Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2991-961/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2020-11-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
e1-2991-961/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39920-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
T. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2991-961/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39920-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.1.8.12; 1.1.7.2.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi panaikintas 2 metų bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 20 parų arešto bausme, skiriant baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą – konfiskuojant automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir uždrausti 2 metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. 2020 m. rugsėjo 30 d., nuo 22.00 val. iki 24.00 val., būdamas A. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš spintoje buvusios piniginės paėmė 500 eurų, tokiu būdu pagrobė A. G. priklausančius 500 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai A. G. 500 eurų turtinę žalą.

2020 m. spalio 6 d. apklaustas įtariamasis T. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2020-09-30 apie 16.00 val. atėjo į svečius pas savo pažįstamą A. G., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji paprašė padėti išnešti iš buto senas duris, kurias ji norėjo išmesti. Jis sutiko pagelbėti ir atėjo pas ją. Jie pabendravo ir A. pasiūlė išgerti alkoholio. A. davė jam 50 eurų kupiūrą, kurią ištraukė iš piniginės, gulėjusios rūbų spintoje, ir paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio – degtinės butelį. Jis paėmė pinigus ir nuėjo į „IKI“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje nupirko 1 l talpos butelį degtinės. Grįžo pas A. į butą. Atidavė A.i grąžą ir jie sėdo prie stalo. Sėdėjo, bendravo bei gėrė degtinę iki vakaro, laiko tiksliai nurodyti negali. Paskui pas A. atėjo V., jis yra jų bendras pažįstamas. V. prisijungė prie jų bei kartu su jais sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholį. Buvo trise, daugiau bute nieko nebuvo. Buvo jau vėlu, gal apie 24.00 val., baigėsi jo cigaretės, todėl jis pasiūlė V. nueiti ir nupirkti cigarečių, davė jam su savimi turėtus 4 eurus ir V. išėjo. Bute liko jis ir A. Jis ir A. buvo gerokai apsvaigę, laukė V., tačiau V. ilgai negrįžo. A. sėdėjo kambaryje ant lovos ir prisnūdo, o V. dar nebuvo, todėl jam spontaniškai kilo mintis paimti pinigų. Kadangi matė, kaip A. dienos metu traukė piniginę iš spintos ir davė jam pinigus alkoholiui, todėl žinojo, kad piniginė buvo rūbų spintoje. Atidarė spintą, paėmė iš ten gulėjusią juodos spalvos piniginę ir atidaręs piniginę ištraukė iš jos krūvelę kupiūrų po 50 eurų, kiek tiksliai kupiūrų buvo, jis nurodyti negali, nes neskaičiavo. Neatmeta galimybės, kad ten galėjo būti 500 eurų. Jis paimtus pinigus įsidėjo į kelnių galinę kišenę, o piniginę padėjo atgal į spintą. V. negrįžo, o A. miegojo, todėl jis išėjo iš buto ir nusprendė vykti į barą išgerti. Nuvyko į barą, esantį Kalvarijų g., Vilniuje, adreso tiksliai nurodyti negali, ten už pavogtus pinigus jis pirko alkoholį. Bare prabuvo iki 5 val. ryto, po to išsikvietė taksi ir grįžo namo. Už taksi paslaugas sumokėjo iš vogtų pinigų. Likusius pinigus išleido savo reikmėms, tai yra pirko alkoholio, užkandžių, cigarečių. Pavogtą sumą išleido savaitės laikotarpyje. Jis su A. niekada nekonfliktavo, gražiai bendravo. Po įvykusio A. nematė, susitikęs su ja nebuvo. Tą dieną buvo neblaivus, todėl nežino, kodėl šitaip pasielgė. Savo veiksmų nepateisina, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto. Norėtų atsiprašyti nukentėjusiosios ir atlyginti jai padarytą žalą. Dėl įvykdytos vagystės nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko nurodyti negali (b. l. 45-48).

2020 m. spalio 27 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, įtariamasis T. Š. parodė, kad teisės dėl gynėjo jam išaiškintos, jam gynėjas nereikalingas. Prašo vadovautis jo pirminiais duotais parodymais. Dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis su nukentėjusiąja A. G. susitarė dėl žalos atlyginimo bei pasirašė susitarimą, kuriuo jis įsipareigojo atlyginti A. G. padarytą turtinę 500 eurų žalą dalimis, pervedant po 100 eurų kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2020-11-20, į A. G. AB banko „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis nukentėjusiosios atsiprašė bei jie susitaikė. Nori parodyti, kad nuo 2020-10-29 pradeda dirbti statybose, su darbdaviu susitarė, kad atlyginimą jam mokės kas dvi savaites, todėl nukentėjusiajai A. G. padarytą žalą 500 eurų atlygins kaip tik įmanoma greičiau. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos vagystės. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Be T. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

2020 m. spalio 5 d. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, pareiškėja A. G. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., apie 16.00 – 16.40 val. laikotarpyje, adresu (duomenys neskelbtini), svečiuose buvęs T. Š. pavogė 500 eurų, kurie priklausė buto savininkei A. G. (b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., kelintą valandą tiksliai nepamena, pas ją į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstami T. Š. ir V., kurio pavardės neprisimena. Būnant pas ją namuose, ji prisiminė, kad nesusimokėjo už buto komunalines paslaugas. Kadangi buvo paskutinė mėnesio diena, apie 16.00 valandą išėjo susimokėti už butą, o pas ją namuose liko T. V., jai išeinant iš namų, jau buvo išėjęs iš jos buto. Apie 16.40 valandą jai grįžus namo, jie su T. vartojo alkoholį. Ji per visą dieną buvo išgėrusi apie 200 ml degtinės. Vėliau, tiksliai neprisimena kada, grįžo ir V. Apie 22.00 valandą T. pasišalino iš jos namų, o V. pas ją liko iki kitos dienos (2020 m. spalio 1 d.) ryto. 2020 m. spalio 1 d., apie 09.00 val. ryto, kai liko viena namuose, atidarė savo rūbų spintą, kurioje guli jos juoda piniginė, ir pastebėjo, kad piniginė yra pravira. Ją iš karto patikrino, nes joje turėjo gulėti jos santaupos – 500 eurų (10 banknotų po 50 eurų). Patikrinus piniginę suprato, kad joje nėra pinigų ir nežinojo, ką daryti. Iš karto įtarė, kad pinigus pavogė jos pažįstamas T., nes yra girdėjusi, kad jis yra vogęs ir iš kitų. 2020 m. spalio 5 d. apie šį įvykį papasakojo savo mirusio sūnaus žmonai R. G., kuri paskambino į policiją ir pranešė apie šį įvykį. Daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negali (b. l. 21-23).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja A. G. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. ji buvo jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Išgirdo beldimąsi į duris, atidarė buto duris ir pamatė T. Š. Jis pasakė, kad buvo atėjęs pas kaimyną J., tačiau jo nerado namie, todėl nusprendė užeiti pas ją į svečius. Pakalbėjo su juo, jis pasakė, kad jeigu ateis V. (jų bendras pažįstamas), jie kartu su V. padės išnešti iš jos buto senas duris, kurias jau seniai planavo išmesti. Ji sutiko ir įsileido T. į namus. Jie sėdėjo, bendravo. T. su savimi atsinešė 0,5 l talpos butelį degtinės. Maždaug po 15-20 minučių atėjo V. Ji jį įsileido. Jie trise sėdėjo, bendravo, išgėrė degtinės. Jie bendravo, ji papasakojo, kad yra atidėjusi pinigų gydymui, nes serga. Po kažkurio laiko degtinė pasibaigė, todėl ji nusprendė duoti pinigų, kad V. nueitų į parduotuvę, nupirktų dar butelį degtinės. Rankinuke turėjo dar vieną piniginę, kurioje gulėjo smulkūs pinigai. Ji iš rankinuko ją ištraukė ir iš piniginės išėmė 20 eurų kupiūrą, kurią padavė V., jis išėjo į parduotuvę. Ji su T. liko bute. Netrukus grįžo V., kuris atnešė 0,7 l talpos butelį degtinės ir cigarečių. Jie sėdėjo ir gėrė degtinę, bendravo. Besėdint ji prisiminė, kad reikia sumokėti už komunalines paslaugas, todėl nusprendė nueiti į paštą. Ji nuėjo prie rūbų spintos persirengti, T. sėdėjo šalia spintos. Ji atidarė spintą, kurioje gulėjo juodos spalvos piniginė, joje buvo sudėtos visos jos santaupos, ištraukė megztinį ir nuėjo į virtuvę persirengti. T. galimai tuo metu pamatė spintoje gulinčią jos piniginę. Piniginėje buvo 10 kupiūrų po 50 eurų. Ji apsirengė ir išėjo iš buto, V. taip pat jau buvo išėjęs. T. liko vienas bute. Pašte buvo apie 18.40 val. Tiksliai nurodyti negali, bet apie 19.00 val. grįžo į butą. T. sėdėjo kambaryje, klausėsi muzikos, galimai dar vartojo alkoholinius gėrimus, nes degtinės dar buvo butelyje. Jie tęsė bendravimą, kartu su T. išgėrė apie 200 ml. Apie 21.00 val. grįžo V., jie bute buvo trise. Dar pasėdėjo, pabendravo, po kažkurio laiko T. ir V. baigėsi cigaretės. V. nusprendė nueiti nupirkti cigarečių. T. davė kažkiek pinigų ir V. išėjo iš namų. Liko dviese su T. Ji sėdėjo ant lovos ir prisnūdo, ją pažadino V., kuris grįžo. V. paklausė, kur T., ji pasakė, kad greičiausiai išėjo namo. Kelintą T. išėjo iš jos buto, ji nežino. V. pabuvo pas ją ir apie 22.00 val. (gal vėliau) išėjo namo. Kitą rytą ji atsikėlė, nusprendė patikrinti piniginę, atidarė spintą ir pamatė joje pravirą piniginę, kuri buvo tuščia. Suprato, kad jos santaupas pavogė. Ji nuėjo pas V., tačiau V. nebuvo namie ir durų jai niekas neatidarė. Ji suprato, kad pinigus pavogė T. V. yra jos kaimynas, jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau buto nurodyti negali, nes dabar neprisimena. V. duomenis patikslins, jis galės paliudyti. Dėl šios vagystės jai padaryta 500 eurų turtinė žala. Savo poziciją dėl civilinio ieškinio išreikš ikiteisminio tyrimo eigoje. Jei T. Š. jos atsiprašytų ir atlygintų jai padarytą žalą, sutiktų taikytis. Su T. yra pažįstami apie 2-3 metus, niekada nekonfliktavo, nežino, kodėl jis šitaip pasielgė. Kiek žino, T. yra darbštus žmogus, kai nevartoja alkoholio, jis dirba ir uždirba pinigus (b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja A. G. parodė, kad ji nori papildyti ir patikslinti savo duotus parodymus, ji su įtariamuoju T. Š. susitarė dėl žalos atlyginimo ir pasirašė susitarimą, kuriuo T. Š. įsipareigojo atlyginti jai padarytą 500 eurų turtinę žalą dalimis per susitartą terminą (5 mėnesius) mokant kas mėnesį po 100 eurų bei jis jos atsiprašė. Su minėtu susitarimu dėl žalos atlyginimo sutinka, civilinio ieškinio nereikš. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu įtariamojo atžvilgiu (b. l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. parodė, kad A. G. pažįsta jau seniai, gyvena viename daugiabutyje, tik skirtingame aukšte. Su A. matosi dažnai. T. Š. taip pat pažįsta jau seniai, kartu dirbo, kartais susitinka pabendrauti. 2020 m. rugsėjo 30 d. jis kartu su T. atėjo pas A. į svečius, jau seniai buvo susitarę padėti išnešti iš A. buto senas duris. Kelintą valandą atėjo, tiksliai neatsimena, todėl nurodyti negali. Užėjo pas A., ji juos pavaišino alkoholiniu gėrimu degtine, jie sėdėjo, bendravo, vartojo alkoholį. Tiksliai neatsimena, bet galimai jis ar T., taip pat atsinešė su savimi butelį alkoholio. Po kažkurio laiko jiems pasibaigė alkoholis, todėl A. davė T. 50 eurų ir paprašė nueiti nupirkti dar butelį ar du butelius degtinės, tiksliai neatsimena. Tiksliai nurodyti negali, bet į parduotuvę ėjo kartu su T. Nuėjo į „Rimi“ parduotuvę, tačiau tiksliai neatsimena, ar tikrai buvo šioje parduotuvėje, T. paėmė degtinės ir sumokėjo už ją iš 50 eurų, kuriuos davė jam A. A. tuo metu, kai jie buvo parduotuvėje, buvo likusi bute. Jis su T. grįžo į butą, tęsė toliau pasisėdėjimą, bendravo, gėrė degtinę. Kiek pamena, A. po kažkurio laiko pasakė, kad jai reikia sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas, todėl ji apsirengė ir išėjo. Jis taip pat išėjo iš A. buto, tiksliai nurodyti negali, kur jam reikėjo nueiti, nes neprisimena. Bute T. liko vienas. Po kažkurio laiko jis grįžo pas A. į butą, bute buvo T. ir A. Jie toliau vartojo alkoholį, po to pasibaigė cigaretės, T. davė jam 4 eurus ir paprašė nueiti nupirkti. Jis išėjo iš buto, buvo jau vėlu, nes netoliese esančios parduotuvės buvo jau uždarytos, todėl nuėjo dar į barą, pamanė, kad ten galės nupirkti cigarečių, tačiau bare pasakė, kad neparduoda. Todėl grįžo pas A. į butą. A. sėdėjo ant lovos, galimai buvo prisnūdusi, jis paklausė A., kur T., ji pasakė, kad nežino, kad išėjo, ir nežino, kur. Jis pas A. dar šiek tiek pabuvo, kartu su ja žiūrėjo televizorių, ir kai jau buvo vėlu, jis išėjo namo. Po kažkiek dienų sutiko A., ji papasakojo, kad iš jos piniginės dingo 500 eurų, ji šiuos pinigus buvo atsidėjusi gydymui. Po įvykio buvo sutikęs T., tačiau jis apie įvykdytą vagystę nieko nesakė. T. yra darbštus, dirbo kažkiek laiko kartu, todėl nežino, kodėl jis šitaip pasielgė. Kiek žino, T. su A. nekonfliktuodavo, gražiai bendravo. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali (b. l. 32-34).

2020 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) butas yra vieno kambario. Butas yra 6 namo aukšte. Patekus į butą pro duris, iš kairės pusės yra kambarys, tiesiai virtuvė, o po dešine vonios ir tualeto kambarys. Užėjus į buto kambarį, iš dešinės pusės matoma rudos spalvos spinta (sekcija). Spintoje, viename iš skyrių, kuris yra arčiausiai kambario įėjimo, guli rūbai, o ant jų juodos spalvos tuščia piniginė. Piniginė juodos spalvos, atsegama. Atsegus piniginę yra daugiau skyrių. Piniginė yra visiškai tuščia. Daugiau jokių tyrimui reikšmingų objektų įvykio vietoje nenustatyta (b. l. 12-16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo N. P. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad dirbant kartu su tyrėju T. M. nustatytame maršrute pagal iškvietimą ROIK 0120000551134, (duomenys neskelbtini), sulaikė pranešėjos nurodytą įtariamąjį T. Š. Bendraujant su vyru, jis prisipažino, kad 2020-09-30, (duomenys neskelbtini), iš A. G. pavogė 500 eurų sumą ir pasišalino. Paprašius vyro nupasakoti daugiau įvykio aplinkybių, pastarasis pirštu nurodė spintą, kurioje buvo juodos spalvos piniginė, ir pasakė, kad iš jos paėmė neapibrėžtą pinigų sumą. Tiksliai kiek, vyras įvardinti negalėjo. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo buvo uždarytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 35).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad T. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo svečiuose pas A. G. A. davė jam 50 eurų kupiūrą, kurią ištraukė iš piniginės, gulėjusios spintoje, ir paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio. Vėliau būnant pas A., A. prisnūdo, todėl jam spontaniškai kilo mintis paimti pinigus, kadangi matė, kaip A. dienos metu traukė piniginę iš spintos ir davė jam pinigų alkoholiui, todėl žinojo, kad piniginė buvo rūbų spintoje. Kiek tiksliai kupiūrų paėmė, negali nurodyti, nes neskaičiavo, tačiau neatmeta galimybės, kad ten galėjo būti 500 eurų. Jo kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojų A. G. ir V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, A. G. protokolas-pareiškimas, 2020 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo N. P. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš spintoje buvusios piniginės paėmė 500 eurų, tokiu būdu pagrobė A. G. priklausančius 500 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai A. G. 500 eurų turtinę žalą.

T. Š. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 72-73).

T. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas T. Š. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog T. Š. anksčiau teistas (b. l. 63-65), administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus baustas 3 kartus, apie jam paskirtų baudų sumokėjimą informacijos byloje nėra (b. l. 66-67), nuo 2013 m. spalio 16 d. nedirba (b. l. 69), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 68), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, t. y. kad jis yra teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta T. Š. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, T. Š. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 5 d. 17.40 val. iki 2020 m. spalio 6 d. 13.52 val. (b. l. 39, 49-50; viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-53) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Iš baudžiamosios bylos matyti, jog A. G. ir T. Š. yra sudarę susitarimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 29), kuriame nurodyta, jog T. Š. įsipareigoja atlyginti padarytą turtinę 500 eurų žalą per 5 mėnesius, t. y. mokant 100 eurų per mėnesį, nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. kovo 20 d. Atsižvelgus į tai, jog baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad buvo padaryta 500 eurų dydžio turtinė žala, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie žalos atlyginimą, todėl yra tikslinga šį A. G. ir T. Š. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 51 (penkiasdešimt vienai) parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Š. paskirti galutinę bausmę – areštą 34 (trisdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 5 d. 17.40 val. iki 2020 m. spalio 6 d. 13.52 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Patvirtinti A. G. ir T. Š. susitarimą dėl padarytos turtinės žalos – 500 eurų žalos atlyginimo, kuriuo T. Š. įsipareigojo žalą atlyginti tokia tvarka: nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. kovo 20 d. kas mėnesį mokant po 100 eurų.

Išaiškinti T. Š., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė