Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009-12-01 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 17 d., apie 21 val. 30 min., viešoje vietoje - kavinėje (duomenys neskelbtini) , esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nepadoriu elgesiu, t. y. tampydamas J. Š. už rankų ir kelnių, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vadindamas necenzūriniais žodžiais V. K., sutrikdė visuomenės rimtį.

R. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 17 d. apie 21 val. 30 min., viešoje vietoje - kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, t. y. vadindamas necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais J. S. bei V. K., grasindamas suduoti V. K. stikline į galvą, taip pat vandališkais veiksmais, t. y. sudaužydamas V. K. firmai priklausančias šešias stiklines už 30 litų, šešis stikliukus už 30 litų, penkis alaus bokalus už 50 litų, šviestuvą už 150 litų, grindų plytelę už 100 litų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apelianto nuomone, teismas paskirdamas jam arešto bausmę, pasielgė per griežtai, kadangi, kaip nurodo nuteistasis, LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta eilė kitų bausmių, t. y. bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas. Taigi teigia, kad teismas jam skyrė pačią griežčiausią iš alternatyvių bausmių - areštą. Nurodo, kad jis supranta, jog negerai pasielgė, dėl to labai gailisi, dėl ko prašo jam paskirtą bausmę pakeisti į kitą bausmės rūšį: viešuosius darbus. Nurodo, kad sutiktų atidirbti viešuosius darbus ir tai padarytų artimiausiu metu. Taip pat nurodo, kad atlikdamas viešuosius darbus galėtų būti namuose, rūpintis šeima, taip pat būtų naudingas valstybei, ir teigia, kad atlikdamas arešto bausmę pusantro mėnesio gyventų iš mokesčių mokėtojų pinigų ir būtų izoliuotas nuo savo artimųjų, kuriems ypač šiuo metu yra labai reikalingas. Todėl apeliantas daro išvadą, kad bausmės tikslai būtų pasiekti ir pati bausmė būtų efektyvesnė ir naudingesnė skyrus jam ne arešto bausmę, o viešuosius darbus. Nurodo, kad 2009 05 15 jis susituokė, su žmona I. R., susilaukė dukters J. R., kuri yra gimusi (duomenys neskebtini), taigi teigia, kad vaikas yra naujagimis, nėra nei dviejų mėnesių amžiaus. Nurodo, jog abu su žmona augina vaiką, rūpinasi, niekas nepadeda, tai yra pirmas jų vaikas, todėl auginti tikrai nėra lengva. Taip pat nurodo, kad jam atliekant arešto bausmę, žmona liks visiškai viena su naujagimiu ant rankų, net į parduotuvę nėra kam nueiti, pasirūpinti būtiniausiomis prekėmis, nes neturi kam dukters palikti. Taigi prašo atsižvelgti į šias šeimynines aplinkybes ir rasti galimybę pakeisti jam paskirtą arešto bausmę į viešuosius darbus, kuriuos pasižada atlikti artimiausiu metu. Teigia, kad išvadas iš savo elgesio yra padaręs, visiškai nebevartoja alkoholio, gyvena šeimoje, rūpinasi namais ir vaiku. Teigia, kad jis su V. K. atlygino padarytą žalą, su nukentėjusiomis susitaikė, jos jiems jokių pretenzijų neturėjo ir nurodo, jog LR BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Nurodo, kad tai, kas buvo bare sudaužyta, viską apmokėjo ir atlygino, dėl to nukentėjusios jokių pretenzijų jiems teisme neturėjo, dėl ko, apeliantas mano, kad teismas skirdamas jam bausmę šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nevertino ir į ją neatsižvelgė, nors, pasak apelianto, iš bylos duomenų matyti, kad tokia aplinkybė yra, taigi teigia, jog remiantis LR BK 54 str. skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be kita ko nuteistasis nurodo, kad jo ankstesnis teistumas išnykęs, jau beveik kaip dešimt metų nebuvo nusikaltęs, į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą, savo veiksmus, kuriuos padarė visiškai pripažino, kad atlygino padarytą žalą ir su nekentėjusiomis susitaikė, bei į tai, kad jos jokių pretenzijų jam neturi.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kitų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. K. ir R. R. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų V. K., J. Š., liudytojų S. K., E. E., N. S., V. B., kitų liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros, akistatos protokolais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Apeliantas V. K. ir R. R. savo apeliaciniuose skunduose kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundais prašo sušvelninti bausmes.

Nuteistojo V. K. skunde nurodyti teiginiai, jog tiek J. Š., tiek V. K. jam pretenzijų neturėjo ir civilinio ieškinio nepareiškė, atmestini. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę V. K. atsižvelgė į minėtas aplinkybes.

Kiti apelianto V. K. skunde nurodyti teiginiai, kad jis dirba, išlaiko mažametę dukrą, atmestini, kadangi minėtos aplinkybės neatsveria bausmės tikslų ir paskirties.

Nuteistojo R. R. skunde nurodytas teiginys, jog teismas paskirdamas jam arešto bausmę, pasielgė per griežtai, kadangi, kaip nurodo nuteistasis, LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta eilė kitų bausmių, t. y. bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas, tačiau teismas jam skyrė pačią griežčiausią iš alternatyvių bausmių – areštą, atmestinas. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežčiausia iš alternatyvių bausmių yra laisvės atėmimo bausmė, taigi apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nuteistajam neskyrė pačios griežčiausios bausmės.

Apelianto R. R. skunde nurodyti teiginiai, jog labai gailisi, kad su žmona augina naujagimį vaiką, jog be jo ir žmonos nėra kam rūpintis vaiku, taipogi tai, kad išvadas iš savo elgesio yra padaręs, visiškai nebevartoja alkoholio, gyvena šeimoje, rūpinasi namais ir vaiku, dėl ko prašo jam paskirtą bausmę pakeisti į kitą bausmės rūšį viešuosius darbus, atmestini, kadangi minėtos aplinkybės nepaneigia nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. O tų aplinkybių, kad nuteistasis turi mažametį vaiką, žmoną nepatvirtina bylos medžiaga.

Nuteistojo R. R. skunde nurodytas teiginys, kad su nukentėjusiomis susitaikė, atmestinas, kadangi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų minėtus nuteistojo teiginius. Paminėtina tai, jog nukentėjusiosios nurodė, jog pretenzijų neturi, tačiau neparodė to, kad susitaikė. O ta aplinkybė, jog nukentėjusiosios jokių pretenzijų jam neturėjo jau įvertinta apylinkės teismo skiriant bausmę apeliantui.

Taipogi apeliantas nepagrįstai prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 3 p. t. y., kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusiosios civilinių ieškinių nereiškė, o bare už pateiktą sąskaitą sumokėjo V. K., taigi nėra teisinio pagrindo pripažinti minėtą aplinkybę kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl paskirtų bausmių nuteistiesiems.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų realūs ir įgyvendinami.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. K. atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė antrais metais po paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį (nusikalstamą veiką padarė tyčia), jos pavojingumo laipsnį (padarė baudžiamąjį nusižengimą), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, jog baustas administracine tvarka, kad nukentėjusiosios jokių pretenzijų jam neturi, dėl ko apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė nuteistajam V. K., griežčiausią iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. numatytų alternatyvių bausmių – areštą, jo dydį nustatydamas didesnį, tačiau artimą minėto straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, dėl ko darytina išvada, jog apylinkės teismo paskirta bausmė nuteistajam nėra aiškiai per griežta ir yra tinkama realizuoti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į paminėtą kolegija mano, kad paskyrus nuteistajam kitą BK 284 str. 2 d. sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę, tame tarpe - baudą, BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

Skirdamas bausmę R. R., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, baustas administracinėmis nuobaudomis, į tai, jog nukentėjusiosios jokių pretenzijų jam neturi, dėl ko, kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, bei tai, kad R. R. paskirta arešto bausmė nėra griežčiausia iš BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių ir yra mažesnė už šios bausmės rūšies vidurkį, daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2009-12-01 nuosprendžiu R. R. paskirta 45 parų arešto bausmė nėra aiškiai per griežta, ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo, tuo labiau keisti bausmės rūšį į viešuosius darbus.

Atsižvelgiant į paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, todėl švelninti jas apeliacinių skundų argumentais ir motyvais pagrindo nėra, dėl ko apeliaciniai skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistųjų V. K. ir R. R. apeliacinius skundus atmesti.