Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2014-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1158-900/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-10-03
Bylos Nr.
1-1158-900/2014
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01121-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1158-900/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01121-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.19.3.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staliumi-staklininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2014 m. liepos 24 d. apie 3³⁰ val. Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje su skiriamaisiais policijos ženklais „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas sustabdytas dėl KET pažeidimo ties Rygos g. 21, Šiauliuose, pasiūlė 500 Lt kyšį valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialistui E. Č., Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniajai patrulei D. S. ir Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo vyresniajam patruliui O. Š., siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus - išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) D. K. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (36-37, 40-41 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2014 m. liepos 24 d. naktį, gali būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, ties Rygos g. 21, Šiauliuose, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus. Išlipus iš automobilio jį užkalbino trys policijos pareigūnai jiems aiškino, kodėl automobilį vairavo išgėręs. Policijos pareigūnai jam pasiūlė sėstis į tarnybinį automobilį, kad būtų surašytas protokolas. Automobilyje jis pareigūnams pasiūlė 500 Lt kyšį, nes norėjo išvengti atsakomybės už vairavimą išgėrus, t. y. kad nesurašytų protokolo. Gailisi dėl tokio savo poelgio, gėda dėl to, įvykio metu buvo girtas, nepagalvojo, kad už kyšio siūlymą gresia baudžiamoji atsakomybė.

Liudytojo O. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (19-20 b. l.), kuriame jis teigia, kad 2014 m. liepos 24 d. apie 3⁰³ val. su kolegomis važiuodamas tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties Tilžės - Ežero gatvių sankryža, Šiauliuose, pastebėjo automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo po kelią. Pareigūnai įtarė, kad automobilį gali vairuoti neblaivus vairuotojas, todėl minėtą automobilį sustabdė ties Rygos-Žemosios gatvių sankryža. E. Č. sulaikė vairuotoją, kuris, išlipęs iš savo automobilio, bandė pasišalinti į namo, esančio Rygos g. 21, kiemą. Prie sulaikyto vairuotojo priėjo jis (O. Š.) ir padėjo nuvesti vairuotoją iki tarnybinio automobilio. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys paraudusios, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas prisistatė D. K. Patikrinus jo blaivumą, nustatytas 2,42 promilių girtumo laipsnis. Vairuotojas nenorėjo sėstis į tarnybinį automobilį, todėl buvo panaudota jėga ir specialios priemonės – antrankiai. Tarnybiniame automobilyje D. K. siūlė susitarti ir nerašyti protokolo už KET pažeidimą, siūlė už tai 500 Lt kyšį. E. Č. paklausus, ar už tai, kad policijos pareigūnai nerašytų protokolo, jis siūlo 500 Lt, D. K. patvirtino, jog būtent to jis ir siekia. Vėliau D. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytojų E. Č. ir D. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (21-224 b. l.), kurie yra analogiški liudytojo O. Š. parodymams.

Taip pat 2014 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis (7-10 b. l.), daikto (kompaktinės plokštelės su video įrašu) apžiūros protokolu (13-18 b. l.), kuriame užfiksuotas D. K. pokalbis su policijos pareigūnais, kurio metu policijos pareigūnams už paleidimą ir protokolo nerašymą jis siūlė 500 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes yra visi būtinieji inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nenustatęs tarp įrodymų prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už veikos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 24 MGL (3 120 Lt) baudą. Pagal BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 16 MGL (2 080 Lt) baudą. Prokurorė siūlo į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą esant laikinai sulaikytam.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai, prašo paskirtą baudą leisti sumokėti per 12 mėn. (65 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis neteistas (51-52 b. l.), baustas administracine tvarka, dominuoja viešosios tvarkos ir KET pažeidimai, šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas (53-57 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Dirba (58-59 b. l.). VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre, VšĮ Dainų PSPC pacientų registre, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre neįrašytas (48-50 b. l.).

Už nusikalstamos veikos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį padarymą gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Asmeniui, kuris pirmą kartą teisiamas už apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), todėl tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), šiuo konkrečiu atveju būtų per griežtos bausmės. Įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti prokurorės siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda, jos dydį parenkant gerokai mažesnį, nei bausmės, skiriamos už apysunkį nusikaltimą, vidurkis (BK 47 str. 3 d. 3 p.).

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta bauda mažinama 1/3.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2014 m. liepos 24 d. 3³⁰ val. iki 2014 m. liepos 24 d. 17²⁰ val. (vieną parą) (31 b. l.). Šis laikas santykiu 1:2 įskaitomas į atliktą bausmę (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dalį bausmės, t. y. sumokėjo 2 MGL baudos dalį.

Kaltinamojo prašymu likusios baudos dalies mokėjimas išdėstomas per 12 mėn., šį terminą pradedant skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BVK 22 str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (42-43 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu - paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti už tai 24 (dvidešimt keturių) MGL baudą, kas atitinka 3 120 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt litų) arba 903,61 EUR (devynis šimtus tris eurus 61 eurocentą).

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, D. K. skirtą 24 (dvidešimt keturių) MGL baudą sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 16 (šešiolikos) MGL baudą, kas atitinka 2 080 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt litų) arba 602,41 EUR (šešis šimtus du eurus 41 eurocentą).

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktą bausmę įskaityti D. K. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis sumokėjo dalį baudos - 2 (du) MGL, liko mokėti 14 (keturiolika) MGL baudos dalį, kas atitinka 1 820 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt litų) arba 527,11 EUR (penkis šimtus dvidešimt septynis litus 11 eurocentų).

D. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinį diską su vaizdo įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti D. K., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė