Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-09-07 · Administracinė byla Nr. AS-592-556/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-07
Bylos Nr.
AS-592-556/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00264-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-592-556/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00264-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 6 000 Eur žalai atlyginti.

Pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsnių reikalavimų, todėl teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. kovo 14 d. skundo trūkumams pašalinti.

2016 m. kovo 10 d. buvo gautas iš pareiškėjo skundo patikslinimas, kuriuo jis prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 3 d.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad 2016 m. kovo 10 d. buvo gautas iš pareiškėjo skundo papildymas, kuriame jis 2016 m. vasario 29 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Pareiškėjas skunde nurodė daug padrikų aplinkybių, tačiau teismui turi būti aišku, kokios konkrečiai aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą akcentavęs, jog abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas skunde negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš skundo neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (pvz., administracinė byla Nr. AS858-746/2010). Pareiškėjo skunde dalis neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, su kuriais siejamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, įvardyti itin apibendrintai: pavyzdžiui, nurodoma, kad pareigūnai su juo nesiskaitė, nurodė, nekontroliavo pataisos namuose nuteistųjų gyvenimo, tačiau nedetalizavo, kokias neteisėtas veikas, su kuriomis pareiškėjas sieja jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą, jie atliko. Kadangi prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra itin didelė (6 000 Eur), galima manyti, kad būtent su tokiais neteisėtais veiksmais (tyčiojimasis, žeminimas, asmeninių daiktų gadinimas ir pan.) pareiškėjas ir sieja didesnės dalies prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą, todėl pareiškėjui 2016 m. vasario 29 d. nutartyje buvo nustatytas terminas pašalinti nurodytus trūkumus, aiškiai ir konkrečiai nurodyti, dėl kokių priežasčių jam kilo prašoma priteisti neturtinė žala. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas įpareigoja pareiškėją nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus, t. y. suformuluoti skundo pagrindą, detalizuoti, kokiu konkrečiu metu, dėl kokių konkrečių aplinkybių pareiškėjui kilo prašoma priteisti žala. Tik tinkamai išdėsčius skundo aplinkybes bei suformulavus skundo reikalavimą, konkrečiai apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli skundo aplinkybių bei reikalavimų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus ir padėti teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartyje nurodė pareiškėjui patikslinti skundo pagrindą (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.), tačiau pareiškėjas patikslintame skunde aplinkybes vėl dėsto netinkamai, neaiškiai ir padrikai, nedetalizuoja ir konkrečiai nenurodo, dėl kokių aplinkybių jam kilo neturtinė žala, todėl teismui neįmanoma apibrėžti keliamą ginčą ir bylos ribas. Teismas, vertindamas teismui pateikto skundo turinį, pripažino, kad pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų šioje nutartyje nustatytu terminu nepašalino, todėl pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra pataisos įstaigoje, nėra juristas, todėl neturėjo galimybės parengti skundą pagal teismo nustatytus griežtus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, konstatavus, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2016 m. vasario 29 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Vadovaujantis ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Kauno apygardos administracinis teismas, nustatęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimų, teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas patikslintame skunde prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 3 d.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartyje nurodė, kad teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartyje nurodė pareiškėjui patikslinti skundo pagrindą (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.), tačiau pareiškėjas patikslintame skunde aplinkybes vėl dėsto netinkamai, neaiškiai ir padrikai, nedetalizuoja ir konkrečiai nenurodo, dėl kokių aplinkybių jam kilo neturtinė žala, todėl teismui neįmanoma apibrėžti keliamą ginčą ir bylos ribas.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Minėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus būtinų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos Alytaus pataisos namuose kalinant netinkamomis sąlygomis, atlyginimo. Pareiškėjas prašomos atlyginti neturtinės žalos, padarytos nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 3 d., atsiradimą siejo su aplinkybėmis, kad Alytaus pataisos namuose buvo pažeista pareiškėjo teisė į gyvenamosios patalpos plotą, jog sekcijose buvo prastas apšvietimas, gyvenamosiose patalpose langai nesandarūs, sulūžę, supuvę, nesilaikyta higienos normų ir kt.

Dėl nurodyto pateikto pareiškėjo skundo reikalavimo pažymėtina, jog iš patikslinto skundo matyti, kad jame pareiškėjas minimaliai nurodė aplinkybes, susijusias su žalos padarymu (CK 6.250 straipsnis), t. y. išskirtas konkretus laikotarpis, kada pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, apibrėžti institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė žalą, paaiškinta, kuo ši žala pasireiškė, nurodytas konkretus prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad LVAT praktikoje pažymima, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama, ar pareiškėjas įrodo jo administracinėje byloje reiškiamą reikalavimą, iš jo paprastai yra reikalaujama tik nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį. Tai, ar yra pagrindas konstatuoti atsakovo deliktinę atsakomybę, yra sprendžiama administracinę bylą nagrinėjant iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pareiškėjo patikslinto skundo dalykas ir pagrindas yra suformuluoti taip, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius