- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-6138-1011/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04644-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Pažeidėjas
- G. R.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei ir A. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai G. R., nekentėjusiajam A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. 2016-03-27 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad ji 2016-03-27 apie 19.55 val. Gėlių g. 4, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbulomis buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo ir apgadino stovintį automobilį Volvo S60, vals Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) Po susidūrimo savo automobilį pastatė į kitą vietą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijos pareigūnams bei nukentėjusiajam; eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Nurodoma, kad tokiais veiksmais G. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1, 222 p. reikalavimus bei padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiama G. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, nepastebėjusi, kad parkuodama automobilį apgadino tiek svetimą, tiek savo automobilius. Pažymėjo, kad norėjo priparkuoti vairuojamą automobilį, tačiau neįvertino, kad nėra pakankamai vietos. Tada pastatė mašiną kitoje vietoje ir išėjau pas draugą. Grįžusi iš miesto su draugu, pastebėjo, kad prie jos automobilio stovi policija, prisistatė pareigūnams. Tvirtina, kad svetimam automobiliui padarytų apgadinimų nepastebėjo, iš automobilio išlipusi nebuvo, vairuojamą automobilį perstatė į kitą vietą, nes į tą vietą pastatyti automobilio nepavyko, eismo įvykio metu buvo visiškai blaivi. Jos mašina buvo tik nuplauta, dabar jokių pažeidimų visiškai nesimato. Po to jai buvo nustatytas girtumas, nes mieste gėrė su draugais šampaną, tačiau neblaivumas neviršijo leistinos normos.
G. R. teismo posėdžio metu nukentėjusiojo dėl jam pridarytų rūpesčių atsiprašė, teismui patvirtino, kad aktyviai bendravo su juo, siūlė pagalbą. Prašė teismo nuobaudos neskirti, nes teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga dėl dirbamo darbo.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. V. paaiškino, jog nematė, kaip įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, tačiau grįžęs prie savo palikto automobilio Volvo S60 rado jį apgadintą. Apžiūrėjęs kieme stovinčius automobilius rado kitą panašiai apgadintą automobilį Audi A2, iškvietė policiją. Pažymėjo, kad jo automobiliui Volvo S60 buvo apgadintas priekinis bamperis, įlenktas veidrodėlis, įlenktos dešinės pusės durelės dideliame plote, vietomis iki 2 cm. Nurodė, kad automobilio dar nėra suremontavęs, priekinis bamperis praktiškai nusivalė, veidrodėlio nežiūrėjo dešinės pusės dureles reikia remontuoti, galinės durelės sveikos. Tvirtina, kad kitas vairuotojas turėjo pastebėti apgadinimus, nes apgadinimai nėra maži. A. A. A2 atrodė mažiau apgadintas – apgadinti lygtai tik sparnai (priekinis ir galinis), ar bamperis apgadintas nepamena. Pažymėjo, kad kreipėsi į draudimo kompanija, kuri priekinio bei galinio bamperių remontą bei durelių keitimą įkainavo 350 Eur suma.
ATPK 127 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog G. R. nagrinėjamu atveju vairuodama automobilį AudiA2 bei bandydama prisiparkuoti nesilaikė saugaus atstumo, kliudė stovėjusį automobilį Volvo S60 ir taip apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais ji pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.195 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių, taip pat 126 p. nuostatas, įpareigojančias transporto priemonės vairuotoją laikytis atstumų, palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Motyvuojamoji dalis
G. R. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio 2016-03-27 tarnybiniu pranešimu; eismo įvykio vietos schema; 2016-03-27 transporto priemonės techninės apžiūros aktu, foto nuotraukomis; pačios G. R. bei nukentėjusiojo A. V. rašytiniais paaiškinimais bei teismo posėdžio metu duotais parodymais.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad G. R. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Taigi, 2016-03-27 administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodoma, kad G. R. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį ji trauktina administracinėn atsakomybėn.
ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia vairuotojams baudą nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Kelių eismo taisyklių 222 p. sakoma, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
G. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi apgadinto automobilio savininkui (nuketėjusiajam A. V.) bei policijai. Todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, būtina nustatyti, ar G. R. taikytina atsakomybė už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys adm. b. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu, tiek G. R. vairuojamas automobilis AudiA2, tiek nukentėjusiajam A. V. priklausantis automobilis VolvoS60 buvo apgadinti ženkliai, šie apgadinimai buvo aiškiai matomi ir negalėjo būti nepastebėti (b. l. 17–19). Eismo įvykio vietos schemos priede nurodoma, kad automobiliui A2 buvo fiksuoti tokie apgadinimai: priekinis ir užpakalinis bamperiai, užpakalinis dešinės pusės žibintas; automobiliui Volvo S60 buvo fiksuoti apgadinimai – dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 8). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad eismo įvykio metu Volvo S60 automobilio apgadintų durelių remontas netikslingas ir jos keistinos, draudimo kompanija šio automobilio remontą įvertino 350 Eur. Akivaizdu, kad G. R. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas mažareikšmiu.
Teismo vertinimu, eismo įvykio metu automobiliui Volvo S60 padaryti apgadinimai, jų mastas (apgadintos net 4 detalės) bei pobūdis (apgadinta beveik visa automobilio dešinė pusė), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne sąžiningai klysdama dėl kilusių pasekmių. Aptarti automobilio apgadinimai nerodo sąžiningos vairuotojos klaidos dėl savo veiksmų teisėtumo ir tyčios elgtis neteisėtai nebuvimo. Pažymėtina ir tai, jog G. R. netrukus, t. y. praėjus apie valandai, po nagrinėjamo eismo įvykio buvo nustatytas 0,393 prom. (įvertinus matavimo paklaidą) girtumas, kuris tik neženkliai yra mažesnis už neblaivumo ribą, nuo kurios taikytina administracinė atsakomybė automobilių vairuotojams.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju G. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus, todėl trauktina administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.
G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo atveju yra ta, kad ji nuoširdžiai gailėjosi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamus pažeidimus G. R. padarė neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų.
Vertinant pareiškėjos argumentus, kuriais yra grindžiamas mažesnės negu įstatymas numato nuobaudos paskyrimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ATPK 30¹ str. nuostatų, numatančių švelnesnės nuobaudos nei nustatyta įstatymo sankcijoje, taikymo galimybę.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikant ATPK 30¹ str., už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Teismo vertinimu, G. R. nurodyta aplinkybė – būtinybė vairuoti transporto priemones darbe – nelaikytina išskirtine, tačiau į ją atsižvelgtina skiriant nuobaudą įstatyme nustatytose sankcijose už padarytus pažeidimus ribose. Be to, teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, nelaikytinas išskirtine aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-13 nutartis adm. b. Nr. N575-125/2012 ir kt.).
Taigi, išskirtinių aplinkybių, kurias vertinant bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais galėtų būti paskirtos mažesnės nuobaudos negu ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytos minimalios, byloje esančiais įrodymais nenustatyta.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padarytų administracinių teisės pažeidimo pobūdį, teismas sprendžia, kad G. R. skirtinos 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytos minimalaus dydžio nuobaudos, t. y.: už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą – 28 Eur bauda; už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ABTĮ 33 str. 2 d., G. R. už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos subendrinamos paskiriant galutinę administracinę nuobaudą sunkiausiojo iš pažeidimų sankcijoje numatytose ribose – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Pripažinti G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.
Pripažinti G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas apėmimo būdu bei paskirti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK15053618433. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.