Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėja A.Kartanienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.;1.1.8.6.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2005 m. gruodžio 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis:

- pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d. ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

- pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 1, 6 ir 11 p. ir nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

- pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 5 d. 3 p. pagrindu, apėmimo būdu subendrinus paskirtas bausmes, V. G. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

LR BK 63 str. 9 d. pagrindu, apėmimo būdu šią bausmę subendrinus su Druskininkų m. apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pėsčiųjų take, esančiame miško masyve tarp Kurorto ir Veisiejų gatvių, Druskininkų mieste, atsitiktinai sutikęs mažametę M. G., gimusią (duomenys neskelbtini), išžaginimo tikslu, grasindamas peiliu tuo pat panaudoti fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis, pastarąją nusivedė į miško tankmę, kur pasikėsino lytiškai santykiauti su ja prieš šios valią. Tačiau, nusikaltimo V. G. nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl nukentėjusiosios lytinio nesubrendimo, nepavyko atlikti lytinio akto.

Be to, V. G. , 2004 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, miško masyve, esančiame tarp Kurorto ir Veisiejų gatvių, Druskininkų mieste, po pasikėsinimo nukentėjusiąją išžaginti, grasindamas peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis, tenkino lytinę aistrą su mažamete M. G., gimusia (duomenys neskelbtini), prieš šios valią oraliniu būdu.

V. G. , 2004 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, miško masyve, esančiame tarp Kurorto ir Veisiejų gatvių, Druskininkų mieste, seksualinio prievartavimo metu, siekdamas nuslėpti kitus du labai sunkius nusikaltimus: mažametės seksualinį prievartavimą ir pasikėsinimą ją išžaginti, tyčia, sukeldamas dideles fizines kančias, peiliu sudavė ne mažiau 13 smūgių dėl mažametystės buvusiai bejėgiškos būklės M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), į įvairias jos kūno vietas ir taip ją itin žiauriai nužudė, padarydamas durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą su širdiplėvės ir širdies kiauriniu sužalojimu, durtinę – pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą su kaklo minkštųjų audinių ir kairės pusės miego arterijos sužalojimu, durtinę – pjautinę kaklo dešinės pusės, pereinančią į kaklo priekinę dalį žaizdą su minkštųjų audinių sužalojimu, durtinę – pjautinę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą, esančią IV tarpšonkauliniame tarpe su minkštųjų audinių sužalojimu, durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairės pusės pagal vidurinę raktikaulinę liniją ir kiek žemiau kairiojo raktikaulio su odos ir paodžio sužalojimu, durtines – pjautines kairio peties sąnario nugarinio paviršiaus žaizdas su minkštųjų audinių sužalojimu, durtinę – pjautinę kairio ausies kaušelio žaizdą, durtinę – pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą su minkštųjų audinių sužalojimu, durtinę – pjautinę nugaros kairės pusės ties mentės viršutiniu kraštu paviršinę žaizdą, durtinę – pjautinę dešinio žasto vidurinio 1/3 išorinio paviršiaus žaizdą su minkštųjų audinių sužalojimu, durtinę – pjautinę dešinės plaštakos delninio paviršiaus žaizdą, pereinančią į V tarpupirščio sritį su minkštųjų audinių sužalojimu, ko pasėkoje, t.y. nuo ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo, pagrindinai nuo durtinės – pjautinės kiauryminės dešinės pusės krūtinės ląstos žaizdos su širdiplėvės ir širdies kiauriniu sužalojimu, bei kaklo kairės pusės durtinės – pjautinės žaizdos su kairės miego arterijos sužalojimu, nukraujavimo iš kitų žaizdų fone, M. G. mirė.

Be to, V. G. , 2004 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, miško masyve, esančiame tarp Kurorto ir Veisiejų gatvių, Druskininkų mieste, tyčia nužudęs mažametę M. G., gimusią (duomenys neskelbtini), nuimdamas nuo jos lavono kaklo, pagrobė 549 litų vertės, jos mobilaus ryšio telefoną „Samsung C100“ , kurio IMEI 352362/00/639809/1.

Apeliacinio teismo posėdyje dalyvaujanti nuteistojo V. G. gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Bausmės skyrimo nuostatos yra numatytos BK VIII skyriuje. BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. Skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Tai pasiekiama tik nuosekliai laikantis visų aukščiau išvardintų įstatymo reikalavimų. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

V. G. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d., 150 str. 4 d., 129 str. 2 d. 1, 6 ir 11 p. bei 178 str. 1 d. Už šių nusikalstamų veikų padarymą galutinė subendrinta bausmė jam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė, kodėl parenka šią bausmės rūšį: skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad V. G. iki jam inkriminuojamų veikų padarymo teistumo neturėjo, tačiau, baudžiamuosius įstatymus buvo pažeidęs net du kartus: pirmuoju atveju, byla jo atžvilgiu pagal 1961 m. LR BK 271 str. 1 d. nutraukta, susitaikius su nukentėjusiuoju (3 t. b. l. 63), o antruoju, vyko ikiteisminis tyrimas, kurio pasekoje kaltinamasis 2005-03-03 buvo nuteistas (4 t. b. l. 54 – 58). Be to, V. G. , 2003-09-07 buvo deportuotas iš Prancūzijos dėl jos teritorijoje padaryto turto sužalojimo ir sukčiavimo (3 t. b. l. 110, 114). V. G. ne kartą baustas administracine tvarka (3 t. b. l. 64, 95), charakterizuojamas patenkinamai. V. G. piktnaudžiavo alkoholiu ir tokio savo antivisuomeninio elgesio pasekoje, padarė keturis nusikaltimus, iš kurių trys buvo iš anksto suplanuoti ir gerai apgalvoti, priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai bei labai pavojingi visuomenei. Įvertinta ir tai, kad kvalifikuotą mažamečio žmogaus nužudymą, kuris sukėlė neatstatomas pasekmes ir ypatingą žalą visuomenei, kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia. V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Taigi, nors apeliantas skunde tvirtina, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos yra per griežta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad apygardos teismas, skirdamas V. G. bausmę, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė, įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl V. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į V. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes: jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad iki jam inkriminuotų veikų padarymo V. G. nebuvo teistas. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, į jauną nuteistojo amžių, kaip į aplinkybę, charakterizuojančią kaltininko asmenybę, neatsižvelgė, tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė negali būti prioritetine ir nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitų įstatymo reikalavimų ir vien tai, kad V. G. nusikaltimų padarymo metu buvo jauno amžius, bausmės individualizavimui lemiamos reikšmės neturi ir tai nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo V. G. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.