Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-106-737/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-06-29Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
1-106-737/2012
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00969-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
E. R., R. Š., Viktorui R
Civilinis ieškovas
M. S.
Advokatai
Loreta Daukšienė, Jaroslavas Mikša, Eugenijus Senovaitis, Antanas Vitlipas
Baudžiamoji byla Nr. 1-106-737/2012Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00969-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.2.2., 1.2.14.10, 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Živilei Vaičiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei,kaltinamajam E. R., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,kaltinamajam R. Š., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,kaltinamajam Viktorui R. S., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. S. ir jos atstovui advokatui Jaroslavui Mikšai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E R, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2008-11-20 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 2d., 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme (nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis), kuri 2009-04-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista 45 parų arešto bausme, 2009-05-15 paleistas iš Pravieniškių 3-jų pataisos namų pasibaigus bausmės laikui;

2) 2011-08-10 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 25 paroms arešto bausme, 2011-09-26 paleistas pasibaigus arešto bausmės laikui iš Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos;

3) 2011-10-24 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. l d., 1 metams 2 mėnesiams laisvės apribojimo bausme. 2011-11-17 įrašytas į Jonavos rajono pataisos inspekcijos įskaitą. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 1 d.

R Š, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-10-24 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., l metams laisvės apribojimo bausme. 2011-11-17 įrašytas į Jonavos rajono pataisos inspekcijos įskaitą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir 187 str. 1d.,

V R S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini). gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R., R. Š. ir V R. S., veikdami bendrininkų grupėje 2011 m. gruodžio 2 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20.29 val., tikslesnis laikas nenustatytas, apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, R. Š. su E. R. tyčia išdaužus 1666,51 litų vertės balkono vitrininių durų stiklą ir tokiu būdu sugadinus turtą, įsibrovus į butą, priklausantį M. S., esantį adresu (duomenys neskelbtini)., pagrobė svetimą, M. S. priklausantį, 16459 litų vertės turtą: televizorių „Samsung BN69-0262 1E-00 50P450“ 3500 litų vertės, vaizdo grotuvą "Silver crescendo" 350 litų vertės, 5 vnt. „Zepter" peilių komplektą- 250 litų vertės, 6 vnt. parfumerijos rinkinių dėžutėse bendros 300 litų vertės, 6 vnt. sidabrinių grandinėlių bendros 900 litų vertės, 8 vnt. sidabrinių žiedų bendros 560 litų vertės, 5 poras sidabrinių auskarų bendros 250 litų vertės, 1 porą auksinių auskarų su perliukais 140 litų vertės, 2 poras sidabrinių auskarų su perliukais bendros 280 litų vertės, perlų apyrankę 300 litų vertės, sidabrinę apyrankę 120 litų vertės, 8 vnt. sidabrinių pakabukų bendros 320 litų vertės, 4 vnt. sagių (bižuterijos) bendros 120 litų vertės, patalynės komplektą 552 litų vertės, užvalkalą antklodei 400 litų vertės, vyrišką auksinę grandinę 800 litų vertės, 2 vnt. moteriškų auksinių grandinėlių bendros 700 litų vertės, 2 poras auksinių auskarų bendros 360 litų vertės, žvakidę 120 litų vertės, elektrinį gręžtuvą „Bosch“ 600 litų vertės, 3 vnt. rankšluosčių bendros 100 litų vertės, 15 vnt. elektros lempučių „LED“ bendros 645 litų vertės, 6 vnt. kvepalų vyriškų ir moteriškų: „Armani“, „Dior“, „Versachi“ bendros 900 litų vertės, krištolinį torto padėklą 62 litų vertės, 3 vnt. puodų bendros 400 litų vertės, 2 vnt. sieninio seifo „Yale“ raktų bendros 400 litų vertės, 3 vnt. meškerių bendros 750 litų vertės, gruzdintuvę „Kenwood“ - 400 litų vertės, vyriškus sportinius batelius „Nike“ 150 litų vertės, vyriškus sportinius batelius „Reebok" 120 litų vertės, 1 porą vyriškų odinių batelių 150 litų vertės, video leistuvą - 700 litų vertės, plaukų kirpimo rinkinį „Remington“ 130 litų vertės, kraujospūdžio aparatą 280 litų vertės, butelį brendžio „Henesy“ su bambukine dėžute bendros 250 litų vertės, vaizdo aparatūros jungimo laidą „Video connection 10 scart“ 100 litų vertės. Be to E. R. ir R. Š., tęsdami savo nusikalstamą veiką, išėję iš susitarimo su Viktoru R. Š. ribų, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, turėdami tikslą iš buto priklausančio M. S., pagrobti svetimą turtą, tyčia sugadino ir sunaikino M. S. turtą bendros 1995 litų vertės, o būtent: apgadino buto kambario sieną - 300 litų vertės, subraižė kambario grindis - 200 litų vertės bei sudaužė sieninį laikrodį 155 litų vertės, 4 vnt. krištolinių taurių bendros 140 litų vertės, 6 vnt. porcelianinių lėkščių bendros 300 litų vertės, 6 vnt. porcelianinių lėlių bendros 900 litų vertės.

Kaltinamasis E. R. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, jis su R. Š. ir V.R. S. būdami išgėrę alkoholio, V.R. S. pasiūlius nusprendė apvogti V.R. S. kaimynės butą. Pro V.R. S. buto langą jis su R. Š. įlipo į kaimynų balkoną. Balkono duris bandė atidaryti su atsuktuvu, bet nepavyko, todėl atsuktuvu ar replėmis išdaužė balkono durų stiklą. Įkišęs ranką per išdaužtą stiklą, jis iš vidaus atrakino balkono duris ir pateko į butą. Bute ant grindų buvo sudėti maišai su daiktais, statybinės medžiagos. Daiktus išėmė iš maišų ir susikrovė į bute rastą krepšį, kurį jis iš balkono perdavė V.R. S.. V.Š. S. per langą padavė iš buto paimtą televizorių. Pripažįsta, kad iš buto pagrobė: televizorių, 5 peilių rinkinį, 6 vnt. parfumerijos rinkinių, vaizdo aparatūros jungimo laidą, žvakidę, elektrinę drėlę „Bosch“, 15 vnt. elektrinių lempučių, 6 vnt. kvepalų, 3 vnt. meškerių, vyriškus sportinius batelius „Nike“, atlasinį patalynės komplektą. Iš V.R. S. buto visus daiktus sunešė pas jį į butą. Ką R. Š. rado paėmė iš praplėštų maišų, jis nematė. Bute didesnę dalį daiktų apžiūrėjo. Vėliau su visu krepšiu daiktus pardavė už 450 Lt ir pasidalino. Būdami bute tyčia jokių daiktų ir turto negadino. Kitų kaltinime išvardintų daiktų neėmė.

Kaltinamasis R. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, jis su E. R. ir V.R. S. gėrė alų ir V. S. pasiūlė apvogti kaimynų remontuojamą butą. Jis kartu su E. R. per V.R. S. buto langą įlipo į kaimynų balkoną. Jautėsi apgirtęs. Kas išdaužė balkono durų stiklą, ką jis bute darė ir kokius konkrečiai daiktus pavogė iš buto nelabai prisimena. Prisimena, kad pavogė žvakidę, lemputes, kedus, kvepalus, peilius. Daiktai buvo dviejose tašėse, jis ne viską matė. Televizorių paėmė atskirai. Mano, jog tiek daiktų, kiek išvardinta kaltinime į tašę nebūtų tilpę. Neprisimena, kad būtų ėmę papuošalus. Videogrotuvo lyg ir neėmė. Seifo raktų nematė. Pardavus daiktus, gavo apie 400 litų, pinigus pasidalijo. Būnant kaimynų bute specialiai nieko negadino, nedaužė ir nedergė. Galėjo netyčia sudaužyti daiktus, kurie buvo maišuose.

Kaltinamasis V R. S. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną jis pasiūlė apvogti kaimynų butą, nes reikėjo pinigų. Jis padavė Edvardui plaktuką ir atsuktuvą, o E per V.R. S. buto langą įlipo į kaimynų buto balkoną. Įsibrovimo metu E. R. kaimynės balkone buvo vienas, R. Š. laukė šalia jo. Įsibrovęs E. R. padavė daiktus, o kai iš buto ėmė televizorių, į butą buvo įlipęs ir R. Š.. Daiktus iš buto perdavė per du kartus – maiše ir tašėje. Vėliau perdavė televizorių. Matė tik daiktus, kurie buvo sudėti ant viršaus: Bosch grąžtą, „bucus“, kvepalus, peilius, muzikinį centrą ar DVD grotuvą, kai visus nusineštus daiktus Edvardo bute kraustė ir juos sudėjo į tris tašes. Aukso nematė. Nešė parduoti grąžtą, bet nepardavė. Kam pardavė daiktus nežino, jam davė 36 litus ir alaus. Vėliau jis apie buvo vagystę pranešė policijai, tačiau kas apvogė butą nesakė. Dėl padarytos veikos gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo jų kaltė padarius nusikalstamas veikas yra įrodyta nukentėjusios parodymais, bei kitų, teisminio nagrinėjimo metu ištirtų, įrodymų visetu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad dirbant Airijoje prieš penkis metus įsigijo šį butą ir pradėjo jį remontuoti. Bute negyveno, jį remontavo pažįstami meistrai, elektrą tvarkė jos pusbrolis, remonto metu jie turi buto raktus. Suremontavus vieną kambarį į jį suvežė įvairius daiktus įsigytus tiek Airijoje, tiek ir Lietuvoje. Daiktus į butą pradėjo vežti prieš tris metus. Sužinojus iš kaimynės apie buto vagystę, atvykusi į butą, duris rado užrakintas be jokių laužimo žymių, tačiau rado išdaužtą balkono durų stiklą. Rado atsuktuvą, buvo bandyta laužti durų rėmą. Bute pasigedo kaltinime nurodytų daiktų. Be to, buto sienos buvo subraižytos, sugadintas parketas. Sudaužytas laikrodis, krištolinės taurės, porcelianinės lėkštutės, porcelianinės lėlės, kurie buvo supakuoti maišuose. Viskas buvo išmėtyta, išdraskyta, iškilnota.

2011-12-02 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini)., apžiūrėtas tamsiu paros metu, butas remontuojamas, buto balkono durų stiklas apatinėje dalyje išdaužtas, balkone prie durų yra atsuktuvas, šalia balkono dešinėje pusėje esančiame kambaryje į krūvą yra sumesti daiktai, drabužiai, avalynė ir kiti daiktai; visame bute yra įvairių statybinių medžiagų. Apžiūros metu rasta ir paimta: rankų pėdsakai nuo balkono durų, nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės, atsuktuvas (b.l. 1 t. 7-14)

2012-02-13 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu užfiksuoti sugadinimai: balkono vitrininių durų stiklo rėmo laužimo žymės – įskeltas rėmas, trys juodi dryžiai ant kambario sienos, trijose grindlentėse matyti įspaudimai. Balkono kairėje pusėje yra buto Nr. 74 langas, iki kurio nuo balkono turėklo yra 75 cm. Atstumas, balkonas neįstiklintas (b.l. lt. 15-20).

Teismas BPK 276 str. 4 d. pagrindu teisiamajame posėdyje pagarsintais liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais nustatyta, kad 2011-12-02 gavus pranešimą, jog apvogtas butas adresu (duomenys neskelbtini)., budėtojo nurodymu k nuvyko į įvykio vietą. Apžiūros metu bute buvo visiškai tamsu, matėsi, jog butas yra remontuojamas, jame nebuvo šviesos. Apžiūros metu rastas išdaužtas buto balkono durų vitrininis stiklas, jame buvo kiauryminė skylė. Balkone ant grindų buvo rastas atsuktuvas. Kadangi buvo tamsu, balkono durų rėmo laužimo žymių nesimatė. Dėl to, kad bute nebuvo apšvietimo, nematė ar bute buvo sugadintos sienos, grindys (b.l. 1 t. 63).

2011-12-22 Kauno apskr. VPK KTV Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad iš į įvykio vietos 2011-12-03 paimtas piršto pėdsakas nuo balkono durų tinka identifikavimui (lt., b.l.22-23) ir 2012-01-24 Kauno apskr. VPK KTV Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad pėdsakas yra paliktas E. R. kairės rankos didžiuoju pirštu (1 t.b.l.29-30).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad E. R. parodė butą, iš kurio jis kartu su R. Š. ir V.R. S. pagobė daiktus bei butą, iš kurio pro langą pateko į buto Nr.75 balkoną. Bute Nr.75 parodė balkono duris, per kurias, išdaužus durų stiklą, įsibrovė į butą bei vietas iš kur pavogė daiktus (lt. 101-102).

2012-02-15 R. Š. įtariamojo apklausos metu sudaryta schema nustatoma, kad jis nurodė ir schemoje pažymėjo kokiu būdu pateko į butą Nr.75, bei nurodė vietą iš kur pagrobė daiktus (lt. b.1.131-133).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad V.R. S. parodė kambario langą, pro kurį 2011-12-02 E. R. pateko į buto Nr. 75 balkoną, ir pro kurį R. Š. priiminėjo vogtus daiktus (1 t. 157-159).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji M. S. parodė, butą, iš kurio 2011-12-02 vagystės metu buvo pavogti daiktai ir sugadintas turtas. Parodė sugadintus daiktus bei vietas, kuriose buvo laikomi daiktai (b.l.1t.49-57).

Policijos įvykių registro išrašu nustatoma, kad 2011-12-02 20 val. 29 min. pranešėjas privatus fizinis asmuo - S pranešė policijai apie nusikalstamą veiką (1 t., b.l. 2).

Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados

Visi kaltinamieji pripažįsta, kad įsibrovę į M. S. butą pagrobė jai priklausantį turtą bei įsibraunant sugadino vitrinines balkono duris. Šios aplinkybės taip pat įrodytos nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Kaltinamieji ginčija pagrobto turto mastą. Kaltinamasis E. R. apklausiamas nurodė, kad jis nepagrobė jam inkriminuotų daiktų: vaizdo grotuvo „Silver crescendo“, 6 vnt. sidabrinių grandinėlių, 8 vnt. sidabrinių žiedų, 5 porų sidabrinių auskarų, 3 porų auskarų su perliukais, apyrankės iš perliukų, sidabrinės apyrankės, 8 vnt. sidabrinių pakabukų, 4 vnt. sagių, skrudintuvės, vyriškų batelių „Nike“, vyriškų batelių „Reebok", vyriškų odinių batelių, video grotuvo, plaukų kirpimo rinkinio, kraujo spaudimo matavimo aparato, butelio brendžio su bambukine dėžute, 3vnt. rankšluosčių, krištolinio torto padėklo, 3 vnt. puodų, 2 vnt. sieninio seifo raktų, atlasinio užvalkalo antklodei, vyriškos ir dviejų moteriškų auksinių grandinėlių, 2 porų auksinių auskarų. Šiuos jo parodymus iš dalies palaiko ir kiti kaltinamieji. Teismas E. R. parodymus vertina kritiškai ir štai dėl kokių priežasčių. Visų pirma, pats E. R. nurodė, kad būnant nukentėjusiosios bute atskirai krovė daiktus jis, ir atskirai – R. Š.. Ką konkrečiai sukrovė R. Š., jis nematė. Po vagystės apžiūrėjo ne visus pagrobtus daiktus, kuriuos vėliau pardavė. R. Š. nurodo, kad nelabai prisimena kaip ardė maišus, kuriuose nukentėjusiosios namuose buvo saugomi daiktai. Taip pat nurodė, kad nežino, ar negalėjo išsinešimui sukrauti neapžiūrėtų daiktų. Antra, nors E. R. neigia pagrobęs sportinius batelius, garso ir vaizdo aparatūrą, tačiau tiek R. Š., tiek ir V.R. S. aiškina, kad tarp pagrobtų daiktų matę kedus (bucus). V.R. S. nurodo matęs muzikinį centrą ar DVD grotuvą. Trečia, kaltinamųjų ir jų gynėjų versija, kad juvelyrinius dirbinius galėjo pagrobti ankščiau bute dirbę asmenys, paneigia nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad žilkinį maišelį, kuriame buvo sudėti pagrobti juvelyriniai dirbiniai ji po įvykio rado tuščią tarp suplėšytų maišų. Kaltinamieji patys parodo, kad nukentėjusiosios bute užtruko apie valandą. Pripažįsta, kad ardė polietileninius maišus, kuriuose buvo sudėti daiktai. Įvykio vietos apžiūros protokole bei fotonuotraukose užfiksuota, kad bute esantys daiktai yra suversti, išpakuoti. Būtent tarp maišų liekanų nukentėjusioji po įvykio surado maišelį iš kurio pagrobti papuošalai. Bute buvo saugoma daug daiktų, kurie buvo įpakuoti į maišus ir uždengti, todėl bet kokiam asmeniui, siekiant pagrobti būtent papuošalus ar kitą konkretų daiktą iš šių maišų, reiktų išardyti ir apžiūrėti maišuose saugomus daiktus. Nukentėjusioji paaiškino, kad niekada nematė, kad daiktų pakuotės iki nusikalstamos veikos padarymo būtų buvę pažeistos. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytais nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu ir sprendžia, kad būtent kaltinamieji iš M. S. buto pagrobė visus kaltinime nurodytus daiktus.

Kaltinamieji taip pat neigia sugadinę turtą buto viduje. Kad turtas buvo sugadintas patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, nukentėjusios parodymai. M. S. paaiškino, kad taurės, laikrodis, lėkštutės, porcelianinės lėlės bei kiti daiktai, kuriuos po nusikaltimo rado sudaužytus, buvo supakuoti polietileniniuose maišuose. Maišai buvo sudėti palei sieną – vienas ant kito, todėl sprendžia, kad ant maišų buvo lipta. Būtent ties maišų viršumi buvo subraižyta ir siena. Grindys apgadintos taip pat nusikalstamos veikos metu. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, juo labiau, kad patys kaltinamieji, nors neigia sužaloję turtą, tačiau pripažįsta ardę maišus, apžiūrinėję daiktus, pripažįsta, kad buvo neblaivūs. Kad nusikalstamos veikos metu buvo ardyti maišai, išmėtomi daiktai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas. Teismas sprendžia, kad kaltinamieji E. R. ir R. Š. minėtų daiktų, sienos ir grindų sugadinimo ir sunaikinimo atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia, tai yra neatsargiai išpakuodami, nukraudami, daiktus, lipdami per juos suvokė, kad gali sugadinti ir sunaikinti turtą, ir nors to nenorėjo, tačiau šiems padariniams leido sąmoningai kilti.

Kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkų grupėje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Nusikalstamos veikos vykdytojas - asmuo tiesiogiai įvykdęs bendros nusikalstamos veikos sudėtį ir pasiekęs bendrai siektų nusikalstamų padarinių. Visi kaltinamieji kaltinami kvalifikuota vagyste ir turto sugadinimu tyčia. Kaltinamieji patys patvirtina, kad V.R. S. pasiūlius susitarė įvykdyti nusikaltimą. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad nusikalstamos veikos detalių smulkiai neaptarė. Nusikalstamos veikos padarymo metu tiek E. R., tiek R. Š. tiesiogiai realizavo nusikaltimų objektyviąją pusę: įsibrovė į butą, sugadino turtą, paėmė ir išnešė iš buto svetimus daiktus. V.R. S., nors pats į M. S. butą įsibrovęs nebuvo, tačiau pasiūlė padaryti nusikaltimą, leido per savo buto langą patekti į kaimynės balkoną, padavė E. R. įsilaužimo įrankius (plaktuką ir atsuktuvą), laukė prie lango ir perėmė iš bendrininkų pagrobtus daiktus, dalį daiktų bandė realizuoti, gavo dalį už parduotus vogtus daiktus gautų pinigų. Šios aplinkybės, kurias patvirtina kaltinamųjų parodymai, daiktiniai įrodymai bei kiti įrodymai, įrodo, kad visi trys kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, visi buvo nusikalstamos veikos vykdytojai. Atmestini kaltinamojo V.R. S. gynėjo argumentai, kad kaltinamasisV.R. S. nedalyvavo pagrobiant televizorių. Teismas neturi pagrindo tikėti V.R. S. parodymais, kad į butą brovėsi tik E. R., o R. Š. laukė šalia jo. Kad televizorius buvo pagrobtas vėliau, ne pirmo įsibrovimo metu. Kaip nurodo R. Š., neneigia ir pats V.R. S., nusikaltimo metu jis buvo neblaivus, jam pynėsi liežuvis, svirduliavo. Todėl teismas sprendžia, kad V.R. S. dėl nusikalstamos veikos aplinkybių gali klysti. Pats R. Š. patvirtina, kad įsibrovė į butą tuo pačiu metu kartu su E. R.. Tai nurodo ir E. R.. Būtent tuo metu ir buvo pagrobtas televizorius, kurį R.V. S. padėjo perkelti iš nukentėjusiosios balkono į savo butą. Šiais kaltinamųjų parodymais teismas tiki, nes jie neprieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams. Todėl darytina išvada, kad visiems kaltinamiesiems pagrįstai yra inkriminuota tiek sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje, tiek ir kitų kaltinamųjų veiksmai.

Kaltinamasis V.R. S. pripažįsta, padavęs E. R. įsilaužimo įrankius, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad su juo buvo tartasi dėl bute esančio turto sugadinimo. Pats V.R. S. nebuvo patekęs į M. S. butą, todėl ten esančio turto sugadinti negalėjo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad M. S. bute buvusio turto sugadinimas išėjo už kaltinamųjų susitarimo ribų, todėl pagrįstai V.R. S. inkriminuojamas tik balkono durų sugadinimas įsilaužimo metu.

Kaltinime E. R. ir R. Š. M. S. buto balkono durų sugadinimas buvo kvalifikuotas kaip sutaptis su vagyste, pagal BK 187 str. 1d., 178 str. 2 d., bei kaip atskira veika inkriminuotas sienos, grindų sugadinimas bei kitų daiktų sunaikinimas, kvalifikuojant ją atskirai pagal BK 187 str. 1 d. Teismo nuomone, papildoma kvalifikacija pagal BK 187 str. 1 d. yra perteklinė ir štai dėl kokių priežasčių. Visų pirma, tiek balkono durys, tiek ir kitas turtas buvo sugadinti tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Antra – tiek balkono durys, tiek kiti daiktai sugadinti ir sunaikinti turint tikslą – įvykdyti turto pagrobimą. Balkono durų rėmas sugadintas bei išdaužtas stiklas siekiant patekti į butą, grindys ir siena – sugadinta bei indai, laikrodis ir lėlės sunaikintos, renkantis (siekianti, išpakuojant, apžiūrint, nešant) daiktus, kuriuos buvo ketinama pagrobti. Taigi, kaltinamieji savo veiksmais padarė dvi nusikalstamas, numatytas skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose veikas, todėl jų veika vertintina kaip idealioji nusikaltimų sutaptis ir kvalifikuojami pagal 178 str. 2 d. ir 187 str.1d., be papildomos kvalifikacijos pagal BK 187 str. 1 d. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas šalina perteklinę kvalifikaciją pagal 187 str. 1 d. dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo ir sprendžia, kad kaltinamieji padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, sudarančią idealią nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d. ir 187 str.1d., sutaptį.

Kaltinamieji kaltinami nusikalstamą veiką padarę būdami apsvaigę nuo alkoholio. Visi kaltinamieji pripažįsta prieš nusikalstamą veiką vartoję alkoholį. R. Š. nurodo, kad buvo smarkiai apgirtęs, neprisimena dalies nusikalstamos veikos detalių. Jis gi nurodo, kad V.R. S., buvo apgirtęs dar labiau: svirduliavo, jam pynėsi liežuvis. To neneigia ir pats V.R. S.. E. R. nurodo, kad jis buvo nedaug išgėręs alkoholio, tačiau išgertas alkoholis jį pastūmėjo padaryti nusikaltimą. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, ir šis apsvaigimas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai pilnai įrodo, kad E. R., R. Š. ir Viktoras R. S., veikdami bendrininkų grupėje 2011 m. gruodžio 2 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20.29 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, R. Š. su E. R. tyčia išdaužus 1666,51 litų vertės balkono vitrininių durų stiklą ir tokiu būdu sugadinus turtą, įsibrovė į butą, priklausantį M. S., esantį adresu (duomenys neskelbtini)., iš kurio pagrobė svetimą, M. S. priklausantį, 16459 litų vertės turtą. Be to, E. R. ir R. Š. veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką, išėję iš susitarimo su Viktoru R. Š. ribų, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje -, turėdami tikslą iš buto priklausančio M. S., esančio adresu (duomenys neskelbtini)., pagrobti svetimą turtą tyčia sugadino ir sunaikino M. S. turtą, o būtent: apgadino buto kambario sieną - 300 litų vertės, subraižė kambario grindis - 200 litų vertės, sudaužė sieninį laikrodį 155 litų vertės, 4 vnt. krištolinių taurių bendros 140 litų vertės, 6 vnt. porcelianinių lėkščių bendros 300 litų vertės, 6 vnt. porcelianinių lėlių bendros 900 litų vertės.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji M. S. civiliniu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš E. R., R. Š. ir V R. S. turtinei žalai atlyginti 20120,51 Lt bei neturtinei žalai atlyginti – 8000 Lt.

Kaltinamieji E. R., R. Š. bei V.R. S. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo pripažino pilnai, o ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo pripažino dalinai, tai yra tik toje dalyje, kiek daiktų prisipažino pagrobę.

Civilinis ieškinys pagrįstas iš dalies, todėl tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad viso M. S. priklausančio pagrobto turto vertė 16459 litų. Teismas šiame nuosprendyje nurodytais motyvais sprendė, kad byloje įrodyta, kad būtent kaltinamieji pagrobė visus jiems inkriminuojamus daiktus. Daiktų vertės kaltinamieji neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios M. S. nurodyta pagrobtų daiktų verte. Be pagrobtų daiktų, turtinė žala M. S. padaryta taip pat dėl turto sugadinimo. Nustatyta, kad įsibraunant buvo nepataisomai sugadintos balkono vitrininės durys, kurių vertė 1666,51 Lt bei bute buvo sugadinta ir sunaikinta turto už 1995 Lt.

Įstatymas numato, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Jie susitarė įsibrauti į M. S. butą, bei pagrobti ten buvusį turtą. Todėl už žalą padarytą dėl įsibrovimo (1666,51 Lt) bei dėl daiktų pagrobimo (16459 Lt) yra solidariai atsakingi visi kaltinamieji. Tačiau, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, R. Š. ir E. R., sugadindami ir sunaikindami M. S. bute buvusį turtą, išėjo už susitarimo su V.R. S. ribų, todėl 1995 litų turtinė žala gali būti priteisiama tik iš kaltinamųjų R. Š. ir E. R..

M. S. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas jos pačios, kaltinamųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitų, teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų visetu, todėl tenkintinas pilnai, priteisiant jai 18125,51 Lt turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų E. R., R. Š. ir V R. S. bei 1995 Lt solidariai iš kaltinamųjų E. R. ir R. Š..

Nukentėjusioji M. S. prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 8000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl vagystės ir turto sugadinimo patyrė daug dvasinių išgyvenimų, daiktų praradimas jai sukėlė didelius nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Apėmė pastovus nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas kaimynais. Turtas buvo uždirbtas sunkiu fiziniu darbu, todėl jo praradimas labai skaudus. Po nusikaltimo buvo priversta vartoti raminamuosius vaistus.

M. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas laiko, kad kaltinamųjų tyčiniais nusikalstamais veiksmais neturtinė žala M. S. padaryta. Vagystė įvykdyta iš M. S. naujai įgyto buto, kuris buvo remontuojamas, rengiamas gyventi. Vagystę įvykdė gretimais gyvenantys asmenys, kuriais nukentėjusioji pasitikėjo. Pagrobtas ir sugadintas vertingas tiek finansine tiek nematerialia prasme turtas. Bute palikta netvarka, pridergta į nepajungtą tualetą. Teismas daro išvadą, kad M. S. turėjo pakankamą pagrindą po nusikalstamos veikos patirti ilgalaikį dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nerimą ir kitus nepatogumus.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamųjų turtinė padėtis sunki. Nei vienas iš kaltinamųjų niekur nedirba (2t.b.l.18, 31, 38). E. R. ir R. Š. turi skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (2011 m. rugpjūčio 10 bei spalio 24 dienos nuosprendžiais iš šių kaltinamųjų priteistas žalos atlyginimas 2 t.b.l.6-10). V.R. S. nurodė, kad globoja sunkiai sergančią motiną. Padarytos turtinės žalos dydis yra 20120,51 litų. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis nepatyrė fizinės žalos, kad patirti dvasiniai išgyvenimai nesukėlė rimtesnių sveikatos sutrikimų, dėl kurių nukentėjusioji būtų priversta kreiptis į medikus, mažina nukentėjusiosios prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendžia, kad M. S. padaryta neturtinė žala dėl įsibrovimo į butą ir turto pagrobimo yra 1200 litų. Už šią žalą yra solidariai atsakingi visi kaltinamieji. O žala padaryta dėl turto, esančio bute, sugadinimo ir sunaikinimo, kurią padarė R. Š. ir E. R., išeidami už susitarimo su V.R. S. ribų, vertinama 400 litų.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, M. S. priteisiama 1200 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų E. R., R. Š. ir Viktoro R. S. bei 400 Lt solidariai iš kaltinamųjų E. R. ir R. Š..

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Proceso išlaidos

Byloje patikslintu ieškiniu M. S. prašė pripažinti proceso išlaidomis jos atstovavimo išlaidas. Nustatyta, kad advokatas J.Mikša atstovavo nukentėjusiajai bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovas advokatas J.Mikša patikslino, kad išlaidos turi būti priteistos valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai, pagal paskaičiavimus, kuriuos jis po posėdžio pateiks. Tačiau iki nuosprendžio priėmimo dokumentai, pagrindžiantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. S. atstovavimo išlaidų dydį nepateikti, todėl jos atstovavimo išlaidos Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai iš kaltinamųjų nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės bylai:

Nuosprendžiui įsiteisėjus, atsuktuvas sunaikintinas. Daktiloskopinė plokštelė paliktina saugoti byloje (lt., b.l. 24).

Bausmių skyrimo pagrindai ir motyvai

Teismas skirdamas bausmę kaltinamiesiems atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę; asmenų, kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Padaryti du baigti nusikaltimai. Vienas iš jų nesunkus (BK 187 str. 1 d.), kitas – apysunkis (BK 178 str. 2 d.). Nusikaltimai padaryti siekiant asmeninės naudos. Kaltės forma – tyčia (balkono durų sugadinimo ir vagystės atžvilgiu – tiesioginė, bute buvusių daiktų sugadinimo – netiesioginė). Nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, visi trys kaltinamieji – bendravykdytojai.

Kaltinamųjų E. R., R. Š. ir Viktoro R. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė apsvaigę nuo alkoholio, ir tai neabejotinai įtakojo nusikaltimų padarymą. Be to nusikaltimą jie įvykdė veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamieji iš esmės prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir gailisi.

E. R. nevedęs, nedirba, administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 10), anksčiau teistas (2 t. b.1.3) Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (2t. b.l. 11), Kauno tardymo izoliatoriaus būrio viršininkės charakterizuojamas teigiamai (2 t. b.l. 17). Teisiamas ketvirtą kartą, BK 27 str. prasme laikytinas recidyvistu. Nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė neatlikęs 2011-10-24 teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Teismas įvertinęs E. R. asmenybę, daro išvadą, kad ši nusikalstama veika yra neatsitiktinė, tai nevienkartinių kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų loginė pasekmė ir gyvenimo būdas. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus realizuota paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę. Parenkant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytą veiką ir sprendžia, kad gali būti skiriama bausmė neženkliai mažesnė už bausmės vidurkį. Paskirta bausmė BK 64 str. tvarka bendrinama su 2011-10-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta neatlikta bausme.

R. Š. nevedęs, nedirba, administracine tvarka baustas (2 t. b.l 25-27), Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašyta (2t.b.l.28), Kauno tardymo izoliatoriaus būrio viršininkės charakterizuojamas teigiamai (2t. b.l. 30 ). Teisiamas antrą kartą, BK 27 str. prasme laikytinas recidyvistu. Nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė neatlikęs 2011-10-24 teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Teismas įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus realizuota paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę. Parenkant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytą veiką ir sprendžia, kad gali būti skiriama bausmė neženkliai mažesnė už bausmės vidurkį. Paskirta bausmė BK 64 str. tvarka bendrinama su 2011-10-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta neatlikta bausme.

V R. S. nedirba, administracine tvarka nebaustas (2 t. b.l 36), teisiamas pirmą kartą (2 t. b.1.35), Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (2t.b.l.37). Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus V.R. S. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, dydį parenkant žemesnį nei bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303, 308 str.

nusprendžia:

E R pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė) ir BK 187 str.1d. (turto sugadinimas ir sunaikinimas) ir nuteisti:

už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė) padarymą laisvės atėmimu vieneriems (1) metams aštuoneriems (8) mėnesiams;už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str.1d. (turto sugadinimas ir sunaikinimas) padarymą laisvės atėmimu vienuolikai (11) mėnesių;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir kaltinamajam E. R. paskirti galutinę bausmę laivės atėmimą vieneriems (1) metams aštuoneriems (8) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str., dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2011-10-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta neatlikta laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktą bausmę, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams dešimčiai (10) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2012 m. birželio 29-osios.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką E. R. įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-02-01 iki 2012-06-29.

R Š pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė) ir BK 187 str.1d. (turto sugadinimas ir sunaikinimas) ir nuteisti:

už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė) padarymą laisvės atėmimu vieneriems (1) metams septyneriems (7) mėnesiams;už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str.1d. (turto sugadinimas ir sunaikinimas) padarymą laisvės atėmimu dešimčiai (10) mėnesių;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir kaltinamajam R. Š. paskirti galutinę bausmę laivės atėmimą vieneriems (1) metams septyneriems (7) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2011-10-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta neatlikta laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktą bausmę, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams devyneriems (9) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2012 m. birželio 29-osios.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką R. Š. įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-02-02 iki 2012-06-29.

V R S pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė) ir BK 187 str.1d. (turto sugadinimas ir sunaikinimas) ir nuteisti:

už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė) padarymą skirti 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose bei per 11 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų.už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str.1d. (turto sugadinimas ir sunaikinimas) padarymą skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir kaltinamajam V R. S. paskirti galutinę bausmę laivės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant V.R. S. nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose bei per 11 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų.

Išaiškinti V R. S., kad jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V R. S. kardomosios priemonės nekeisti, palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti M. S., gim. 1953, solidariai iš kaltinamųjų E. R., asm.k. (duomenys neskelbtini) R. Š., asm.k. (duomenys neskelbtini) ir V R. S., asm.k. (duomenys neskelbtini) 18125,51 Lt (aštuoniolika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt penkis litus 51 ct) turtinės žalos dėl turto pagrobimo ir įsibrovimo, atlyginimui.

Priteisti M. S., gim. 1953, solidariai iš kaltinamųjų E. R., asm.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asm.k. (duomenys neskelbtini) 1995 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt penkis litus) turtinės žalos, dėl bute buvusių daiktų sugadinimo ir sunaikinimo, atlyginimui.

Priteisti M. S., gim. 1953, solidariai iš kaltinamųjų E. R., asm.k. (duomenys neskelbtini)R. Š., asm.k. (duomenys neskelbtini) ir V R. S., asm.k. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus) neturtinės žalos dėl turto pagrobimo ir įsibrovimo, atlyginimui.

Priteisti M. S., gim. 1953, solidariai iš kaltinamųjų E. R., asm.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asm.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinės žalos, dėl bute buvusių daiktų sugadinimo ir sunaikinimo, atlyginimui.

Likusioje dalyje M. S. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, atsuktuvą sunaikinti, daktiloskopinę plokštelę palikti saugoti byloje (l t., b.l. 24).

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Jūratė Petraškienė