- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 1-45-853/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė
dalyvaujant prokurorei Editai Ročytei, kaltinamajam R. S., nukentėjusiajam G. L. ir jo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), mokosi Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriuje, administracine tvarka baustas, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2018-08-31 apie 22 val., Mažeikių r. Viekšnių miestelyje, netoli miesto estrados, adresu Mažeikių g. 28 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sudavė vieną smūgį kumščiu ir vieną smūgį delnu G. L. į kairės pusės žandikaulį, padarydamas apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje, taip nesunkiai sužalojo G. L..
Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis R. S., pateikus kaltinimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo estradoje ir pamatęs atvažiavusį G. L. pasikvietė jį pasikalbėti su juo, nes jis turėjo pretenzijų G. L., kad šis „kabinėjosi“ prie jo panelės. Besikalbant sudavė G. L. iš dešinės rankos kumščio ir delno. Labai gailisi dėl savo poelgio, nenorėjo, kad taip atsitiktų. Patvirtino, jog buvo blaivus, tiksliau abu buvo blaivūs. Kartu su jais buvo A. L. ir H. G.. Atsiprašė nukentėjusiojo, teiravosi dėl pastarojo sveikatos. Su ieškiniu nesutinka, nes per didelis. Sutinka sumokėti 2000-2500 Eur, kurį nori atlyginti. Su Sodros ieškiniu sutinka visiškai. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju, jei ieškinys būtų mažesnis. Sutinka su turtine žala.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. S. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:
- 2018-09-01 apie 12.38 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0118000475059, kuriame nurodyta, kad į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi G. L., kuriam diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžimas, išvyko tolimesniam gydymui į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Gydytojui paaiškino, kad 2018-08-31 naktį buvo sumuštas Viekšnių mstl. (1 t., 10-11 b. l.);
- specialisto išvada Nr. G 1371/2018(04), kurioje nurodyta, kad G. L. apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje padarytas buku kietu daiktu. G. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., 44 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo G. L. parodymais, kur jis parodė, kad rugpjūčio 31 dieną atvažiavo į Viekšnių miestelį į estradoje vykusią šventę. Maždaug apie 22 val., prie estrados šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie jo priėjo vaikinas vardu R., kurį jis žino iš matymo. Jis priėjo su kažkokiu vaikinu, kurio nepažįsta. R. pasakė „einam, reik pasikalbėti“, apie ką pasikalbėti nesakė. R. kalbėjo normaliu tonu, ne griežtai. Jis sutiko su R. eiti ir jie šiek tiek paėjo į šoną, vis dar buvo automobilių stovėjimo aikštelėje. Kartu ėjo R. draugas ir dar ėjo jo draugas H. G.. Jis su R. stovėjo vienas prieš kitą maždaug metro atstumu. R. ėmė priekaištauti, kad jo merginai kažką nepadoraus pasiūlė, jis atsakė, kad nieko panašaus nesakė. Tarp jo ir R. buvo žodinis konfliktas, bet vienas kito neįžeidinėjo, kalbėjosi ramiai, tiesiog ginčijosi. H. su tuo kitu vaikinu stovėjo netoli maždaug per metrą. Ginčo metu R. pasakė: „nežinau ką su tavim daryti“ ir jis nusisuko ir staigiai atsisukęs trenkė kumščiu jam į kairį žandikaulį ir paskui iš karto trenkė dar vieną kartą į tą pačią vietą su delnu. Viskas įvyko labai greitai, jis nesitikėjo, kad R. trenks. Sudavęs smūgius R. iš karto nusisuko ir nuėjo. Nuo suduotų smūgių jis nesusvirduliavo, nenukrito, o praėjus minutei ėmė skaudėti kairį žandą. Tada jis išvažiavo namo, o ryte atsibudęs pamatė, kad yra sutinęs žandas, todėl nuvyko į ligoninę, kur jam diagnozavo kairio žandikaulio lūžimą, išsiuntė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur padarė operaciją. Dar darys vieną operaciją lapkričio mėnesio pabaigoje. Kaip R. jam trenkė, matė H. ir tas kitas vaikinas. R. buvo atvažiavęs pas jį į ligoninę ir į namus, atsiprašė, siūlė pinigus už gydymą (1 t., 15-16 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo H. G. parodymais, kur jis parodė, kad tai buvo rugpjūčio 31 diena vakare po 22 valandos. Jis su G. L. ėjo į šventę Viekšnių miestelio estradoje. Einant link estrados, netoli estrados esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jų priėjo R. S. ir pakvietė G. pasikalbėti. R. nebuvo agresyvus, kvietė gražiai, normaliu balsu. R. ir G. nuėjo link Viekšnių gimnazijos tvoros, kur yra treniruokliai. Kartu su R. buvo A., kurio pavardės nežino. Kai R. su G. nuėjo, jis su A. ėjo jiems iš paskos. Jis ėjo, nes galvojo, kad R. su G. gali susimušti. Nes R. ir G. anksčiau buvo susipykę dėl merginos. R. ir G. kalbėjosi ramiai, nekonfliktavo, apie ką kalbėjo, nelabai girdėjo, lyg apie kažkokią merginą. R. ir G. vienas nuo kito stovėjo mažiausiai vieno metro atstumu. Jis su A. iš pradžių stovėjo atokiau, bet paskui jis priėjo arčiau, nes norėjo pasakyti, kad R. ir G. nesipyktų. Priėjęs jis pasakė: „R. nereikia pyktis“ ir su ranka pridėjo R. prie pilvo kaip norėdamas jį atitraukti. R. atsakė: „ką R., ką R.“ ir patraukė jo ranką. Tada jis šiek tiek atsitraukė ir buvo netoliese. R. toliau kalbėjosi su G.. R. pasakė žodžius: „ką čia man su tavim dabar padarius“ ir tada jis šiek tiek pasisuko šonu nuo G. ir užsimojęs trenkė jam smūgį kumščiu į kairį žandą, žandikaulį ir paskui iš karto trenkė dar vieną kartą G. rankos delnu į tą patį kairį žandą. Nuo smūgių G. nekrito, tik atsitraukė šiek tiek atgal. Matė, kad G. nusivalė nuo lūpos lašelį kraujo ir tada jie nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę prie estrados, kur atsisveikino. G. išvažiavo, o jis liko prie estrados. Sudavęs G. smūgius R. atsitraukė ir nuėjo su A. savo keliais, link suoliukų priešais estradą. Kaip R. trenkė G., atrodo daugiau niekas nematė, nes buvo nuėję atokiau nuo kitų žmonių. Ar A. matė smūgius, negali pasakyti. Vėliau pas jį atvažiavęs G. skundėsi, kad jam traška žandikaulis, bet pas gydytojus nesikreipė. G. tą vakarą tikrai buvo blaivus. R. taip pat atrodė blaivas. G. smūgių R. nesudavė. G. su R. nesistumdė, vienas kito neįžeidinėjo, tiesiog pokalbio dėl panelės metu, R. trenkė G. du kartus į kairį žandikaulį (1 t., 25-26 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamojo R. S. parodymais, kur jis parodė, kad 2018-08-31 apie 21 val., Viekšnių miesto estradoje (Mažeikių g. 28, Viekšniai, Mažeikių r.) susitiko su G. L., kuris buvo kartu su H. G., pradėjo kalbėtis, apie tai, kad G. L. anksčiau kabinėjosi prie jo draugės N. M., yra grasinęs jai, siūlė eiti į palapinę dviese, dėl to jis buvo labai supykęs ant G.. Tada jam sakė, kad prisipažintų dėl dalykų, kuriuos darė draugei, tačiau G. prisipažino tik, kad grasino jai. Tada jis supykęs trenkė G. iš dešinio kumščio į veidą (žandikaulio sritį), po to dar trenkė iš delno, tada G. sakė daugiau nebesipykstam, užmirštam kas buvo, jau esame atsiskaitę. Negalvojo, kad dėl tokio smūgio G. galėtų lūžti žandikaulis. Tada apie 22 val., išsiskirstė namo. Pašalinių asmenų Viekšnių miesto estradoje nebuvo, buvo tik G. ir jo draugas H.. Savo kaltę pripažįsta pilnai, pripažįsta, kad 2018-08-31 apie 21 val., Viekšnių miestelyje prie estrados sudavė vieną smūgį kumščiu ir vieną smūgi delnu G. L. į kairį žandikaulį. Dėl savo elgesio labai gailisi ir apgailestauja. Su G. buvo susitikęs ne vieną kartą, jo atsiprašė, jam siūlė materialinę pagalbą. Žalą yra pasiruošęs atlyginti (1 t., 78-79, 82 b. l.).
BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.
Taigi, surinkta įrodymų visuma neginčijamai patvirtina R. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia tarpusavio žodinio konflikto metu trenkė vieną kartą kumščiu bei vieną kartą delnu į kairės pusės žandikaulį, šiais bendrais veiksmais padarė G. L. apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 59 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą (1 t., 51-52 b. l.), administracine tvarka baustas (1 t., 53-55 b. l.), nedirbantis (1 t., 70, 71 b. l.), nevedęs, turintis pastovią gyvenamąją vietą (1 t., 59 b. l.), UAB Dr. A. Biržiškos sveikatos centre ir UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybių ligų nesilankė (1 t., 66, 69 b. l.), mokymosi įstaigos Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus charakterizuojamas neigiamai (1 t., 63 b. l.).
Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo R. S. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo, į tai, jog teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelniausiąją iš BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 41, 48, 54, 61 straipsniai). Nukentėjusiojo ir jo atstovės prašymas paskirti realią laisvės atėmimo bausmė būtų neproporcinga ir neadekvati bausmė pirmą kartą teisiamam kaltinamajam, kuris nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis R. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti R. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 14.30 val. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. 16.39 val. (1 t., 85-86, 88 b. l.), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bei laikytina, jog jis yra atlikęs 2 dienas laisvės apribojimo bausmės.
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. 2018-09-01 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 89-90 b. l.), kuri paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.
Kaltinamajam R. S. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. L. 2019-01-14 civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis G. L. nurodęs, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyręs didžiulį dvasinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo sumuštas ir pažemintas, prašė priteisti iš kaltinamojo 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat civiliniu ieškiniu nurodė, jog patyrė 321,14 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: vaistai – 21,03 Eur; specialus maistas – 29,32 Eur; mamos kelionės nukentėjusiojo lankymui – 129,76 Eur; mamos patirtos išlaidos, t. y. netektas mamos darbo užmokestis – 104,00 Eur (1 t., 146-149 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam G. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to šis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, vadovaudamasis bendrąja nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į tai, jog nukentėjusiajam atliktos dvi operacijos, po kurių geros būklės išrašytas ambulatoriniam gydymui (1 t., 156, 160 b. l.), teismas sprendžia, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes iš kaltinamojo R. S. nukentėjusiajam priteistina 2500 € dydžio neturtinė žala (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Dėl patirtos turtinės žalos teismas nustatė, jog pagal pateiktus rašytinius įrodymus prašoma priteisti žala yra 284,11 Eur, o ne 321,14 Eur, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis privalo atlyginti žalą padarytą nukentėjusiajam, o ne jo artimiesiems, konkrečiu atveju jo mamai, kuriai padaryta 104,00 Eur žala, negautas atlyginimas už tris darbo dienas. Taip pat teismas išanalizavęs prie civilinio ieškinio pridėtus įrodymus nustatė, jog iš pateiktų čekių matyti, kad pirktos prekės, kurios nesusijusios su nukentėjusiojo sveikatos gerinimu, kaip antai: pirkinių maišelis – 0,13 Eur, vyriškos kojinės – 0,59 Eur, momentinės loterijos bilietas – 2,00 Eur, dantų šepetėlis – 0,39 Eur, dušo šlepetės – 1,99 Eur, vyriškas rutulinis dezodorantas – 1,29 Eur, žurnalas OHO Greiti – 0,69 Eur, polietileninis maišelis – 0,10 Eur, dušo želė vyrams – 0,99 Eur, momentinės loterijos bilietas – 0,50 Eur (1 t., 155 b. l.). Viso 8,67 Eur suma nėra susijusi su nukentėjusiojo sveikatos gerinimu. Todėl teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes sprendžia, jog nukentėjusiajam priteistina turtinė žala sudaro viso 174,18 Eur, t. y. 20,62 Eur - maistas, 23,80 Eur – vaistai, 129,76 Eur – degalai kelionėms pas medikus į Klaipėdą ir atgal. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškė 486,40 Eur civilinį ieškinį (109-111 b. l.), už nukentėjusiajam išmokėtą ligos išmoką. Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos Mažeikių skyriui žala padaryta dėl kaltinamojo R. S. veiksmų, nes dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis G. L. buvo nedarbingas ir jam buvo išmokėta ligos pašalpa 486,40 Eur (1 t., 116-120 b. l.), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareikštas ir prokurorės teisme palaikytas 486,40 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir taip pat priteistinas iš kaltinamojo R. S. (CK 6.263, 6.290 straipsniai).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusįjį G. L. teisme atstovavo atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė (1 t., 139 b. l.), 700,00 € dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (1 t., 141, 170 b. l.) pripažintinos proceso išlaidomis ir, pripažinus R. S. kaltu, taip pat išieškotinos iš kaltinamojo R. S. (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: viena CD kompaktinė plokštelė su 2018-09-06 nepilnamečio H. G. apklausos vaizdo įrašu, kuris prisegtas ant pirmojo bylos tomo galinio viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą ir per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą ir per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-09-01 14.30 val. iki 2018-09-01 16.39 val., ir laikyti, kad R. S. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Išaiškinti kaltinamajam R. S., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.
Išaiškinti kaltinamajam R. S., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
G. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. S. priteisti G. L.: 174,18 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 18 centų) turtinės žalos bei 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. S. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) G. L. advokato pagalbai apmokėti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. S. 486,40 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 40 euro centų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: vieną CD kompaktinę plokštelę su 2018-09-06 nepilnamečio H. G. apklausos vaizdo įrašu, kuris prisegtas ant pirmojo bylos tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.