Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Procesinių sprendimų kategorijos:1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

2024 m. lapkričio 19 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Jukna pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje F. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1991-12-19 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 str. 2 d. - 3 m. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis F. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Galvos traumą turėjęs prieš kokius 48 metus, kai buvo mažas, buvo patekęs į avariją. Psichiatrinių sutrikimų neturėjo, priklausomybės ligų centre įskaitos neturėjo. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka. 2024-10-24 vartojo su draugu alkoholinius gėrimus picerijoje " (duomenys neskelbtini)", išgėrė kokius 3-4 litrus alaus ir nusprendė eiti namo (gyvena kartu su mama (duomenys neskelbtini)). Grįžo namo apie 16 val. (tikslaus laiko neprisimina). Grįžo namo būdamas neblaivus, tačiau orientavosi aplinkoje, suvokė, kas vyksta. Tik grįžus namo, mama S. pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis grįžo neblaivus, šaukė, rėkė ir panašiai. Pradžioje tarp jų vyko žodinis konfliktas, konflikto metu mama jį pradėjo įžeidinėti, todėl jam trūko kantrybė ir jis mamą pastūmė, savo dešinės rankos delnu trenkė jai į petį ir tokiu būdų ją pastūmė, į veido sritį jai netrenkė, galimai ją stumdamas galėjo paliesti jos veidą netyčia. Visas konfliktas vyko koridoriuje. Po to, kai pastūmė mamą, ši iškvietė policiją, jis ir toliau stovėjo koridoriuje ir laukė policijos. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai, pradėjo aiškintis situaciją ir nutarė jį išvežti į areštinę. Kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-30 įtariamojo papildomos apklausos metu F. B. parodė, kad nori likti prie savo pirminės apklausos, bet papildomai nori parodyti, kad pilnai sutinka su įtarime minimomis aplinkybėmis. Po kilusio žodinio konflikto su mama S., jis impulsyviai, susinervinęs, vieną kartą ranka trenkė mamai į jos kairės pusės veido sritį ir vieną kartą ranka trenkė į dešinės pusės petį bei pastūmė ją. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi ir pilnai pripažįsta savo kaltę.

2024-10-24 gautas S. B. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2024-10-24, apie 16.10 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, ją sumušė girtas sūnus F. B., tai yra vieną kartą jai ranka trenkė į kairės pusės veido sritį ir vieną kartą ranka trenkė į dešinės pusės petį bei pastūmė į sieną. S. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai įvyko pirmą kartą. Prašo pradėti ikiteisminį dėl sukelto fizinio skausmo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-24 nukentėjusioji S. B. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Apie 2 metus su ja gyvena jos sūnus F. B., kuris niekur nedirba, kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus, minėtu adresu nedeklaruotas. 2024-10-24, apie 16.10 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, ją sumušė girtas sūnus F. B., tai yra vieną kartą ranka trenkė jai į kairės pusės veido sritį ir vieną kartą ranka trenkė į dešinės pusės petį bei pastūmė į sieną. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį dėl jai sukelto fizinio skausmo.

2024-10-24 surašytas Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio J. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2024-10-24, apie 16.25 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. D., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 minutes, stipriai neblaivus pranešėjos sūnus F. B., sumušė pranešėją, pavogė buto raktus ir pasišalino. Pranešėja laukia namuose, GMP atsisakė. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja S. B., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sūnus, kaip vėliau paaiškėjo – F. B., konfliktavo su pranešėja, konfliktas kilo dėl per dažnai vartojamo alkoholio. Konflikto metu F. B. ranka trenkė pranešėjai į veido sritį, ranka trenkė jai į dešinę ranką, ties peties sritimi. Iki atvykimo F. B. pasišalino. Moteris teigė, kad dėl tokių sūnaus veiksmų pajuto fizinį skausmą. Stovint prie (duomenys neskelbtini), atėjo ir smurtu įtariamas F. B., kuris teigė, kad nieko nemušė. Faktinis asmens sulaikymas 17.00 val.

2024-10-24 surašytas tarnybinis pranešimas dėl įtariamojo blaivumo nustatymo, kuriame nurodoma, kad atliekant tyrimo veiksmus medžiagoje Nr. 01-1-41881-24, įtariamajam F. B. buvo patikrintas ir nustatytas 2.83 prom. neblaivumas. Tikrinimo data, laikas: 2024-10-24, 17.40 val. Nukentėjusioji S. B. blaivi.

2024-10-28 surašytas tarnybinis pranešimas dėl bendravimo su nukentėjusia S. B., kuriame nurodoma, kad dirbant pagal IT 01-1-41881-24, buvo skambinta nukentėjusiajai S. B., kuri nurodė, kad dėl patirto sužalojimo į medikus nesikreipė ir nesikreips.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog F. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis F. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš mama S. B. panaudojo fizinį smurtą - vieną kartą ranka trenkė mamai S. B. į kairės pusės veido sritį ir vieną kartą ranka trenkė į dešinės pusės petį ir ją pastūmė, tokiais savo veiksmais sukeldamas mamai fizinį skausmą. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios S. B. parodymai, ji nurodė iš esmės tokią pačią konflikto eigą, kokią nurodė ir F. B.. Nukentėjusioji parodė, kad ją sumušė girtas sūnus F. B., tai yra vieną kartą jai ranka trenkė į kairės pusės veido sritį ir vieną kartą ranka trenkė į dešinės pusės petį bei pastūmė į sieną. S. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai įvyko pirmą kartą. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2024-10-24 S. B. pareiškimas dėl jos sumušimo;

2024-10-24 Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio J. Č. tarnybinis pranešimas; 2024-10-24 surašytas tarnybinis pranešimas dėl įtariamojo blaivumo nustatymo, kuriame nurodoma, kad atliekant tyrimo veiksmus medžiagoje Nr. 01-1-41881-24, įtariamajam F. B. buvo patikrintas ir nustatytas 2.83 prom. neblaivumas. Tikrinimo data, laikas: 2024-10-24, 17.40 val.; 2024-10-28 surašytas tarnybinis pranešimas dėl bendravimo su nukentėjusia S. B., kuriame nurodoma, kad dirbant pagal IT 01-1-41881-24, buvo skambinta nukentėjusiajai S. B., kuri nurodė, kad dėl patirto sužalojimo į medikus nesikreipė ir nesikreips. Sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad F. B. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė S. B. fizinį skausmą.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad F. B. sukėlė fizinį skausmą mamai S. B.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, to ir norėjo. Taigi F. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra kaltinamojo tėvai. Byloje nustatyta, kad F. B. gyvena kartu su mama (duomenys neskelbtini), todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad F. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, F. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – F. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – mamą.

F. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybę pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką F. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti F. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 5 dalies 4 punktu, įpareigoti F. B. per visą bausmės laikotarpį: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį); dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

F. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

F. B. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti F. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 24 d. 17:00 val. iki 2024 m. spalio 25 d. 13:45 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

F. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 5 dalies 4 punktu, įpareigoti F. B. per visą bausmės laikotarpį:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir F. B. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 5 dalies 4 punktu, įpareigoti F. B. per visą bausmės laikotarpį:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti F. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 24 d. 17:00 val. iki 2024 m. spalio 25 d. 13:45 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

F. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

– atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

– laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

– pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.