Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-13-992/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00821-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija 6.1.; 21.10.4. (S)

2023 m. sausio 31 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-352-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste ir/arba – VDI, Darbo inspekcija, Institucija) 2022 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-352-2022 (toliau ir - nutarimas) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, jam skirta administracinė nuobauda – 3000 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t. y., darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes sudarė rašytinę sutartį su A. I., tačiau apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido A. I. nuo 2021 m. kovo 20 d. iki 2021 m. balandžio 14 d., dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai krovininiu automobiliu Volvo, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenti krovinius.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. nedalyvavo, jam atstovavo pasirinktas atstovas advokatas P. Bružas.

Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas S. N. teismui paaiškino, kad Darbo inspekcija nustatė, jog A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktoriumi, atsakingu asmeniu, sudarė sutartį su A. I., ko neginčija ir pareiškėjo atstovas, tačiau apie jo įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip vieną dieną prieš darbą. Bylos aplinkybės tokios, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, norėdama įdarbinti A. I., sudarė darbo sutartį ir šiuo pagrindu jam buvo išduota nacionalinė Lietuvos viza, darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti, kai gauna vizą ir atvyksta į Lietuvą. Mano, kad A. K., kaip įmonės vadovas, privalėjo užtikrinti, kad būtų pranešta laiku apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nuo tos dienos, kai pranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, asmuo gauna tam tikras socialines garantijas, šiuo atveju A. I. beveik mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neturėdamas jokių socialinių garantijų. Mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas asmuo, tai yra, įmonės vadovas, kuris privalėjo užtikrinti kontrolę. Nesutinka advokato su nuomone dėl baudos mažinimo, kadangi nelegalus darbas - vienas sunkiausių administracinių nusižengimų, asmuo pakankamai ilgą laiką, beveik 3 savaites, dirbo be socialinio draudimo, todėl bauda neturėtų būti mažinama, tuo labiau, kad A. K. ne pirmą kartą yra baudžiamas pagal ANK 95 str. Atstovas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (104 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai 1. darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2. dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais, įtvirtinta DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje.

Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad administracinio nusižengimo padarymo momentu A. K. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, nėra ginčo ir dėl to, kad darbo sutartis su A. I. buvo pasirašyta, t. y., jis buvo įdarbintas įmonėje, tačiau apie jo įdarbinimą nebuvo praneštas VSDFV ne mažiau kaip vieną dieną iki darbo pradžios. Byloje nustatyta ir šios aplinkybės neginčija A. K., kad jam buvo žinoma apie A. I. įdarbinimą jo vadovaujamoje bendrovėje. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. M. būtų pavedęs atlikti darbo organizavimo funkcijas; darbo sutartis, 2019 m. gegužės 13 d. sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. M., tokio pavedimo taip pat nepatvirtina. Darytina išvada, kad A. K. buvo atsakingas už darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo, darbo organizavimą įmonėje taip, kad laiku būti išsiųsti pranešimai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą. Spręstina, kad VDI, priimdama skundžiamą nutarimą, pagrįstai nusprendė, jog A. K. yra tinkamas subjektas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde pateikto reikalavimo mažinti institucijos paskirtą baudą, kurį teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo atstovas, teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų dydį. ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios nuobaudos skyrimo taisykles, numato, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu A. K. buvo paskirta nuobaudos vidurkį atitinkanti bauda, buvo įvertintos visos nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės, pateikti jų motyvai. Pripažintina, kad nuobauda A. K. buvo paskirta tinkamai ir teisingai, pagrindo ją mažinti teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-352-2022 buvo priimtas surinkus pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl jame buvo pagrįstai pripažinta, kad A. K. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta tinkamai individualizuota nuobauda, todėl pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio nuostatomis,

nutaria:

A. K. skundą atmesti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-352-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.