Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-10-09 · Administracinė byla Nr. I-1883-815/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-09
Bylos Nr.
I-1883-815/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00749-2009-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Henrikas Sadauskas, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Albertas Kručkauskas
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1883-815/2009(Proceso Nr. 3-61-3-00749-2009-4)Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.4.1.1; 9.4.3; 9.7; 9.9; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui – A. B., pareiškėjo – A. B. atstovui – advokatui Albertui Kručkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – A. B. skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S-118(7-84/2009) „Dėl A. B. 2009-03-25 skundo“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 68-57 „Dėl A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas – A. B. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Alberto Kručkausko (išrašas iš 2009 m. balandžio 9 d. teisinių paslaugų sutarties (b. l. 8)), su skundu (b. l. 4–7) kreipėsi į teismą prašydamas:

1.1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S-118(7-84/2009) „Dėl A. B. 2009-03-25 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-118(7-84/2009));

1.2. panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakovė) 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 68-57 „Dėl A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-57).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2008 m. spalio 29 d. patikrinimo aktas Nr. (22.13)-83-248 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. (22.13)-83-248) surašytas, Inspekcijos 2009 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (21.26)-256-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (21.26)-256-4), sprendimas Nr. 68-57 bei sprendimas Nr. S-118(7-84/2009) priimti, remiantis Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-00177-213/2005 (toliau – ir baudžiamasis įsakymas Nr. 1-00177-213/2005), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje.

2.2. Mokesčių administratorius ir Komisija netinkamai taikė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus ir nepagrįstai pripažino pareiškėją akcizo mokėtoju bei taikė pareiškėjo atžvilgiu Akcizų įstatyme nustatytus mokesčius: baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-00177-213/2005 nustatyta, kad ne pareiškėjas atgabeno prekes į Lietuvą, jis iš nenustatyto asmens tik pirko alkoholį, todėl pagal Akcizų įstatymo nuostatas ne pareiškėjui, o nenustatytam asmeniui tenka pareiga mokėti akcizo mokestį.

2.3. Baudžiamajame įsakyme Nr. 1-00177-213/2005 nurodoma, kad pareiškėjas nupirko stiprios koncentracijos alkoholį, iš kurio pagamino silpnesnės koncentracijos namų gamybos alkoholinius gėrimus ir tik dalį iš jų buvo realizavęs. Pasak pareiškėjo, kitus patikrinimo metu rastus gėrimus jis laikė jam priklausančiose patalpose ir ne visus iš jų ketino realizuoti, nes patikrinimo metu (2004 m. gruodžio 14 d.) dalį alkoholinių gėrimų laikė artėjančioms šventėms, tačiau šios aplinkybės Inspekcija netyrė, o Valstybinė mokesčių inspekcija ir Komisija nepasisakė dėl šios aplinkybės. Neįvertinusi pareiškėjo pateiktų paaiškinimų Komisija faktiškai pripažino, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, savo būste laikantis nors ir nedidelį kiekį alkoholinių gėrimų, turi sumokėti už savo reikmėms skirto alkoholio laikymą, nes alkoholinių gėrimų panaudojimo aplinkybės nėra svarbios apskaičiuojant akcizą.

2.4. Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius turi pagrįsti sprendime nurodytas faktines aplinkybes, kurios nebuvo patvirtintos baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-00177-213/2005; mokesčių administratorius nevykdė savo pareigų ir abstrakčiai pasisakė dėl akcizų paskaičiavimo metodikos.

2.5. Įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę baudžiamąja tvarka, pažeidėjui pasekmių mokesčių mokėjimo prasme nenumatė, t. y. baudžiamosios atsakomybės atsiradimas negali automatiškai suformuoti mokestinę prievolę.

2.6. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai. Mokesčių administratoriui nesurinkus pakankamai įrodymų dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės, t. y. nenustačius tikslaus pardavimui skirto alkoholio kiekio, tokius veiksmus galima vertinti tik kaip dvigubos atsakomybės už tapačią veiką taikymo atvejį.

II

Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 36-39) nurodo, kad pareiškėjo pateikti motyvai nepaneigia mokestinių sumų apskaičiavimo pagrįstumo, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Pareiškėjui pareiga mokėti akcizus atsirado už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, toks laikymo faktas yra nustatytas ir konstatuotas įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-00177-213/2005. Pareiškėjui apskaičiuoto akcizo pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje A6-238/2007).

2. Baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo, nes tai yra dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Akcizų įstatyme nustatytų prievolių įvykdymas negali pakeisti Baudžiamajame kodekse nustatytų sankcijų ir atvirkščiai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 41) nurodo, kad pritaria Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktiems argumentams, ir prašo skundo netenkinti.

IV

Teismo posėdyje pareiškėjas A. B. ir pareiškėjo atstovas – advokatas Albertas Kručkauskas, remdamiesi skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus sprendimus. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus, konstatuoja : I Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

Motyvuojamoji dalis

1. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau – ir Centras) 2005 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje Nr. 9263 (toliau – ir specialisto išvada Nr. 9263) (Komisijos byla, b. l. 34–39), be kita ko, nurodyta, kad Centre 2004 m. gruodžio 28 d. gauta Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo E. M. 2004 m. gruodžio 22 d. užduotis Nr. R7-2-11927 atlikti objektų tyrimą, tyrimui pateikta: keturi 10,0 dm³ bakeliai, pažymėti Nr. 1-Nr. 4, su skysčiu, paimtu iš keturių 200 dm³ statinių, pažymėtų Nr. 1-Nr. 4, rastų pas A. B., septyni bakeliai, pažymėti Nr. 1-Nr. 7, ir vienas 5,0 dm³ bakelis, šešiolika 0,5 dm³ butelių be etikečių, penkiasdešimt 0,5 dm³ butelių su etiketėmis „Kristall Brendi“, septyni 0,5 dm³ buteliai su etiketėmis „McCormick Citrus Flavored Vodka“, aštuoniolika 0,5 dm³ butelių su etiketėmis „Braun Landskrone Weinbrand“, vienas 30,0 dm³ bakelis, du 30,0 dm³ bakeliai, pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2, ir vienas 40,0 dm³ bakelis su skysčiais, paimti 2004 m. gruodžio 14 d. iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, taip pat suformuluotas klausimas: ar pateikti tirti skysčiai yra alkoholiniai, jeigu taip, kokiai alkoholinių skysčių rūšiai jie priklauso, kokia jų tūrinė etilo alkoholio koncentracija? Specialisto išvadoje Nr. 9263 pateiktos tokios išvados:

1.1. Devyniuose 0,5 dm³ buteliuose be etikečių, pažymėtuose Nr. 1-Nr. 9, viename 30,0 dm³ bakelyje ir septyniuose 0,5 dm³ buteliuose su etiketėmis „McCormick Citrus Flavored Vodka“, pažymėtuose Nr. 10-Nr. 16, paimtuose iš A. B., esantys skysčiai yra techninio etilo alkoholio skiediniai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 37,5 %-39,0 %.

1.2. Keturiuose 10,0 dm³ bakeliuose, pažymėtuose Nr. 1-Nr. 4, esantys skysčiai, paimti iš keturių 200 dm³ statinių, pažymėtų Nr. 1-Nr. 4, rastų pas A. B., bei viename 5,0 dm³ bakelyje, septyniuose 10,0 dm³ bakeliuose, pažymėtuose Nr. 1-Nr. 7, dviejuose 30,0 dm³ bakeliuose, pažymėtuose Nr. 1 ir Nr. 2, esantys skysčiai yra techninio etilo alkoholio skiediniai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 92,0 %-95,3 %.

1.3. Septyniuose 0,5 dm³ buteliuose be etikečių, pažymėtuose Nr. 17-Nr. 23, aštuoniolikoje 0,5 dm³ butelių su etiketėmis „Braun Landskrone Weinbrand“, pažymėtuose Nr. 24-Nr. 41, penkiasdešimtyje 0,5 dm³ butelių su etiketėmis „Kristall Brendi“, pažymėtuose Nr. 42-Nr. 91, viename 40,0 dm³ bakelyje, paimtuose iš A. B., esantys skysčiai yra namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 38,4 %-40,1 %.

2. Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį, 2005 m. rugsėjo 12 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-00177-213/2005 (Komisijos byla, b. l. 23, 32-33) nusprendė, be kita ko, A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 40 MGL dydžio (5 000 Lt) bauda. Baudžiamajame įsakyme Nr. 1-00177-213/2005, be kita ko, nustatyta:

2.1. A. B., turėdamas tikslą realizuoti stiprius namų gamybos alkoholinius gėrimus, 2004 m. birželio mėn. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įsigijo 2000 litrų nuo 92 iki 95,3 proc. koncentracijos techninio etilo alkoholio ir nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2004 m. gruodžio 14 d. pagamino 860,36 litrų nuo 37,5 iki 40,1 proc. stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų, iš kurių 150 litrų realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o likusią dalį, t. y. 710,36 litrų pagamintų stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų ir 1 490 litrų techninio etilo alkoholio laikė savo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje; minėtus stiprius namų gamybos alkoholinius gėrimus ir techninį etilo alkoholį aptiko ir išėmė Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai.

2.2. Remiantis 2004 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolais, apžiūrint prie gyvenamojo namo, priklausančio A. B. ir esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, ūkinį pastatą aptikta ir paimta: 200 litrų talpos plastikinė statinė su apie 150 litrų skaidraus skysčio, turinčio alkoholio kvapą, 10 litrų talpos 60 vienetų plastikinių butelių su skaidriu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, du 25 litrų talpos plastikiniai buteliai su skaidriu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, 132 vienetai 0,5 litrų talpos plastikinių butelių su etiketėmis „McCormick Citrus Vodka“ su skaidriu skysčiu, 68 vienetai 0,5 litrų talpos plastikinių butelių su etiketėmis „Braun Landskrone Weinbrand“ su skaidriu skysčiu; gyvenamajame name, esančiame tuo pačiu adresu, aptikta ir paimta: trys 10 litrų talpos bakeliai su skysčiu, trys 10 litrų talpos bakeliai su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, du bakai su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, 250 vienetų 0,5 litrų talpos butelių su skaidriu rusvu skysčiu su etiketėmis „Kristall Brendi“, 62 vienetai 0,5 litrų talpos butelių be etikečių su skaidriu rusvu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, 320 vienetų 0,5 litrų talpos butelių su skaidriu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą su etiketėmis „McCormick Citrus Vodka“, 168 vienetai 0,5 litrų talpos butelių su rusvai skaidriu skysčiu su etiketėmis „Braun Landskrone Weinbrand“, 59 vienetai 0,5 litrų talpos butelių su skaidriu skysčiu su etiketėmis „McCornick Citrus, du 5 litrų talpos bakeliai su skaidriu skysčiu; iš viso paimta 2 053 litrų skysčio, turinčio alkoholio kvapą.

3. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų administravimo skyriaus I poskyrio vyriausioji specialistė V. Ališauskaitė, vykdydama 2008 m. spalio 13 d. pavedimą tikrinti Nr. 83-248, patikrino A. B. ir surašė 2008 m. spalio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (22.13)-83-248 (Komisijos byla, b. l. 29-31) (patikrinimo akto Nr. (22.13)-83-248 3 priedas (Komisijos byla, b. l. 40), patikrinimo akto Nr. (22.13)-83-248 4 priedas (Komisijos byla, b. l. 41)), kuriame, be kita ko, nurodyta:

3.1. mokestinis patikrinimas pradėtas 2008 m. spalio 13 d., baigtas 2008 m. spalio 29 d., tikrintas mokestis – akcizas laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 14 d. iki 2004 m. gruodžio 15 d.;

3.2. akcizo apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimas atliktas remiantis įsiteisėjusiame Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. baudžiamajame įsakyme Nr. 1-00177-213/2005 konstatuotais neteisėtos akcizais apmokestinamų prekių gamybos ir techninio etilo alkoholio laikymo faktais;

3.3. patikrinimo metu A. B. apskaičiuota:

3.3.1. 54 190 Lt (penkiasdešimt keturi tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt litų) etilo alkoholio akcizo;

3.3.2. 27 106 Lt (dvidešimt septyni tūkstančiai vienas šimtas šeši litai) etilo alkoholio akcizo delspinigių.

4. A. B. 2008 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą Inspekcijai (Komisijos byla, b. l. 22), kuriame, be kita ko, nurodė, jog apie akcizo mokestį baudžiamosios bylos tyrimo metu jis nebuvo informuotas, apie akcizą neužsimenama baudžiamajame įsakyme Nr. 1-00177-213/2005, taip pat nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties pageidautų patikrinimo akte Nr. (22.13)-83-248 apskaičiuotas sumas sumokėti dalimis.

Rezoliucinė dalis

5. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. sausio 8 d. sprendime Nr. (21.26)-256-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (Komisijos byla, b. l. 19-21) nusprendė:

5.1. patvirtinti patikinimo aktą Nr. (22.13)-83-248 ir jame apskaičiuotus 54 190 Lt etilo alkoholio akcizo mokesčio sumą bei 27 106 Lt šio mokesčio delspinigių;

5.2. skirti 5 419 Lt akcizo mokesčio baudą.

6. Pareiškėjas 2009 m. vasario 2 d. pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-4“ (Komisijos byla, b. l. 14-16), kuriame prašė panaikinti Inspekcijos sprendimą Nr. (21.26)-256-4.

7. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos sprendimo Nr. (21.26)-256-4, 2009 m. kovo 6 d. sprendime Nr. 68-57 „Dėl A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ (b. l. 9-11; Komisijos byla, b. l. 4-6, 11-13) nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2009 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-4.

8. Pareiškėjas pateikė Komisijai 2009 m. kovo 25 d. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo Nr. 68-57 (Komisijos byla, b. l. 1-3), kuriame prašė panaikinti sprendimą Nr. 68-57.

9. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2009 m. balandžio 21 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 68-57, 2009 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. S-118(7-84/2009) „Dėl A. B. 2009-03-25 skundo“ (b. l. 20-24; Komisijos byla, b. l. 50-54) nusprendė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 68-57.

10. Pareiškėjo atstovas – advokatas A. Kručkauskas su pareiškėjo skundu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 68-113 „Dėl A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009-03-17 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-113) (b. l. 13-16), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko A. B. akcizų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą ir surašė 2008 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktą Nr. (22.13)-83-365 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. (22.13)-83-365), kuriame papildomai apskaičiavo 30 761 Lt akcizų ir 12 175 Lt akcizų delspinigių; mokestis apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 30 d. iki 2006 m. vasario 9 d., remiantis įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-610/2006, kuriame A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalyje, ir kuriame nustatyta, kad A. B., veikdamas kartu su kitu asmeniu, 2006 m. sausio 30 d. neturėdami leidimo ir neturėdami tikslo realizuoti, A. B. priklausančiu automobiliu į Kauną gabeno 2 006,1 litrus 95,5 %-96,0 % tūrinės etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo alkoholio ir 2006 m. sausio 30 d. buvo sulaikyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Valstybinė mokesčių inspekcija sprendime Nr. 68-113 nusprendė patvirtinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-91, kuriuo patvirtinti patikrinimo akte Nr. (22.13)-83-365 apskaičiuoti 30 761 Lt akcizų ir 12 175 Lt akcizų delspinigių bei paskirta 3 076 Lt akcizų bauda.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėją – A. B. pripažinus kaltu baudžiamojoje byloje, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje (žr. Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-00177-213/2005 (Komisijos byla, b. l. 23, 32-33)), galima iš jo dar reikalauti ir mokesčių, konkrečiai – akcizo, jo baudų sumokėjimo, taip pat, ar baudžiamojoje byloje įvardinti alkoholio produktai gali būti apskritai apmokestinami akcizo mokesčiu.

2. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-1832/2008 konstatavo, kad:

„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas reiškia, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (angl. offence, pranc. infraction), už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas.

„Non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005; procesinio sprendimo kategorija 20).

Taigi teigtina, jog tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinamas draudimas tam pačiam asmeniui taikyti tą pačią teisinę atsakomybę antrą kartą arba galimai ir skirtingas teisinės atsakomybės rūšis, kurių pagrindinė paskirtis baudimas, už tą patį pažeidimą. Pastaroji situacija, pavyzdžiui, galima baudžiamosios teisės ir administracinės teisės srityse.

Pagal susiklosčiusią teisinę tradiciją pavojingos veikos Lietuvos teisėje skirstomos į nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus. Nusikalstamos veikos yra baudžiamosios teisės ir Baudžiamojo kodekso reguliavimo dalykas, o administraciniai teisės pažeidimai – administracinės teisės ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso reguliavimo dalykas.

Kita vertus, tarp administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų yra daug bendra. Ir administracinė atsakomybė, ir baudžiamoji atsakomybė neretai nustatoma iš principo už tas pačias veikas. Be to, administracinių teisės pažeidimų teisę ir baudžiamąją teisę jungia tai, kad ir už nusikalstamas veikas, ir už administracinius teisės pažeidimus yra baudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2003; Bylų kategorija S-2.1.1.1).

Kiekvienoje atskiroje byloje teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar esminiai administracinės ir baudžiamosios teisės pažeidimų požymiai nėra tie patys. Išanalizavus padaryto teisės pažeidimo aplinkybes ir įstatymų, kurie buvo taikyti, turinį bei nustačius, kad dėl tos pačios veikos byla buvo nagrinėjama ir asmuo nubaustas du kartus, yra pagrindas teigti apie galimą dvigubo baudimo negalimumo principo pažeidimą.

Baudžiamosios ir administracinės teisių santykis paliestas, siekiant iliustruoti dvigubo baudimo negalimumo principą konkrečių atskirų teisės šakų (šiuo atveju baudžiamosios ir administracinės) plotmėje ir akcentuoti, kad dvigubas baudimas negalimas pagal tokias teisinės atsakomybės rūšis, kurių pagrindinė paskirtis yra baudimas.

Draudžiant dvigubą baudimą, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Tokia pozicija išdėstyta ir jau minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendime.“

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. S-118(7-84/2009) „Dėl A. B. 2009-03-25 skundo“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. kovo 6 d. sprendime Nr. 68-57 „Dėl A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ pareiškėjui buvo įtvirtinta pareiga sumokėti akcizo mokestį, akcizo mokesčio baudas ir delspinigius. Šio mokesčio, baudų ir delspinigių apskaičiavimas nulemtas pareiškėjo netinkamos veiklos mokesčių teisės srityje, t. y. jis atliktas už atitinkamų mokestinių prievolių nevykdymą. Pažymėtina, kad mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas. Mokesčių teisė – tai finansų teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius nustatant ir surenkant mokesčius į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei pinigų fondus, visuma. Viena iš mokesčių teisės paskirčių – užtikrinti pajamų gavimą, tam pasitelkiant ir atitinkamas užtikrinimo priemones inter alia baudas už neteisingą mokesčių apskaičiavimą, sumokėjimą.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad „pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6 -238/2007).

4. Dėl šiame sprendime aukščiau nurodytų motyvų, baudžiamuoju įsakymu, kuris yra baudžiamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalis), pareiškėjui – A. B. paskirta kriminalinė bausmė neužkerta kelio mokesčius administruojančioms institucijoms reikalauti iš pareiškėjo akcizo mokesčio, baudų, delspinigių sumokėjimo, nes tuo nėra pažeidžiamas principas non bis in idem.

5. Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad, jo manymu, baudžiamojoje byloje įvardinti alkoholio produktai negali būti apskritai apmokestinami akcizo mokesčiu, nes baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-00177-213/2005 nurodoma, kad pareiškėjas nupirko stiprios koncentracijos alkoholį, iš kurio pagamino silpnesnės koncentracijos namų gamybos alkoholinius gėrimus ir tik dalį iš jų buvo realizavęs. Pasak pareiškėjo, kitus patikrinimo metu rastus gėrimus jis laikė jam priklausančiose patalpose ir ne visus iš jų ketino realizuoti, nes patikrinimo metu (2004 m. gruodžio 14 d.) dalį alkoholinių gėrimų laikė artėjančioms šventėms, tačiau šios aplinkybės Inspekcija netyrė, o Valstybinė mokesčių inspekcija ir Komisija nepasisakė dėl šios aplinkybės.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 konstatavo, kad:

„Tarybos direktyvos Nr. 92/12 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad šios Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai, tarp kurių yra ir alkoholis bei alkoholiniai gėrimai, tampa akcizų objektu (akcizais apmokestinamu produktu) juos pagaminus 2 straipsnyje apibrėžtoje Bendrijos teritorijoje arba jų importo į tą teritoriją metu. Tarybos direktyvos Nr. 92/12 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad akcizas tampa mokėtinu, kai produktai išleidžiami vartojimui. Tarybos direktyvos Nr. 92/12 6 straipsnio 1 dalies 2 paragrafas nustato, kad akcizais apmokestinamų produktų išleidimas vartojimui yra: a) bet koks šių produktų išgabenimas, įskaitant ir neteisėtą, iš laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimo; b) bet kokia šių produktų gamyba, įskaitant ir neteisėtą, kitaip nei taikant šiems produktams laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimą; c) šių produktų importas, įskaitant ir neteisėtą, jeigu jiems nebuvo pritaikytas laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimas. Taigi akcizais apmokestinamo produkto teisėtas ar neteisėtas pagaminimas už akcizo mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, suponuoja prievolės mokėti taikytiną akcizą atsiradimą.

Teisingumo Teismas 2001 m. balandžio 5 d. sprendime byloje G. van de Water prieš Staatssecretaris van Financiën, Nr. C-325/99, aiškindamas paminėtos Direktyvos nuostatas, pažymėjo, kad pagal Tarybos direktyvos Nr. 92/12 nuostatas, jos 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnį, akcizais apmokestinami produktai, už kuriuos akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminami, perdirbami, laikomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, tinkamai įsteigtame pagal ES valstybės narės, kurioje yra šis sandėlis, leidimą. Teisingumo Teismas nurodė, kad iš Tarybos direktyvos Nr. 92/12 esmės bei jos nuostatų, susijusių su akcizais apmokestinamo sandėlio ir akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo apibrėžimu bei veikimu, pavyzdžiui, 4 straipsnio b ir c punktų, 11 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies, yra aišku, kad akcizais apmokestinamas produktas, kuris yra laikomas už akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų, privalo būti kažkuriuo metu ir kažkokiu būdu išleistas vartojimui, kaip tai suprantama pagal Tarybos direktyvos 6 straipsnio 1 dalį. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Bendrijos įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad bet kokia akcizais apmokestinamų produktų gamyba, perdirbimas, laikymas ar cirkuliacija už akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų suponuoja akcizo tapimą mokėtinu. Todėl nacionaliniam teismui nustačius, kad toks produktas nukrypo nuo akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo nesumokant akcizo, akivaizdu, kad tokio produkto laikymas reiškia jo išleidimą vartojimui, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, ir akcizas tapo mokėtinu. Teisingumo Teismas konstatavo, kad Tarybos direktyvos Nr. 92/12 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama, kaip reiškianti, kad vien tik pagal Direktyvos 3 straipsnio 1 dalį akcizais apmokestinamo produkto laikymas reiškia jo išleidimą vartojimui, kai šiam produktui taikytinas akcizas nebuvo sumokėtas pagal taikytinas Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas.“

Konstatuotina, kad pareiškėjas, neteisėtai laikęs alkoholio produktus (tai konstatuota Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-00177-213/2005 (Komisijos byla, b. l. 23, 32-33)), privalėjo mokėti akcizą, nes pagal Akcizo įstatymo nuostatas tie produktai laikomi etilo alkoholiu, t. y. akcizo objektu. Laikantis fiskalinio neutralumo principo, suformuluoto Europos Bendrijų Teisingumo Teismo, kurio laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėti produktai apmokestinami analogiškai, kaip ir teisėtai apyvartoje esantis etilo alkoholis.

Pareiškėjo teiginys, kad dalį alkoholio produktų laikė artėjančioms šventėms, nekeičia apmokestinimo principų. Pats prekių, neapmokestintų akcizo mokesčiu, laikymas neatleidžia pareiškėjo nuo akcizo mokėjimo.

6. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo – A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėHenrikas SadauskasErnestas Spruogis