Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią jis patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) 8-me būryje laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į 8-ą būrį buvo paskirtas Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-364 (b. l. 18).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), kai jam nebuvo užtikrinta teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma, be to jis būdamas neįgalus buvo apgyvendintas paprastoje grupėje ir jam skirta miegamoji vieta antrame lovos aukšte.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹. 1. punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 8 būrio 81 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje. Šios patalpos plotas 53,04 kv. m, joje įrengta 17 gyvenamųjų vietų (b. l. 15, 18, 19, 28). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Kadangi objektyvių duomenų apie Marijampolės PN konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių atsakovo atstovas į bylą nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, akivaizdu, kad visą kalinimo laiką pareiškėjui teko 3,12 kv. m gyvenamojo ploto (53,04 kv. m /17 miegamųjų vietų). Taigi, aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant bausmę 8 būrio 81 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad jis būdamas neįgalus buvo apgyvendintas paprastoje grupėje ir jam skirta miegamoji vieta antrame lovos aukšte.

Bylos duomenys, t. y. pareiškėjo Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1930515 bei Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 101008 (b. l. 11, 12) patvirtina, kad pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis 25 procentai ir jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Nors pareiškėjas nurodė, jog jam Marijampolės PN 8 būryje teko miegoti antrame lovos aukšte, tačiau iš į bylą pateiktos Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. vasario 8 d. pažymos Nr. 14/07-809 matyti, kad pareiškėjui 8 būryje (I-ame aukšte) 81 brigadoje 5 gyvenamojoje patalpoje buvo paskirtas dviaukštės lovos pirmas aukštas (b. l. 28, 31). Pareiškėjas tai paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais duomenimis ir daro išvadą, kad pareiškėjo teiginys dėl jam paskirto miegojimui lovos antro aukšto lieka neįrodytas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir nors minėtos įstaigos gydytojas, turėdamas pareiškėjo Darbingumo lygio pažymą ir Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą ir matydamas pareiškėjo sveikatos būklę, privalėjo teikti išvadą, jog pareiškėjas dėl jo sveikatos būklės negali būti pervestas į Marijampolės PN, o bausmę gali atlikti tik Alytaus PN, tačiau to nepadarė (b. l. 15).

Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN nėra pritaikytų gyvenamųjų patalpų neįgaliesiems, todėl gydytojas G. K., sužinojęs apie pareiškėjo sveikatos būklę, nedelsiant ėmėsi visų reikalingų veiksmų, jog pareiškėjas būtų perkeltas į Alytaus pataisos namus, kur neįgaliems nuteistiesiems yra pritaikytos sąlygos bausmės atlikimui (b. l. 31), t. y. 2016 m. rugpjūčio 18 d. Marijampolės PN raštu Nr. 9/07-1/596 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos Nuteistųjų skyrimo ir perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių komisiją dėl pareiškėjo perkėlimo į Alytaus pataisos namuose esantį Socialinės globos sektorių, kuriame laikomi nuteistieji turi specialiųjų poreikių arba jiems reikalinga slauga (b. l. 32). Taip pat nustatyta, jog atsakovas gavęs Nuteistųjų skyrimo ir perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių komisijos 2016 m. rugsėjo 2 d. posėdžio protokolą, paruošė 2016 m. rugsėjo 7 d. išvadą Nr. 36/06-131 ir kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorių (b. l. 34-35). Pastarajam patvirtinus minėtą išvadą pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo konvojuotas į Alytaus pataisos namuose esantį Socialinės globos sektorių (b. l. 25, 31). Pažymėtina, ir tai, kad iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. Marijampolės PN rašto Nr. 9/07-1/596 matyti, jog atsakovas norėdamas pareiškėjui palengvinti gyvenimo sąlygas, siūlė jam atleidimą nuo patikrinimo ir galimybę parnešti maistą į būrį, tačiau pareiškėjas atsisakė, nurodydamas, jog jam dėl to nekyla problemų (b. l. 31).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų, pareiškėjui nepalankių veiksmų, atvirkščiai ėmėsi visų įmanomų priemonių susidariusiai situacijai išspręsti ir tai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam sutriko miegas, prarado pasitikėjimą savimi, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialią Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymą (b. l. 30), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, kreipęsis nebuvo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, neįvertinęs pareiškėjo sveikatos ir tai, kad Marijampolės PN neturi patalpų skirtų neįgaliesiems apgyvendinti, leido pareiškėją pervesti į Marijampolės PN, atsakovo kaltės nėra. Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar į psichologą, psichiatrą. Todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Skundas atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.