsmę ieškovės turtiniams interesams. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas įsiskolinimo nemoka, neteko darbo, nepatvirtina, kad atsakovas sieks turtą nuslėpti, jį perleisti ar sumažinti jo mastą (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti disponavimo turtu ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje būtų pareikštas reikalavimas dėl piniginės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.
19. Aktualu ir tai, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant ginčo dėl aptariamo turto nuosavybės formos, iki tol, kol turtas bus padalytas teismo sprendimu, šalys turi teisę jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti nepažeidžiant kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu, t. y. tai daryti tik bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo, kad skundžiama nutartimi areštuotas turtas yra įgytas santuokos metu, jis ieškovės ieškiniu (jis patikslintas) bei atsakovo priešieškiniu įtrauktas į dalytino turto balansą. Nors ieškovė ieškiniu prašo areštuotą turtą priteisti atsakovui, atsakovas priešieškiniu prašo turtą nutraukus santuoką padalyti abiem po 1/2 dalį, tačiau akivaizdu, kad be kito sutuoktinio sutikimo iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo bei jo įsiteisėjimo aptariamas turtas negali būti perleistas. Taigi, turto arešto klausimai galėjo būti sprendžiami priimant galutinį teismo sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės. Pridėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad šalys siekia išspręsti kilusį ginčą taikiai ir santuoką nutraukti bendru sutikimu, taip pat išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius visus privalomus klausimus. Teismas patenkino atsakovo prašymą ir pratęsė terminą iki 2021 m. kovo 1 d. atsakovui patikslinti išlaikymo įsiskolinimo dydį bei kitus klausimus. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad skundžiama nutartis buvo priimta nesant realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovės prašyme, nei skundžiamoje nutartyje, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodomas atsakovo susidaręs skolos dydis. Dėl to teismui, priimant nutartį, nebuvo įmanoma vertinti atsakovo turtinės padėties, areštuojamo turto ir skolos dydžio santykio. Net ir preliminariai skaičiuojant skolos dydį, atsižvelgiant į tai, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiams dviem vaikams po 120 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo gavimo teisme dienos, t. y. 2019 m. liepos 1 d., hipotetiškai vertinant, kad atsakovas išlaikymo nemokėjo iš viso, skundžiamos nutarties priėmimo dieną skolos dydis galėjo sudaryti apie 4320 Eur.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neproporcingos, pažeidžia ekonomiškumo principą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.). Taigi, turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, 17 015 Eur vertės turto areštas sukelia atsakovui neigiamas pasekmes (papildomos išlaidos, kt.) ir pažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų, proporcingumo principus, nes buvo areštuota turto 4 kartus daugiau, nei to reikėjo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti argumentai buvo (yra) nepakankami laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai.
23. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Įvertinus visą duomenų visetą ir nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai, pažeisdamas CPK normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir šį klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės B. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo X. J. turtui netenkinti.