Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevksi, sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei, dalyvaujant ieškovei (apeliantei) Vitai V. T., atsakovui K. D., jo atstovui advokatui Rimui A. K., ekspertui G. Ž., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. T. ieškinį atsakovui K. D., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. A. L. IĮ ,,Contentio“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovė Vita V. T. 2006 m. kovo mėn. kreipėsi į atsakovą gydytoją odontologą K. D. dėl dantų protezavimo. Tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovo K. D. bute, esančiame Vydūno g. 27 – 18, Vilniuje, 2006-03-24 atsakovas uždėjo ieškovei jo pagamintą protezą, kuris, ieškovės teigimu, buvo pagamintas netinkamai ir sukėlė jai sveikatos sutrikimus. Kadangi atsakovo suteiktos paslaugos ieškovės netenkino, ji nutraukė gydymą ir kreipėsi į teismą reikalaudama priteisti 11 080 Lt turtinei ir 18 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Žala, tame tarpe ir asmens sveikatai padaryta žala, atlyginama tik esant visoms būtinoms sąlygoms – padarytai turtinei ir/ar neturtinei žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių bei žalą padariusio asmens kaltei. Ieškovė savo reikalavimus grindė aplinkybe, kad gydymo paslaugos jai buvo suteiktos netinkamos ir nekvalifikuotai, po gydymo jos burnos ir bendra sveikatos būklė pablogėjo, atsirado daug nepatogumų, tapo reikalingas tolimesnis gydymas. Tačiau šie ieškovės teiginiai nepatvirtinami byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, kuri atlikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriuje. Ekspertizės akte Nr. EKG 68/10(02) įrašyta ekspertų išvada, kad ieškovei netekus 22 danties, 2006-03-24 tiltinio protezo 3f11f3 konstrukcijos pasirinkimas buvo teisingas, ieškovės dešiniosios kūno pusės skausmai ir tirpimas, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, depresija buvo dėl jos chroniškų ligų: stuburo osteochondrozės, radikulopatijos, galvos smegenų išemijos, paūmėjimo, galvos ir kairiosios veido pusės skausmai galėjo būti dėl 23 danties nervo uždegimo (pulpito), skausmas galėjo turėti įtakos ir depresijai. Tokias pat išvadas ekspertas doc. G. Ž. pakartojo ir dar išsamesnius paaiškinimus išdėstė apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Apeliantė, nesutikdama su ekspertų išvadomis ir jų įvertinimu skundžiamame apylinkės teismo sprendime teigia, kad ekspertizės akte išvadose nėra atsakyta į pirmosios instancijos teismo užduotus klausimus, tačiau nepalaikė prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje. Be to, kolegijos vertinimu, atlikta ekspertizė atlikta laikantis reikalavimų, nustatytų CPK 216 straipsnyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovo gydytojo K. D. atliktas ieškovės gydymas buvo mediciniškai pagrįstas, gydymo klaidų nepadaryta, ieškovei neigiamų kitų medicininių pasekmių neatsirado, skirtas gydymas esančios pacientės būklės nepablogino. Kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertai akte nurodo kitas, su gauta paslauga visiškai nesusijusias ieškovės prastos sveikatos būklės ir reikalingo gydymo priežastis. Kitokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės reikalavimus, byloje nėra. Ieškovė teigia, kad nuo atsakovo taikytų priemonių pablogėjus sveikatai ji kreipėsi į R. E. įmonę ,,Ridenta“ bei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Tačiau R. E. įmonės ,,Ridenta“ gydytojos Ritos E. S. tirti, konsultuoti ir gydyti (b. l. 28, 1 t.) nėra vertinama ieškovės gydymo kokybė ar jo pasekmės, o yra tik aprašyta dėl kokių priežasčių pacientė (ieškovė) yra siunčiama konsultacijos esant jos nurodytiems nusiskundimams uždėjus protezą. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2006-10-11 išraše iš medicininių dokumentų (b. l. 7, 1 t.) taip pat nėra vertinama atsakovo atlikto gydymo kokybė ar jo pasekmės, o tik aprašyti pacientės nusiskundimai ir tolimesnis reikalingas gydymas. 2006-10-26 gydytojos N. B. ir 2007-03-15 gydytojos B. A. įrašuose nevertinama gydymo eiga, o tik aprašyti nusiskundimai, objektyvūs duomenys, tolimesnė gydymo eiga (b. l. 9 – 10, 1 t. ). Kaip minėta, prašymo skirti pakartotinę ekspertizę apeliantė atsisakė. Pagal tokią bylos medžiagą nėra pagrindo teigti, kad ieškovės sveikata pablogėjo dėl atsakovo netinkamai suteiktų gydymo paslaugų, ir kad tolimesnis gydymas bei protezavimas reikalingas dėl atsakovo veiksmų, o ne dėl netinkamos higienos, amžiaus ar kitų su atsakovu nesusijusių priežasčių. Kitaip tariant byloje nenustatyta, kad atsakovo veiksmais ieškovei būtų padaryta žala ir nenustatyta, kad dabartinė nepatenkinama ieškovės sveikatos būklė yra atsakovo veiksmų pasekmė. Nenustatęs įstatyme (CK 6.245 – 6.249 str.) įtvirtintų būtinų žalos atlyginimo sąlygų pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo. Dėl vinickienes pažymų dar

Apeliaciniame skunde akcentuojamas netinkamas paslaugų suteikimas dėl atsakovo dokumentacijos pildymo nesudarant sutarties, nepildant įrašų apie sveikatos būklę, nepateikiant sąskaitos faktūros apmokėjimui, kt. Ši aplinkybė patvirtinama rašytiniais įrodymais - Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007-01-30 raštu Nr. 4R-180-6k (b. l. 17, 1 t.), kuriame nurodyta, jog gydytojas K. D. teikė ieškovei odontologines asmens sveikatos priežiūros paslaugas neturėdamas įstaigos licencijos, nepildė Asmens sveikatos istorijos (apskaitos formos Nr. 025/a) bei neturėjo kitų įstaigos veiklos dokumentų. Pažymėtina, jog atsakovas K. D. bylos nagrinėjimo metu neneigė nurodytų aplinkybių dėl dokumentacijos pildymo. Tačiau šiuose dokumentuose nenustatytas ryšys tarp netinkamo medicininės dokumentacijos pildymo ir apeliantės sveikatos būklės. O neigiamus atsakovo elgesio padarinius, nesusijusius su sveikatos pakenkimu, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino neteisingai. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, kolegija daro išvadą, jog atsakovas nesilaikė gydytojui privalomo atidaus, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standarto, būtent ieškovei teikiant medicinines paslaugas nesant jos duoto sutikimo teiktoms paslaugoms, nesudarant pilno gydymo plano, objektyviai nefiksuojant jos nusiskundimų ir objektyvios burnos būklės buvo pažeista ieškovės teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, taip pat buvo pažeisti sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, ko pasėkoje ieškovė patyrė netikrumą, stresą, dvasinius išgyvenimus. Ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocijas, yra pagrindas kvalifikuoti kaip neturtinę žalą (CK 6.250 str.) ir įvertinus ją pinigais šį reikalavimą iš dalies tenkinti. Taigi, atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas konstatuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimus vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimas, medicininėje dokumentacijoje nepildant įrašų, patvirtinančių paciento sutikimą teiktoms paslaugoms, ir tokiu būdu gydytojui pažeidžiant Civilinio kodekso 6.730 str. reikalavimus. Atsakovas K. D. neneigė, jog ligos įrašuose nepažymėjo paciento nusiskundimų, objektyvios būklės, nenurodė kontrolinio apsilankymo datos, nesudarė gydymo plano, t. y. tokiu būdu nekokybiškai pildė medicininę dokumentaciją, pažeidžiant LR SA ministro 1997-07-15 įsakymu patvirtintos medicinos normos 7.1 p. reikalavimą – tinkamai tvarkyti medicininius dokumentus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę, teikiant odontologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas bylose dėl žalos, padarytos medicinos darbuotojų veiksmais yra konstatavęs, kad vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimo klausimą turi būti taikomas atidaus, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad prievolė būtų vykdoma dedant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Dėl to turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (LAT 2001-11-14 nutartis civ. byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninė, Nr. 3K-3-1140/2001, nutartis skelbta biuletenyje Teismų praktika 17, p. 136-143; 2003-12-08 nutartis civilinėje byloje R.V.D.L. prieš Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, Nr. 3K-3-1180/2003; 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje O.R., M.R. V.R. ir kt. prieš Vilniaus universiteto Santariškių klinikas, Nr. 3K-3-16/2004; 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje J.R. ir Z.R. prieš Vilniaus Universiteto Santariškių klinikas Nr. 3K-3-206/2005 ir kt.). Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovei teikiant medicinines paslaugas nesant jos duoto sutikimo teiktoms paslaugoms, nesudarant pilno gydymo plano, objektyviai nefiksuojant jos nusiskundimų, objektyvios burnos būklės buvo pažeista ieškovės teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, tai yra atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad suteikiant ieškovei odontologinio protezavimo profilio sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, ir padarytas pažeidimas yra faktiniame ir teisiniame priežastiniame ryšyje su ieškovės sveikatos pablogėjimu, patirtu stresu, dvasiniais išgyvenimais (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 1 d., 14 str.). Pažymėtina ir tai, jog pagrindinių Europos Sąjungos teisių chartijos 3 str. nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į pagarbą savo fizinės ir protinės savasties visumai. Medicinos srityje ypač svarbu gerbti informuoto asmens sutikimą, duotą įstatymo nustatyta tvarka. Sveikata – tai asmens fizinė, dvasinė, socialinė gerovė (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.). Ši žala asmeninė, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Ji apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Ieškovė paaiškino, kad dėl netinkamo gydymo ji negalėjo įprastai gyventi – jai buvo be galo sunku ir sukėlė daug tiek dvasinių, tiek fizinių kančių, ji jautėsi pažeminta, esant pastoviam skausmui ji privalėjo naudoti vaistus. Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas yra nustatytas CK 6.250 str. 2 d., t. y. teismas turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas laiko įrodytu, jog ieškovė dėl nekokybiškai atliktų paslaugų patyrė neturtinę žalą, nes ji patyrė nurodytus kentėjimus, vykusius jos sąmonėje, vidinius išgyvenimus. Teismas byloje, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: neturtinės žalos pasekmes - neigiama įtaka ieškovės sveikatai; sveikatos sužalojimo pasekmes ir jos sutrikdymo mastą; pažeidimo rimtumo laipsnį, žalą padariusių asmenų kaltės formą – rūpestingumo, atidumo reikalavimų laikymosi neužtikrinimu, laiko, jog ieškovei yra pagrindas priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 13 str., 14 str., CK 6.250 str.). Teismas laiko, jog toks priteistinas piniginės kompensacijos dydis yra teisingas neturtinės žalos atlyginimo principo realizavimas ir pagarbos nukentėjusiam pacientui išraiška, rodanti siekį atkurti pažeistų interesų pusiausvyrą.

Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (3,4 proc.), ir įskaičius sumas, kurias šalys turi viena kitai sumokėti (b. l. 14, 56, 173 – 178, 180, 179, 205 – 206, 1 t.), iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1485,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal CK 96 str. 1 d. iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 72 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,I. V. V. T. ieškinį atsakovui K. D. patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. D. ieškovės V. V. T. naudai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. V. T. atsakovo K. D. naudai 1485,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. D. valstybės naudai 72 Lt žyminio mokesčio.“