Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas, administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. gegužės 20 d., Vilniaus r., Rukainių sen., Žemaitėlių k., žemės ūkio sklype, kadastrinis Nr. 4182/0200:36 Savičiūnų k.v., priklausančiame S. G., neteisėtai, neturėdamas leidimo, iškirto 28 juodalksnius, kurių vertė 579,24 eurų (2000 Lt), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasties nepriklausančios nuo jo valios, nes neturėjo transporto priemonės medžių rąstams išvežti,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d.

Kaltinamasis J. G. įvykdęs nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas, prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad Vilniaus rajono Žemaitėlių kaime prie savo namo nukirto medžius. Suprato, kad kerta svetimoje teritorijoje. Kiek tiksliai nukirto – neskaičiavo, tačiau galimai buvo 28 medžiai. Medžių neišvežė, nes neturėjo transporto. Visi nukirsti medžiai buvo grąžinti savininkei, todėl su ieškiniu nesutinka ir pripažįsta tik dalyje dėl 50 Lt už medienos atvežimą. Dėl padaryto gailisi.

Byla nagrinėta BPK 273 str. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

-nukentėjusiosios S. G. protokolu pareiškimu (b. l. 1, 2) ir paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36-37, 38-39) ir teisme, nuėjo į jai priklausantį mišką ir pastebėjo, kad iškirsti medžiai, t.y. alksnis bei juodalksnis. Viso nukirsta buvo 28 medžiai. Tai padarė, kaip vėliau sužinojo, J. G., jos kaimynas. Tą pačią dieną ji nuėjo pasikalbėti su J. G., kuris prisipažino, kad medžius iškirto jis. Grįžusi namo ji paskambino į Rukainių seniūniją ir papasakojo situaciją. Jai buvo atsakyta, kad medžiai jos ir ji juos gali pasiimti. Medžiams atsivežti ji samdė žmones, mokėjo jiems 50 Lt. Jai padaryta žala – 2000 Lt už iškirstus medžius ir 50 Lt už jų atsivežimą. Medžiai buvo jau supuvę, kai ji juos atsivežė, tačiau juos galima buvo panaudoti šildymui (b.l.141);

-liudytojos L. G. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad Vilniaus r., Žemaitėlių k. turi ūkio paskirties sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso jai, jos broliui F. S., mirusios sesers J. T. sūnui. Paskutinį kartą buvo nuvykusi prie to sklypo 2013 m. spalio mėn. J. G. nepažįsta, yra kelis kartus tik jį mačiusi. Jis jos niekada nėra prašęs leidimo kirsti medžius jos sklype ( b. l. 47-48);

-liudytojo F. S. (F. S.) paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad Vilniaus r., Žemaitėlių k. yra ūkio paskirties sklypas, kurio dalis priklauso ir jam. Paskutinį kartą buvo nuvykęs prie to sklypo 2014 m. birželio mėn. J. G. pažįsta, tačiau jis niekada nėra prašęs leidimo kirsti medžius jo sklype ( b. l. 52-53);

-liudytojo V. D. (V. D.) paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje J. G. paprašė jo, kad paskolintų savo benzininį pjūklą. Sakė, kad nori medžius ar tai nupjauti, ar tai susipjaustyti. Jis jam paskolino savo pjūklą. Kur jis pjovė - nežino (b. l. 62-63);

-įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – žemės sklypas Vilniaus r. Rukainių sen., Žemaitėlių k. kadastrinis Nr. 4182/0200:36 Savičiūnų k.v., kur miško plote matyti iškirsti medžiai, o rąstai sudėti į vieną vietą (b. l. 5-29);

-daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kad nukentėjusioji pateikė neįgaliojo pažymėjimo, žemės valdos Nr. 115 plano, pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teisės į jį kopijas (b. l. 40-41; 43-47);

-Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus informacija, kad žemės sklypas, kadastro Nr. 4182/0200:36 ribojasi su žemės sklypais, kurie nuosavybes teise priklauso M. S., J. T., F. S., L. G. ir valstybine žeme (b. l. 68-70);

-LR aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarybos miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio informacija ir iškirstų medžių tūrio paskaičiavimu, kad Vilniaus r., Rukainių sen., Žemaitėlių k., kadastrinis Nr. 4182/0200:36 Savičiūnų k.v., žemės ūkio sklype iš viso buvo iškirsta 9,018 m³ medienos ( b. l. 72-74);

-internetinio puslapio www.gmu.lt duomenimis, kad 2014 m. kovo- gegužės mėn. juodalksnio medžio 1 m³ kaina svyruoja nuo 173 Lt /m³ iki 178 Lt/m³ ( b. l. 75-78).

Nekilnojamojo turto registro kadastro ir registro duomenys (b. l. 44) patvirtina, kad S. G. Vilniaus r., Rukainių sen., Žemaitėlių k., priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo kadastrinis Nr. 4182/0200:36, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d.

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), į jo stadiją (pasikėsinimas), padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, nusikaltimo motyvus ir tikslą, į pagrobto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris nedirba, registruotas darbo biržoje, neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 108, 109), kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl vadovaujantis BK 54, 57, 61 str. jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. mažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji S. G. pateikė 593,72 eurų (2050 Lt) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 31-32). Kaltinamasis su juo nesutinka ir nurodo, kad mediena pastarajai buvo grąžinta, todėl jos reikalavimas už nukirstą medieną priteisti 2000 Lt yra nepagrįstas.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos A. T. ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas bei nurodoma, jog nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms, bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną.

Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis apie kaltinamojo J. G. pasikėsintus pagrobti nukirstus medžius, teismas šiuos duomenis įvertinęs nukentėjusiosios S. G. duotų parodymų kontekste, kad nukirsta mediena buvo jai grąžinta, tačiau tiko tik kūrenimui, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, bei vidiniu įsitikinimu, paremtu byloje išnagrinėtų įrodymu visuma, daro išvadą, kad civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Nukentėjusiosios S. G. nurodyta ir jos prašoma priteisti turtinės žalos suma už iškirstą medieną yra nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad mediena, apžiūrėjus ją, buvo grąžinta nukentėjusiajai, ką ji pati pripažino teisminio nagrinėjimo metu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios teiginius, kad mediena buvo supuvusi, nukentėjusioji teigė visgi ją sunaudojusi, todėl atsižvelgiant į tai, kad mediena buvo grąžinta nukentėjusiajai, šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Pripažintina, kad nukentėjusioji turėjo išlaidų už medienos pargabenimą – 14,48 eurų (50 Lt), kurios pripažintos kaltinamojo ir priteistinos iš pastarojo (BPK 115 str. 1 d.).

BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo, nemokančio proceso kalbos, teisę į gynybą, privalėjo dalyvauti gynėjas ir juo buvo paskirtas advokatas J. Surininas. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o kaltinamasis prašymo užtikrinti jo interesus atstovaujančio gynėjo dalyvavimą nagrinėjant jo bylą pateikęs nebuvo, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. G. (J. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo.

N. S. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš J. G. 14,48 (keturiolika eurų ir 48 euro centus) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.