Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeistų daiktų savininko) R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 1318/2009 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB „Swedbank“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims (skolininkams ir įkeistų daiktų savininkams) R. Ž. ir D. Ž. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius AB „Swedbank“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydamas areštuoti pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070017004 įkeistus daiktus – butą (nebaigtą statyti, baigtumas 91 proc., turintį 60.00 kv.m. bendro ploto), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2656/205753 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), bei įspėti skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus dėl skolos bankui grąžinimo; priteisti 131 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad skolininkai R. Ž. ir D. Ž. laiku nevykdė prievolės pagal 2007-01-04 Kredito sutartį Nr. 07-000279-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Skolininkams buvo rašyta eilė pretenzijų ir duotas terminas iki 2009 m. rugsėjo 29 d. sumokėti įsiskolinimą bankui, tačiau įsiskolinimas nebuvo grąžintas. Kredito sutartis nutraukta 2009 m. rugsėjo 30 d., 2009-10-07 skolininkai kreditoriui AB „Swedbank“ buvo skolingi 253 782,71 Lt.

Suinteresuoto asmens R. Ž. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.

LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarką, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. LR CPK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. Kreditorius AB „Swedbank“ nurodė, jog skolininkai R. Ž. ir D. Ž. laiku nevykdė hipoteka užtikrintos prievolės pagal 2007-01-04 Kredito sutartį Nr. 07-000279-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), todėl kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. 2009-09-09 pranešimuose skolininkams D. Ž. ir R. Ž. kreditorius AB „Swedbank“ nurodė, kad iki 2009-09-29 jiems neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį (b.l. 87, 88). Iš AB „Swedbank“ skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad sutartis nutraukta 2009-09-30 (b.l. 80). Darytina išvada, kad DnB NORD bankas turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir kreditoriaus lūkesčiai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, yra teisėti.

Apeliantas R. Ž. atskirajame skunde nesutiko, jog jis su skolininke D. Ž. turi savo turtu užtikrinti tiek palūkanų, tiek delspinigių mokėjimą. Kadangi buvo registruota jungtinė, o ne maksimalioji hipoteka, nustatyta įkeisto turto savininkų atsakomybės riba, t.y. jis atsako 240 000 Lt ribose. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. CK 4.180 str. nustato, kas yra jungtinė hipoteka. Tai kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Kaip matyti iš hipotekos lakšto Nr. 01120070017004, dviejų nekilnojamųjų daiktų įkeitimu užtikrintas 2007 m. sausio 4 d. kredito sutarties Nr. 07-000279-FA su esamais ir būsimais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymas. Šios prievolės įvykdymas yra įstatymo nurodomas vieno įsipareigojimo įvykdymas. Tačiau jis apima ne tik kredito grąžinimą, bet ir visus su kredito grąžinimu susijusius mokėjimus. Šie mokėjimai (delspinigiai, palūkanos) nėra atskiri įsipareigojimai, jie išplaukia iš kredito grąžinimo, yra glaudžiai su juo susiję ir laikytini tuo pačiu įsipareigojimu. Apelianto argumentas, kad įsipareigojimas bankui užtikrintas 240 000 Lt suma nepagrįstas dar ir dėl to, kad pačiame hipotekos lakšte nurodyta, kad skolininkai moka sutartyje nustatytas palūkanas (b.l. 81). Maksimalioji hipoteka, kuri apelianto manymu turėjo būti registruota siekiant užtikrinti be kredito dar ir palūkanų bei delspinigių mokėjimą, pasižymi kitokiais požymiais, nebūdingais nagrinėjamu atveju įregistruotai hipotekai, t.y. susitariama tik dėl maksimalios įsipareigojimų apsaugojimo įkeičiamu daiktu sumos ir dėl paskolos naudojimo srities; ji registruojama ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui (CK 4.182 str. 1 d.). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad hipoteka užtikrintas tik kredito be palūkanų ir delspinigių AB „Swedbank“ grąžinimas.

Apeliantas R. Ž. pažymėjo, kad susiklosčius blogai ekonominei situacijai, ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl paskolos grafiko atidėjimo ir keitimo, tačiau kreditorius atsisakė bendradarbiauti. Šio savo teiginio apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais, liudijančiais apie pasiūlymus bankui, vykusias derybas ar atsisakymą jas vesti. Priešingai, iš kreditoriaus AB „Swedbank“ 2009-09-09 raštų skolininkams, matyti, kad bankas informavo R. Ž. ir D. Ž. , kad per 7 dienas nuo šių raštų gavimo dienos jie gali pranešti jų siūlomus įsiskolinimo panaikinimo būdus, atvykstant į banko padalinį, prieš tai su atsakingu darbuotoju suderinus savo atvykimo laiką (b.l. 86,87). Jokių įrodymų, kad skolininkai pateikė bankui pasiūlymus, o bankas jų nesvarstė, byloje nėra.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu per įkeitimo sutartyje nustatytą terminą skolininkai nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, jog hipotekos skyriaus teisėja, priimdama nutartį areštuoti skolininkams R. Ž. ir D. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus: butą, esantį, (duomenys neskelbtini), ir 2656/205753 dalis automobilių stovėjimo aikštelės iš 2057,53 kv.m. bendro ploto, esančias, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, CPK 558 str. reikalavimų nepažeidė. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininkų priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkų R. Ž. ir D. Ž. 8,40 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.