Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dayvajant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, kaltinajam J. G., jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, kaltinamjam L. R., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nukentėjusiajai K. Z., jos įstatyminei atstovei V. Z., atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Kasiulionienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas: 2010-06-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 150 str. 4 d., 150 str. 4d., 140 str. 2 d. – 3 metams aėtmimo; 2010-11-15 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendiu Kauno apygardos teismo 2010-06-10 nuosprendis pakeistas J. G. pripažintas kaltu pagal BK 150 str. 4 d. (4 veikos), 22 str. 1 d. 150 str. 4 d. ( 2 veikos), 140 str. 2 d. (3 veikos), vadovaujanatis BK 63 str. subendrinta galutinė bausmė paskirta 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliauBK) 149 str. 3 d.;

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, 11 klasių išsilavinimo, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre, neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2010 m. lapkričio 26 d., apie 17-18 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su L. R., apleisto negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, nepilnametei K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), duodamas gerti kartu su L. R. 2010 m. lapkričio 26 d. 15 val. 20 min. parduotuvėje “Norfa”, esančioje Tarpučių k., Šunskų sen., Marijampolės sav., įsigyto alaus “Eurika”, 9,5 % stiprumo, nugirdė K. Z., tokiu būdu bendrais su L. R. veiksmais atėmė K. Z. galimybę priešintis, po to kartu su L. R. numovė dėl apsvaigimo ant sodo namelyje esančio suolelio parkritusiai ir gulinčiai K. Z. apatines kelnaites ir džinsines kelnes bei, pasinaudodamas dėl neblaivumo bejėgiška nukentėjusiosios K. Z. būkle, po to, kai L. R. atliko lytinius santykius su bejėgiškos būklės K. Z., jis, t.y. J. G., atliko lytinius santykius su bejėgiškos būklės K. Z. pries jos valią, t.y. bendrininkų grupėje su L. R. išžagino nepilnametę K. Z..

Tuo J. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d.

L. R. 2010 m. lapkričio 26 d., apie 17-18 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su J. G., apleisto negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, nepilnametei K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), duodamas gerti kartu su J. G. 2010 m. lapkričio 26 d. 15 val. 20 min. parduotuvėje “Norfa”, esančioje Tarpučių k., Šunskų sen., Marijampolės sav., įsigyto alaus “Eurika”, 9,5 % stiprumo, nugirdė K. Z., tokiu būdu bendrais su J. G. veiksmais atėmė K. Z. galimybę priešintis, po to kartu su J. G. numovė dėl apsvaigimo ant sodo namelyje esančio suolelio parkritusiai ir gulinčiai K. Z. apatines kelnaites ir džinsines kelnes bei, pasinaudodamas dėl neblaivumo bejėgiška nukentėjusiosios K. Z. būkle, prieš jos valią atliko lytinius santykius su K. Z., po ko lytinius santykius su bejėgiškos būklės K. Z. atliko J. G., t.y. bendrininkų grupėje su J. G. išžagino nepilnametę K. Z.

Tuo L. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d.

2011-10-20 akistatos metu kaltinamasis L. R. parodė, kad nėra turėjęs lytinių santykių su K. Z.. Kaltinamasis J. G. parodė, kad neprisimena ar L. R. lytiškai santykiavo su K. Z. (T.I. b.l. 184-185).

Iš 2010-11-26 asmens blaivumo testo Nr. 7641 matyti, kad K. Z. 2010-11-26 20.10 val. nustatytas 0,67 promilių girtumas (T.I. b.l. 26).

Traumuojantis nagrinėjamo įvykio poveikis K. Z. pasireiškia jos emocijų dirglumu, labilumu, padidėjusiu jos nerimastingumu, nesaugumu, jai kalbant apie byloje nagrinėjamą įvykį. Ateityje K. Z. dėl įvykio psichotraumuojančio poveikio gali pasireikšti psichoseksualinio vystymosi sutrikimai.

Nukentėjusioji K. Z. parodė, kad 2010 m. lapkričio 26 d. grįžo iš Marijampolės apie 14 valandą. Grįžusi iš karto ėjo susitikti su J., tai buvo apie 15 val. Susitiko soduose, apleistame namelyje. Einant į namelį žinojo, kad susitiks su J. ir abu laukė L.. Su J. ir L. buvo gražiuoju. Ėjo į namelį išsiaiškinti su J., dėl ko su drauge A. apie ją negražiai kalbėdavo, o ne į akis jai pasakydavo. Kai tėjo L. tai visi trys gėrė. Visi trys gėrė po lygiai. Suprato, kad alkoholinis gėrimas kai pradėjo galva svaigti ir pykinti. Skystis, kurį gėrė buvo stiklainyje. Pylė skystį iš butelio. Butelis buvo dviejų litrų, rudos spalvos. Pradėdama gerti nesitikėjo, kad bus tokios pasekmės, nes gėrimo skonis buvo panašus į giros skonį. Ant butelio nebuvo jokios etiketės. Apsvaigo per penkiolika minučių. Iki einant į sodo namelį skambino J. ir susitarė, kad ateis iki sodo. Vemti pradėjo po lytinių santykių. Baigiant gerti galva apsvaigo ir gulėjo ant suoliuko. Lytinis aktas buvo atliekamas kai gulėjo ant suoliuko. Prezervatyvą turėjo L.. Lytinį aktą L. atliko ar su prezervatyvu ar be jo nežino. Kažką girdėjo, kad L. sakė J. dėl spermos. Ji viską girdėjo, bet negalėjo pajudėti. Kuris nurengė nežino. Buvo apsirengusi su džinsinėm kelnėm, striuke ir batais. Džinsus nurengė ir kelnaites, viršutiniai drabužiai liko nenurengti. Ant suoliuko gulėjo ant nugaros. Kai L. baigė lytinį aktą tai išeidamas J. pasakė tik atsargiai daryk, vaikų nepadaryk. Kai šiuos žodžius pasakė, J. jau buvo pradėjęs lytinį aktą atlikti. Su šiais abiem vaikinais lytinius santykius ankščiau buvo turėjusi. Ankščiau savo noru su jais atliko lytinius santykius. Šį kartą nenorėjo to daryti, bet negalėjo priešintis, protas veikė, bet kūnas buvo atsijungęs ir priešintis ji nepajėgė. Kai gėrė, kad bus atliekami lytiniai santykiai užuominų nebuvo, tik klausė vaikinai kodėl taip mažai geria. Buvo kalba tik apie gėrimą, apie lytinius santykius kalbos nebuvo. Ankščiau apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją kitokius parodymus davė, nes L. tėtis buvo pas juos atvažiavęs ir bijojo jo. Jis prašė prieš apklausą teisme, kad ji pakeistų parodymus. Prašė prieš apklausą teisme. Sakė sakyt, kad pati norėjo ir viskas buvo jos noru. Teisėjui neminėjo, kad L. buvo kartu. Tai buvo netiesa. Lytinius santykius atliko tiek L. tiek J.. Kuris pirmas atliko lytinius santykius suprato. L. nulipo ir pasakė J. tik vaikų nepridaryk ir J. vienas liko. Kai pasikeitė vyrai juto. Kas aprengė po lytinių santykių neprisimena. J. ir L. žinojo kiek jai metų, pati buvo sakiusi, kai su J. draugavo. Tada jai buvo 14 ar 15 metų. Kiek buvo metų tiek ir sakė. L. J. buvo sakęs kiek jai metų, kai supažindino su L.. Tą dieną turėti lytinių santykių nė su vienu vaikinu nenorėjo. Vaikinai tikriausia suprato, kad santykiauja prieš jos valią. Jai nesiūlė atlikti lytinių santykių. Jei būtų buvusi blaivi tai būtų galėjusi priešintis. Apie išžaginimą pranešė tik mamai. Po kiek laiko papasakojo pusseserei. Sesuo sužinojo tą pačią dieną, nes tą dieną atvažiavo brolis, sesė, mama su policija. Sesei mama pasakė. Mama ieškojo jos soduose ir susitiko prie kapų. Jau buvo kartu ir policija. Kartu važiavo ir tą pačią dieną pareiškimą parašė. Nuo alkoholio gėrimo iki girtumo nustatymo buvo praėję gal 3 valandos. Sveikata po įvykio ne kokia, buvo susipjausčiusi rankas, košmarus sapnavo, negalėdavo užmigti. Buvo pašliję nervai todėl pjaustėsi rankas. Pas gydytojus psichologus lankėsi. Po įvykio nelankė mokyklos, nes kai sužinojo draugai visokia išvadino pasileidusia ir šlykščiau. Šiuo metu kai pusseserė A. ateina tai jaučiasi gerai, o kai viena - blogai. Po įvykio bendravimas su šeimos nariais pablogėjo, piktesnė pasidarė. Bendravimas su kai kuriais draugais pablogėjo. Civilinį ieškinį palaiko. Dalis pinigų būtų panaudoti sveikatai, kiti nežino kur.

Nukentėjusios įstatyminė atstovė V. Z. paaiškino, kad K. 2010-11-26 sakė nori susitikti su draugu išsiaiškinti. Paprašė jos telefono, pasiskambino ir ji išleido. Po valandos žadėjo pareiti. Dukra apie 18 val. paskambino, kad išprievartavo. Sakė neatsimena kur esanti. Ji su kita dukra, vyru ir sūnum išėjo ieškoti K.. Paskambino pasakė, kad prie kapų. Nuvažiavo ir rado K., kažkoks berniukas prilaikė. Policininkui pasakė, kad išprievartavo. K. papasakojo, kad davė kažkokios giros, apsvaigo, aiškino, kad dviese išprievartavo. Pirmas L., paskui J. išprievartavo. Nepajėgė priešintis, kadangi buvo apsvaigusi. Po įvykio dukra labiau nervuota, naktimis prastai miega, pablogėjo su šeima santykiai, kartais nelabai susišneka, į mokyklą nenorėjo eiti, turėjo pakeisti mokyklą. Rankas pjaustėsi. Pasekmės po įvykio. Dabar ji nervuota ir tai susiję su išžaginimu. Lankėsi pas psichologą. J. K. gydytųsi pasveiktų. Mokykloje lankėsi pas psichologą, kelis kartus sakė buvo. Po įvykio lankėsi pas Marijampolės Jaunimo mokyklos psichologą. Jai reikia gydytis, geriau būtų pas specializuotą psichologą. Privačiai nuvežti neturi finansinių galimybių. Pats įvykis iš pat pradžių buvo sukrėtimas, vėliau po truputį praėjo. Iškvietė policiją, nes buvo jau tamsu, sakė, kad išprievartavo, verkdama kalbėjo. Mokyklos socialinė darbuotoja sakė geriau K. namuose mokytis, nes ji nenorėjo eiti į mokyklą, kadangi vaikai kabinėjosi, įžeidinėjo. Kai įvykis buvo, tai ji (duomenys neskelbtini) mokėsi specialioje mokykloje dėl atsilikimo pagal specialią programą. Mokyklą pakeitė. Po įvyko perėjo mokytis į Jaunimo mokyklą. Nuo 2011 m. pavasario namuose mokosi, mokytojai atvažiuoja į namus. Psichiatrė parašė pažymą, kad namuose mokytųsi. Dar ir dabar K. nervuota. Pusantrų metų neturi galimybių pas privatų psichiatrą ar psichologą gydytis. Šiemet K. gulėjo ligoninėje - krizių centre.

Liudytoja E. B., parodė, kad K. Z. pažįsta nes jos močiutė atsikraustė gyventi į tą kaimą kur gyvena K.. Kaimynystėje gyveno kai ji nuvažiuodavo pas močiutę tai bendraudavo su K.. K. pabėgo iš namų ir susitiko su vaikinais. K. išprievartavo du vaikinai soduose. K. sakė, kad jos vardu rašė žinutę kažkuriam vaikinui, kuris išprievartavo. Vardas vaikino L.. Rašė, kad nori susitikt. Nuo 13-14 metų prasidėjo jos lytiniai santykiai. Paslapčių tarp jų nebuvo. Nežino ar K. tiesą pasakodavo. Kartais pasakodavo apie išgalvotus lytinius santykius. Ji pyksta ant nukentėjusios K., kad jos vardu rašė žinutes.

Liudytojas P. S. paaiškino, kad 2010-11-26, apie 18.20 val. jam paskambino J. G. ir paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini)sodus prie apleisto namelio. Jis dviračiu atvažiavo prie apleisto namelio. Jo antrame aukšte rado J. G. ir miegančią girtą merginą. Namelyje buvo privemta. Merginą bandė kelti, bet ji nesikėlė. J. G. pasakė, kad dviese jos nenukels. J. G. telefonu paskambino savo draugui L., kurį pakvietė ateiti padėti. Atėjus L. visi trys nukėlė merginą nuo antro aukšto. Mergina verkė, skundėsi, kad jai skauda skrandį. Atrodė kažkokia keista. Kas įvyko namelyje jis nežinojo. L. iš karto išėjo, o jis su J. G. vedė merginą link jos namų. Netrukus J. paskambino L. ir pasakė, kad atvažiuoja policija. Tuomet J. G. nubėgo į kapines. Mergina slydo ir krito, jis ją nešė. Ji prašė paskambinti mamai, nes pati nepajėgė. Jis jos telefonu paskambino mamai ir pasakė kur jie ir mama sakė, kad jie atvažiuoja. Kai atvyko mama ir policijos pareigūnai, jis merginą perdavė atvykusiems policijos pareigūnams.

Liudytoja A. A., paaiškino, kad su K. Z. yra giminės ir jos abi gyvena (duomenys neskelbtini). K. pasakojo, kad apleistame sodo namelyje buvo susitikusi su L., J. jie gėrė ir K. išprievartavo. Su policija grįžo. Su K. kalbėjo ji sakė, kad nugirdė ir išprievartavo J. ir L.. Po to atėjo P. ir ją nukėlė. Palydėjo iki kapų ir ten pasitiko mama su policija. K. pasakojo, kad ji ėjo susitikti ir susitaikyti. Buvo su J. susipykę. K. sakė, kad gėrė, bet ji gėrė tik stiklinę, bet pasigėrė. Sakė jinai buvo apsvaigus ir negalėjo pasipriešinti. Sakė per prievartą, suprato, kad ja pasinaudojo L. ir J.. Sakė, kad norėjo nutraukti tyrimą, nes nusibodo. Iš pradžių tik prieš L., vėliau prieš abudu. Nesakė, kad norėjo turtinės naudos iš vaikinų

Liudytoja A. K. paaiškino, kad su k. Z. mokėsi (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje. Prisimena, kad 2010-11-22 atvykusi į mokyklą K. Z. neturėjo mobiliojo ryšio telefono, tai prašė pas ją duoti telefono, kad galėtų paskambinti savo draugui. Ji girdėjo, nes garsiakalbis buvo įjungtas, kad ji susitarė su draugu penktadienį, t.y. 2010-11-26 susitikti kažkokiame namelyje ir išgerti sidro. Nuo 2010-11-22 iki 26 dienos K. Z. jos telefonu su draugu kalbėjo du vakarus.

Ekspertė V. K. nurodė, kad savo išvadą duotą ikiteisminio tyrimo metu tvirtina. Nustatyta, kad tiriamoji K. Z. šiek tiek neatitinka vidutinių normų, nėra aukšto intelekto. Intelektas, du asmeniniai faktoriai: išgertas alkoholis ir grupė, vienas suaugęs kitas beveik suaugęs vaikinai tai reikšmingos aplinkybės vertinant faktus. Ekspertizė buvo atlikta 2011-08-11 t.y. beveik po pusantrų metų po įvykio. Nukentėjusioji mažiau jautri, bet dar jautri, tokie dalykai greitai nepraeina. Girtumas yra toks koks nustatytas - reikėtų atsižvelgti į tai kada atliktas nustatymas ir kada įvyko įvykis. Alkoholio kiekis nedidėja bet sudeginamas ir mažėja. Svarbus pačios nukentėjusios pasakymas kokį girtumą jautusi. Liudytojų ir įtariamųjų parodymai, kad nešė, nes jinai nepajėgė dėl girtumo. Vienas žmogus dėl tokio girtumo nepaeitų, o kitas nematyt, kad gėręs. Vertinama promilės ir klinikinė būsena. Girtumo būseną nusako bylos dokumentai, tai įtariamųjų parodymai pykino, atsisakė eit žemyn. Nepaneigta, kad apsvaigimas didelis, įvykis nuo 14.30 val., o alkoholis matuotas vėliau. Klinikinė būsena svarbu kaip pats jautėsi ką galėjo ir ko negalėjo. Teismo posėdžio metu girdėjo nukentėjusios parodymus, neišgirdo kas sukeltų naujų minčių. Intelektas, amžius turi įtakos. Nukentėjusioji nepapasakojo ne tik su įvykiu susijusių detalių, bet ir kitų dalykų, kad pas psichologus lankėsi Kaune. Ji šių detalių nepapasakojo nes intelektas yra ribinis, dėl intelekto buvo sunku ją išklausyti, gauti atsakymus. Įtakoja emocinė būsena, priskirtina prie sunkių emocinių būsenų. Sunku pasakyti ar suprato nukentėjusioji, kad kaltinamieji pilnamečiai, mano, kad suvokė kad už ją vyresni ir jie buvo du. Reikia amžių vertinti jai 14 metų, o kaltinamieji vyresni. Kaltinamieji suvokia, kad ji nepilnametė, yra byloje įtariamųjų parodymai. Dėl jos bejėgiškumo reikėtų spręsti įvertinus amžiaus, intelekto, aplinkos visumą. Apsvaigimui nustatyti turėjo reikšmės, kad buvo pašalintas skrandžio turinys, būtų kitokie parodymai alkotesterio, turėjo įtakos tai, kad vėmė. Daugiau būtų pripūtusi. Abejonių dėl Z. parodymų tikrumo nekyla, apie įvykį patvirtina pačių įtariamųjų parodymai. Nekėlė abejonių K. Z. parodymai. Girtumo faktorių vertinti ekspertė turi kompetenciją. Nukentėjusios emocinę būseną galėjo įtakoti tai, kad ji ėjo su vienu vaikinu susitikti, vadinasi tikėjosi kitos situacijos, atėjo kitas žmogus, ji pradėjo gerti ir pasijautė blogai, netikėtumo atvejis jai buvo stipri situacija emocinė, ji girtumo būsenoje ir negali pasipriešinti. Narkologinė ekspertizės neskiriamos vaikams. Ekspertė vaikų psichiatrė ir žino, kad vaikams narkologinės ekspertizės neskiriamos. Įstaiga, kurioje ji dirba atlieka narkologines ekspertizes. K. Z. nustatytas girtumas iš oro, reikėjo pūsti iš plaučių. Ypatumai dėl asmenybės psichologinių savybių yra akte išdėstyti, viską įvertinus ir surašytas toks ekspertizės aktas, kad gali įvykio aplinkybes perteikti. Mažai bendravo su psichiatrais. Ūmus laikotarpis praėjo ir apie sudėtingą diagnozę tik spėlioti galima. Dėl patirtų pergyvenimų liekamieji požymiai į ateitį galimi. Iš jos savijautos matyti, kadangi ji priešingai žiūri į priešingą lytį. Visiškas pasveikimas intensyviai gydantis kai pacientas nori gydytis, galimas. Kiekvienam skirtingas laikas gydymui reikalingas.

Liudytojas M. B. paaiškino, kad 2010-10-26 apie 18 val. paskambino L. R. ir paprašė paskolinti stiklainio. Po 5 minučių priėjo L. prie jo namo kiemo ir jis padavė L. stiklainį. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kam reikia stiklainio nesakė. Apie įvykį žinojo iš laikraščių. Einant į įvykio vietą praeinama pro jo namus. Su kaltinamaisiais iki įvykio bendraudavo. Turėjo telefonų numerius ir pasiskambindavo. Tiesiog pažįstami buvo.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad jo seneliai kaimynai su L. R., santykiai draugiški. Jie su L. draugai. 2010-11-26 maždaug apie 17.30 val., 17.40 val. paskambino L. ir paklausė ar jis yra ir ar bus namuose. Jis pasakė kad yra ir bus. Pasakė, kad ateis pas L.. Tada jam tėvai liepė kažką padaryti namuose. Užtruko apie 10 min. ir išėjo link savo tėvukų. Einant L. paskambino paklausė ar jis ateina. Pasakė, kad ateina. Per 10 min. nuėjo pas senelius pasirodyti, tada nuėjo pas L.. L. kažkas skambino. Trumpai pabuvo ir ėjo pasivaikščioti į lauką. Kai vaikščiojo L. pasakė palaukti ir nuėjo link apleisto namelio soduose. Jis palaukė ir L. grįžo. Ėjo link L. namų. Kai ėjo pravažiavo policijos automobilis. L. su kažkuo kalbėjo telefonu. Tada su jo broliu ir juo ėjo iki jo tetos. Nepamena kiek kartų skambino L. tą dieną.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. senato nutarime „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose, 10 punkte nurodyta, kad lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusios būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau kita vertus, negaunamas nukentėjusio sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių susijusių su nukentėjusios fizine ar psichine būkle. Nukentėjusio fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusios būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusį asmenį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui ir lytinis santykiavimas įvyko prieš nukentėjusio valią.

Kad nukentėjusioji yra nepilnametė abiem kaltinamiesiems buvo žinoma ir jie to neneigia, nes jie anksčiau su ja abu bendravo. Šis nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis yra akivaizdus.

Šioje byloje, nepilnametės nukentėjusios bejėgiška būklė sudaro pagrindą teigti, kad ji pasipriešinti negalėjo ir prieš jos valią kaltinamieji su ja lytiškai santykiavo. Nukentėjusiajai praėjus apytiksliai trims valandoms po įvykio buvo nustatytas 0,67 promilių girtumas iškvėptame ore. Prieš tai ji vėmė ir dalis skrandžio turinio pasišalino. Tai turėjo įtakos girtumo laipsniui. Kaltinamieji neneigė, kad nukentėjusioji buvo apsvaigusi ir būklė tokia, kad negalėjo gerai orientuotis, vėmė, ji turėjo būti nukelta iš namelio antrojo aukšto, palydėta, buvo nesveika nuo suvartoto alkoholio. Pati nukentėjusioji nurodo, kad ji buvo tokioje būsenoje, jog jautė, suprato kas vyksta, tačiau nepajėgė pasipriešinti. Būdama su dviem vaikinais negalėjo išreikšti sutikimo ar nesutikimo. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad atsižvelgiant į proto lygį, amžių, negalėjo visiškai suprasti veiksmų esmės, pavėluotai suprato kaltinamųjų ketinimus. Atsižvelgiant į jos būseną, dėl to kad ji buvo viena su dviem vyresniais vaikinais, apleistam sodo namelyje, apsvaigusi nuo alkoholio ji negalėjo pasipriešinti kaltinamųjų veiksmams ir tai patvirtino ekspertė teismo posėdžio metu. Iš šių nustatytų aplinkybių viseto darytina išvada, kad nukentėjusiajai buvo atimta galimybė suprasti su ja daromų veiksmų esmę ir priešintis kaltinamiesiems.

Kaltinamųjų kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos yra įrodyta ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį. J. G. atsisakė duoti teisme parodymus, tačiau jis davęs parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jie sutampa su nukentėjusios parodymais, kurie yra nuoseklūs, išskyrus atvejį, kai jai buvo daromas poveikis ir šiais parodymais teismas remiasi. Nukentėjusios veiksmai iš kart po įvykio nuoseklūs, ji pranešė motinai, motina policijai. Apklausti teisme liudytojai M. B., A. A., A. K., V. Z., ekspertė V. K. patvirtina nukentėjusios parodymus. Nors jie nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau jie sutampantys tarpusavyje, sutampa su nukentėjusios parodymais, todėl juos taip pat teisėja vertina, kaip patvirtinančius kaltinamųjų kaltę. Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir ekspertizės bei specialistų išvados. Nors L. R. neigia turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąja, tačiau byloje yra įvykio vietoje surastas ir ištirtas prezervatyvas ant kurio rasti pavieniai spermijai ir juos ištyrus ekspertų konstatuota, kad DNR dominuojantys fragmentai sutampa su L. R. DNR profiliu, todėl tai paneigia, kad L. R. neturėjo lytinių santykių. Nors L. R. ir jo gynėjas teigia, kad kaltinamasis buvo įvykio vietoje labai trumpai, nukentėjusioji per tokį trumpą laiko tarpą negalėjo taip apsvaigti ir jis su ja neatliko lytinių santykių, tačiau tai teisėja vertina kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Liudytojo V. V. parodymai kelia abejones dėl išvardintų savo veiksmų tikslumo ir skambučių laiko L. R., nes jo paklausus kiek kartų jis tą dieną skambino L. R. jis to nurodyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai ir teisme nesutampa. Be to, nusikalstamos veikos laikas tiksliai minučių tikslumu nenustatytas, jis duotas valandos laikotarpyje, todėl ir neigti nusikalstamus veiksmus pasitelkus laiko aplinkybę vargu ar galima.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. L. R. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. J. G. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jo atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs nuosprendis kuriuo jis nuteistas už analogiškas veikas, tai rodo, kad jis linkęs daryti tokio pobūdžio veikas ir ši veika nėra atsitiktinumas. Nusikalstama veika yra tyčinė, tyčia realizuota pilnai, ji priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai - už ją yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. L. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl jam taikytinos nepilnamečiams skiriamos bausmės ypatumai. Jis charakterizuojamas mokymo įstaigoje patenkinamai, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant bausmės tikslų, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę abiems kaltinamiesiems teisėja prieina prie išvados, kad jiems skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. L. R. žemesnė nei bausmės vidurkis, o kaltinamajam J. G. artima vidurkiui. L. R. bausmės vykdymas atidėtinas taikant BK 92 straipsnį. Taip pat skirtinas elgesio apribojimas įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

L. R. paskirta kardomoji prie­mo­nė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

K. Z. ir jos įstatyminė atstovė V. Z. pareiškė ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 70 000 litų nukentėjusiajai K. Z. neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinti pinigais. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d ši žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nustatyta, jog dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusioji K. Z. patyrė stiprų nervinį sukrėtimą, pažeminimą. Po patirtos seksualinės prievartos atsirado padidėjęs baimingumas, dirglumas, atsirado baimė būti vienai, netikrumas dėl psichinės sveikatos būklės ateityje. Dėl to turėjo lankytis VšĮ psichoterapijos konsultacijų centre ir gydytis. Po patirtos prievartos negalėdavo užmigti, vis galvodavo apie įvykį, norėjo nusižudyti, buvo susipjausčiusi venas. Šiuo metu išlikę liekamieji reiškiniai – sutrikęs miegas, kankina baimės jausmas, jaučia padidintą nerimą, nenorą, kad ją liestų, jai užeina padidinto dirglumo pykčio priepuoliai, jai nesinori gyventi, jaučiasi nesaugi. Jaučiasi pažeminta, sumažėjo bendravimo galimybės, teko pakeisti mokyklą, padidėjo socialinis atsiribojimas. Ekspertai konstatavo mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą. Įvykis paveikė ir tebeveikia nukentėjusiąją. Rekomenduojama intensyvi psichologinė pagalba arba stacionari krizių intervencija, tikslu įveikti psichotrauminį poveikį.

LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pabrėžtina, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą beveik neįmanoma atlyginti asmeniui padarytą moralinę žalą pinigais. Tačiau materialinis atlyginimas vis tiek turi būti tam tikra satisfakcija už asmens patirtą moralinę skriaudą. Tai pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodydamas, jog materialinis atlygis asmeniui negali atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nors nukentėjusioji patyrė dvasines kančias, nepatogumus, jautė baimę, išliekamieji reiškiniai išliks dar ilgam laikui, tačiau net ir įvertinus tokias nusikalstamos veikos pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra netinkamo, dydžio, viršijantis nusistovėjusios teismų praktikos suformuotą dydį, todėl mažintinas ir iš kaltinamųjų priteistina solidariai 20000 tūkstančių litų nukentėjusiajai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du vienetai kompaktinių diskų (esantys byloje) saugotini su bylos medžiaga. Gulto (suolelio) viršutinė dalis, sunaikintina kaip menkavertis daiktas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso ko­dek­so 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Res­pu­bli­kos Bau­džiamo­jo kodekso 149 str. 3 d. 3 (trejiems) metams terminuoto laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 5) p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir paskirti elgesio apribojimą dvylikai mėnesių ir įpareigoti būti namuose nuo 23.00 iki 6 val. ryto. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-11-26 iki 2010-11-27.

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Res­pu­bli­kos Bau­džiamo­jo kodekso 149 str. 3 d. ir nuteisti 4 (ketveriems) metams terminuoto laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apygardos teismo 2010-06-10 nuosprendžiu paskirta ir 2010-11-15 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeista bausme ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynerius) metus terminuoto laisvės atėmimo. Į bausmės laiką J. G. įskaityti laikinajame sulaikyme, suėmime išbūtą laiką nuo 2010-11-26 iki 2011-01-14 ir atliktą, pagal Kauno apygardos teismo 2010-06-10 nuosprendžiu paskirtą ir 2010-11-15 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistą, bausmės dalį. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuos­prendžio įsitei­sėjimo dienos.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. R., bei J. G. 20000 (dvidešimt tūkstančių) Lt K. Z. neturtinei žalai atlyginti, juos paskirti tvarkyti uzufrukto teise įstatyminei atstovei V. Z..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du vienetus kompaktinių diskų saugoti su bylos medžiaga. Gulto (suolelio) viršutinę dalį, sunaikinti kaip menkavertį daiktą, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-05-28 nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą, palikti galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o J. G. nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduoti apeliaciniai skun­dai Kauno apygardos teis­mui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.