Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-370/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
2-370/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Donatas Šernas, Rimvydas Norkus
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kolegita“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-370/2012
2-55-3-03254-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kolegita“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties ir jos pakeitimų pripažinimo niekiniais bei dėl nepagrįstai išmokėtų kompensacijų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pareikštu atsakovams UAB „Kolegita“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ieškiniu prašė pripažinti 2008-06-03 sutartį Nr. A72-711(7.13-ŪK3) ir vėlesnius jos pakeitimus niekiniais – sudarytais pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas; netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti 2008-06-03 sutartį A72-711(7.13-ŪK3) ir jos pakeitimus negaliojančiais – sudarytais pažeidžiant viešojo juridinio asmens kompetenciją, pažeidžiant viešojo juridinio asmens tikslus; iš atsakovo UAB „Kolegita“ priteisti nepagrįstai (vadovaujantis niekine (negaliojančia) sutartimi) išmokėtas 1 737 373,47 Lt dydžio kompensacijas; netenkinus pirmųjų prašymų, pripažinti, kad sutartis nutraukta nuo 2009-01-01 UAB „Kolegita“ nutraukus keleivių vežimą; priteisti iš atsakovo UAB „Kolegita“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams UAB „Kolegita“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties ir jos pakeitimų pripažinimo niekiniais bei dėl nepagrįstai išmokėtų kompensacijų priteisimo kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte yra numatyti savivaldybės tarybos įgaliojimai priimti sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Pagal savo pobūdį, sprendimų dėl savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo (lengvatų šio biudžeto sąskaita suteikimo) priėmimas laikytinas viešojo administravimo veikla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). Be to, pats ieškovas nurodo, kad vežėjų negautų pajamų kompensavimas laikytinas viešojo administravimo sritimi; sudarant ginčijamą sutartį buvo pažeistos viešosios teisės normos – pažeista Savivaldybės tarybos kompetencija, viešojo administravimo principai bei savivaldybės turto disponavimo ir naudojimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui ir su ieškiniu ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį bei netinkamai taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Organizuojant keleivių vežimą (įgyvendinant savivaldybės funkcijas – Vietos savivaldos įstatymo 6 str.) su vežėjais, teikiančiais keleivių vežimo paslaugas, sudaromos sutartys. Savivaldybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, t. y. šiems santykiams nėra būdingas viešajam administravimui būtinas valdžios ir pavaldumo arba subordinacijos elementas. Keleivių vežimo organizavimo veikla iš esmės atitinka viešojo administravimo veiklos apibrėžimą, įtvirtintą Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, tačiau sudarytos ginčo sutarties ir jos pakeitimų teisėtumo klausimas yra kilęs ne iš administravimo, o iš civilinių santykių ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo (ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nereiškia reikalavimo nustatyti priimtų aktų teisėtumo, priešingai, reikalaujama pripažinti sudarytą su atsakovu UAB „Kolegita“ sutartį niekine. Savivaldybių institucijoms vykdant administravimo funkcijas, sudarytų sutarčių teisėtumo klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis CK įtvirtintomis nuostatomis (CK IV skyrius). Be to, šiuo atveju taip pat yra reiškiamas reikalavimas taikyti restituciją – grąžinti nepagrįstai išmokėtas kompensacijas – sprendimo vykdymą užtikrinant laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Šių klausimų nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Apelianto manymu nėra pagrindo konstatuoti, jog ginče dominuoja administraciniai teisiniai aspektai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje byloje V. R. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, suformuluotais išaiškinimais – sutartis, sudaryta tarp savivaldybės ir vežėjo dėl keleivių pervežimo yra civilinio teisinio pobūdžio, grindžiama, visų pirma, šalių lygiateisiškumo principu (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta byloje UAB „Danita“ v. Kauno miesto savivaldybė). Pripažįstama, jog administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000). Ši principinė nuostata ne kartą nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse. Nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčo sutarties teisėtumo klausimą, turės būti išspręstas ir restitucijos taikymo klausimas, kuris nulemia būtinumą ginčą nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktą, konstatavo, jog sprendimų dėl savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo priėmimas laikytinas viešojo administravimo sritimi. Apelianto manymu vien tai, kad remiantis Savivaldos įstatymu, savivaldybei yra priskirtos nurodytos funkcijos, nesudaro pagrindo savivaldybės sudaromų šiose srityse sandorių ir jų pagrindu atsiradusių civilinių teisinių santykių laikyti viešojo administravimo veikla ir visus iš tų santykių kilusius ginčus priskirti administracinio teismo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties ir jos pakeitimų teisėtumo klausimas yra civilinio pobūdžio, todėl, remiantis CPK 36 straipsnio 2 dalimi, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Be to, remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovas UAB „Kolegita“, esantis privačiu juridiniu asmeniu, negali užimti atsakovo procesinės padėties administraciniame procese.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė pagal savo pobūdį ir turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma pripažinti 2008-06-03 sutartį Nr. A72-711(7.13-ŪK3) “Vežti keleivius autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais”, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB “Kolegita”, ir vėlesnius jos pakeitimus niekiniais – sudarytais pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas; netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti minėtą sutartį ir jos pakeitimus negaliojančiais – sudarytais pažeidžiant viešojo juridinio asmens kompetenciją, pažeidžiant viešojo juridinio asmens tikslus; taikyti restituciją ir iš atsakovo UAB „Kolegita“ priteisti nepagrįstai išmokėtas 1 737 373,47 Lt dydžio kompensacijas; netenkinus pirmųjų prašymų, pripažinti, kad sutartis nutraukta nuo 2009-01-01 UAB „Kolegita“ nutraukus keleivių vežimą; priteisti iš atsakovo UAB „Kolegita“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje be CK numatytų sandorių negaliojimo pagrindų nurodomas ir specialiuose teisės aktuose nustatytų imperatyvų nesilaikymas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį nurodydamas, kad minėti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad ieškinys yra priskirtinas administraciniam teismui, nepagrįsta.

Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija. Minėtos Specialios teisėjų kolegijos praktika dėl tokios kategorijos ginčų, kaip nagrinėjamoje byloje, yra suformuota, aiški ir vieninga. Nors keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 22 punktas), tačiau sutartis, sudaryta tarp savivaldybės ir vežėjo dėl keleivių vežimo yra civilinio teisinio pobūdžio, grindžiama, visų pirmą, šalių lygiateisiškumo principu (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta byloje UAB „Danita“ v. Kauno miesto savivaldybė; 2005 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta byloje V. R. v. Klaipėdos miesto savivaldybė). Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami privatinės teisės normomis – vykdydama keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas funkcijas Vilniaus miesto savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Pažymėtina, kad reikalavimų dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų panaikinimo nagrinėjamu atveju nepareikšta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegija 2006 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje byloje Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-164/2006, pasisakydama dėl rūšinio teismingumo, nurodė, kad kai keliami restitucijos taikymo klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, jie yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas nagrinėti bendros kompetencijos pirmosios instancijos teismui, kuris įstatymo įpareigotas ex officio nustatyti pareikšto ieškinio atitiktį CPK 135 straipsnio reikalavimams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinio atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kolegita“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties ir jos pakeitimų pripažinimo niekiniais bei dėl nepagrįstai išmokėtų kompensacijų priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėjai Rimvydas NorkusDonatas ŠernasDalia Vasarienė