- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 1-1332-891/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-03063-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Advokatai
- Nikolajus Voinovas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., anksčiau teistas 9 kartus: 1) 2004 m. balandžio 19 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 10 parų arešto, pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; 2) 2005 m. lapkričio 21 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 d. – 30 parų areštu, subendrintus su ankstesniu nuosprendžiu paskirtas 35 paros arešto; 3) 2006 m. vasario 21 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; 4) 2006 m. birželio 20 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 25 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį – 5 MGL (625 Lt) bauda; 5) 2007 m. kovo 28 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, subendrinus su neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo su 5 MGL (625 Lt) bauda; 6) 2007 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo su 5 MGL (625 Lt) bauda; 7) 2011 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams; 8) 2011 m. spalio 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda, subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams su 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip septynioms paroms, 2011 m. lapkričio 22 d. įrašytas į Šalčininkų rajono pataisos inspekcijos įskaitą, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs; 9) 2013 m. vasario 20 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - trisdešimt trijų parų areštas, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir laikoma, kad R. P. atliko paskirtą arešto bausmę;
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. P. 2012-12-08 apie 0.15 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešojoje vietoje – prie Pašilaičių g. 6 namo, Vilniuje, elgdamasis įžūliai, sudavė I. B. ne mažiau keturių kartų į veidą, padarydamas muštinę žaizdą kaktoje kairėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda su minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje, peiliu padarė odos įbrėžimus kakle, odos įbrėžimus su paviršine pjautine žaizda kairėje plaštakoje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu tiek visumoje, tiek kiekvienas iš sužalojimų atskirai, o I. B. ėmus šauktis pagalbos iš namo gelbėti išbėgus R. Š., V. B. ir V. M., jis prieš juos mojavo peiliu reikalaudamas nesiartinti, tokiais savo veiksmai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis R. P. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Jis paaiškino, jog I. B. yra jo buvusi draugė. Jie ankščiau gyveno kartu. Skyrybų iniciatorius buvo jis, priežastis – ji ruošėsi išvažiuoti pas draugę ir vieną kartą jau taip buvo padariusi. Jis jai sakė, kad jei ji važiuos, tai jis ją paliks, todėl ir paliko. Tai buvo 2012-11-01. 2012-12-07 jis paskambino I. B. pasiklausti, kaip reikalai, ir išgirdo, kad ji yra išgėrusi, kažkokioje kompanijoje. Nieko negalėjo suprasti, todėl padėjo ragelį. Vėliau ji pati jam paskambino ir sakė, kad norėjo nusižudyti. Kai jis padėjo ragelį, ji jam dar kartą paskambino ir įkalbėjo jį atvažiuoti. Jis paskambino draugui, kuris jį nuvežė. Jis atvažiavo prie Pašilaičių g. 6 namo, Vilniuje. Buvo apie pirmą valandą. Jis nuėjo ieškoti Irinos ir ją rado už kampo kruvinu veidu. Nukentėjusioji buvo sumušta. Ji negalėjo nieko pasakyti, buvo išgėrusi. Jis jos paklausė, kas įvyko, o ji sakė, kad paslydo ir nukrito. Jis ją bandė 2-3 kartus pakelti. Kai ją kėlė, įsipjovė pirštą, nes jos kišenėje rado peilį, kurį ištraukė. Peilis buvo nesulenkiamas. Paskui vėl bandė ją pakelti, nuvesti namo, bet negalėjo. Jos nemušė, galbūt sudavė delnu per veidą tam, kad ji atsigautų ir atsikeltų. Atbėgo kažkokia moteris apie 40 metų, vyriškis panašaus amžiaus ir jauna mergina ar moteris, nors tiksliai neprisimena kiek žmonių buvo. Pradėjo sakyti „Ką tu darai?“, jis sakė, kad nori pakelti nukentėjusiąją, nuvesti namo. Jie sakė, kad iškvies policiją. Jis nepreištaravo. Jie ėjo link jo, bet jis turėjo peilį, atsisuko į juos, sakė jiems nesiartinti, manė, kad jie ją sumušė. Tačiau jis tų žmonių peiliu negąsdino. Neprisimena kur dėjo peilį. Tuo metu buvo tamsu, jis tiksliai negali pasakyti apie I. B. sužalojimus, pas ją buvo kraujo ant striukes ir ant veido. Įvykio vietoje išvis nebuvo apšvietimo, buvo tamsu, tik prie sekančio namo degė šviesa. Įvykio metu jis buvo išgėręs 2 butelius alaus, tačiau jo girtumas įvykiui neturėjo įtakos, nes buvo praėję 2 val. nuo to laiko, kai jis gėrė alaus.
Nukentėjusioji I. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, šiuo metu santykių nepalaiko, kažkada su juo buvo pora, draugavo. Tądien vakare ji su drauge buvo išėjus pasivaikščioti, susitikti su draugais. Vėliau jis parašė jai SMS žinutę, kad ji yra neištikima. Nesuprasdama žinutės, ji jam paskambino, nes niekada nebuvo, kad ji su kažkuo susitikinėtų. Jis sakė, kad ji susitiko su kitu. Tas vyras buvo draugės senas pažįstamas. Kaltinamasis jai niekada neleisdavo susitikti su draugėm. Ji jam paskambino, pradėjo aiškintis santykius, pyktis, kilo konfliktas. Jie kalbėjo apie išsiskyrimą, jis priekaištavo, kad ji kalba su mama apie jų problemas. Vėliau ji pasakė, kad jis neturi teisės kištis į jos gyvenimą, jis pradėjo labai pykti. Jis pasakė, kad atvažiuos ir sumuš, o ji sakė gerai, tačiau netikėjo, kad jis taip padarys. Tai buvo 2012-12-07 vakare. Apie savižudybę jie kalbėjo juokais, ji sakė jam – „jei nori atvyk ir padaryk man blogai“, bet jie iš to juokėsi. Ji palydėjo draugę ir pamatė, kad jis atvažiavo. Ji pakvietė jį nueiti už kampo, nes bartis po langais nenorėjo, kad nebūtų gėda. Tik nuėjus už kampo, ji vos spėjo atsisukti ir jis jai sudavė į veidą. Ji nukrito ant žemės, pajuto šilumą, greičiausiai pradėjo bėgti kraujas. Prisimena kaip jis sudavė dar kelis smūgius iš rankos ir pradėjo grasinti su peiliu. Prikišo peilį prie veido, klausinėjo, ar baisu, pradėjo per veidą vesti peiliu. Ji atsimena, kaip bandė atsimušti, jis jai pridėjo peilį prie kaklo, vėliau bandydama atsimušti sužalojo jam ranką. Daugiau nelabai prisimena. Atsimena, kad jis kartą spyrė koja, bet tiksliai negali pasakyti, ar taip buvo. Paskui pamatė šviesiaplaukę moterį, kitų žmonių neatsimena. Atvyko policija, paklausė, ar Robertas negalėjo jai į rankinę ko nors įdėti, paklausė, ar galima patikrinti, ji sutiko. Peilį rado jos rankinėje. Ji peilio tikrai neturėjo. Tai buvo tas pats peilis, su kuriuo jis ją žalojo. Tą dieną ji buvo vartojusi alkoholio. Kaltinamasis buvo girtas. Šio konflikto metu jie su kaltinamuoju jau buvo nutraukę santykius, ji su juo išsiskyrė 2012-11-01. Tėvai jų santykiams nepritarė. Jis bandė įkalbėti tuos santykius tęsti, bet ji atsisakė. Sudėjo jo daiktus ir jis išvažiavo. Prieš šį įvykį ji turėjo sužalojimą ant peties.
Liudytojas R. Š. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta. Matė jį tik tą vakarą. Vakare jis, liudytojas, išėjo į lauką parūkyti ir išgirdo balsus. Vaizdą jam užstojo namai, tačiau vėliau pamatė, kad iš už kampo išeina vyras su moterimi, jie konfliktavo. Iš pradžių nesuprato, manė, kad mergina ramina vaikiną, nesuprato kalbos, nes kalbėjo rusiškai. Vėliau pamatė, kad vyksta muštynės. Jis buvo prie Pašilaičių g. 8 namo. Jis suprato, kad mušama moteris, grįžo į butą, pasakė draugams, kad lauke muša moterį. Viena draugė pasakė, kad reikia padėti, kviesti policiją. Kiti bėgo rengtis ir eiti į lauką, ji – kviesti policiją. Nepavykus iškviesti, jis išėjo prie kitų draugų, o merginos liko kviesti policijos. Jis atėjo paskutinis, draugai jau buvo lauke. Jis matė juos atsitraukinėjant ir prisijungė prie jų. Draugai jam sakė, kad kaltinamasis turi peilį. Lauke moteris jau buvo kniūbsčia, tupinti. Po kelių akimirkų atvyko policija. Jis atpažįsta, kad posėdžių salėje esanti nukentėjusioji, buvo ta moteris, kuri buvo mušama, o kaltinamasis, kuris ją mušė. Kaltinamojo rankose jis peilio nematė. Iš pat pradžių jis matė, kaip porą kartų vyras sudavė ranka moteriai į galvą ir dar galva į galvą. Ji tada parvirto. Tada jis nuėjo kviesti draugų. Į lauką išėjo 4 draugai, o prie jų vėliau prisidėjo ir jis. Tai buvo V. B., D. B., S. D. ir jos draugė, kurios vardo neprisimena, ji iš Kauno. Gali būti V. M.. Jis matė, kad kaltinamasis bandė kelti nukentėjusiąją, bet taip pat aiškiai matė, kad kaltinamasis tyčia muša moterį, nes ten geras apšvietimas, gerai matosi. Konfliktą jis matė iš 200-300 metrų.
Liudytojas V. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamojo anksčiau nematė, jo nepažįsta. Apie vidurnaktį Ričardas atėjo į kambarį ir pasakė, kad lauke muša moterį. Jie nutarė eiti patikrinti, padėti. Išėjo jis, R., V., brolis D. ir S.. Išėję pamatė 2 figūras. Viena klūpėjo ar tupėjo. Vyras moterį laikė už plaukų. Jie sakė – „ką tu darai, paleisk moterį“. Vyras atkreipė į juos dėmesį, tačiau jis nebuvo linkęs su jais bendrauti. Priėjus arčiau vyras šoko pirma prie jo. Jo viena ranka buvo kišenėje, kai ją ištraukė, ten buvo ilgas smailus tamsus daiktas, kitoje irgi kažkas buvo. Jis mostelėjo jam tuo daiktu. Greičiausiai taip elgėsi norėdamas sužeisti, kad jis nesiartintų. Darydamas mostą iš kitos rankos, trenkė telefoną į žemę. Tada jis grįžo prie moters, liepė pasitraukti, sakė, kad čia buitinis konfliktas, o jie sakė, kad neis niekur iki kol policija ateis. Jis pats nematė, kad kaltinamasis suduotų smūgius, matė tik kaip už plaukų tampė. Buvo dalinai šviesu, toliau iš dviejų pusių švietė šviestuvai, taip pat buvo sniego. Jis dabar negali identifikuoti, kad salėje esanti nukentėjusioji, buvo ta mušama moteris. Jam išbėgus į lauką, matė, kad moters kruvinas veidas. Kur kaltinamasis dėjo peilį – nematė.
Liudytojas D. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, anksčiau nėra jo matęs. Buvo penktadienis, jis buvo bute su draugais, adreso neprisimena. Kažkas pasakė, kad kažkas lauke muša moterį. Jie išbėgo į lauką, buvo daug kraujo, jie puolė ją ginti. Jis matė tą moterį, tačiau šiuo metu negalėtų jos atpažinti. Jis žino, kad tai buvo moteris, nes atpažino iš balso ir plaukų. Taip pat buvo R. P.. Pastarasis buvo arti prie jų priėjęs. Būdamas balkone, jis pamatė kaip kaltinamasis smūgiavo į galvą iš rankos. Tuomet jie greitai išbėgo į lauką, norėjo ją apginti, bet kaltinamasis turėjo peilį. Jie laikėsi saugaus atstumo, bandė kalbėti, paskambino policijai, tempė laiką. Kaltinamasis rankoje turėjo peilį, jį buvo pakėlęs, juo mosikavo. Lauke jie buvo penkiese: jis, V. B. ir kt. Buvo tamsus paros metas, įvykio vietoje nebuvo apšvietimo, tačiau vienu metu kaltinamasis buvo išėjęs į šviesą, o moteris liko tamsoje. Moteris įvykio metu gulėjo. Kai kaltinamasis juos puolė, moteris bandė sprukti, tuomet jis jų nebepuolė ir pargriovė merginą. Jis tikrai matė kaltinamojo veidą, tačiau nukentėjusiosios nematė. Kad kaltinamasis smogė į galvą, jis matė iš balkono. Atstumas 50-60 metrų, gerai matėsi. Kai kaltinamasis smūgiavo į galvą, moteris jau klūpėjo. Kai jie prie jo artinos, jis nematė iš kur kaltinamasis ištraukė peilį. Jis nuo jų buvo nusisukęs, o kai atsisuko, jau turėjo peilį ir su tuo peiliu juos gąsdino, ėjo artyn, mosikavo peiliu. Jis juos agresyviai puolė, jie manė, kad nori juos sužaloti. Kaltinamasis jiems kažką rusiškai sakė. Kiek suprato, jis liepė nesikišti.
Liudytoja V. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog viskas vyko 2012-12-07, gatvės neprisimena. Ričardas buvo balkone ir pasakė, kad lauke vyras muša moterį. Jie išbėgo į balkoną. Matėsi, kad siluetai kažką daro ir bėgo į lauką gelbėti. Atbėgus į vietą, kaltinamasis sakė neiti artyn, papjaus, kad tai šeimyninis konfliktas, kad jie nesikištų. Anksčiau ją už plaukų laikė, nusisukęs kažką darė, o kai į juos atsisuko, rankoje laikė peilį. Jis jiems sakė eiti namo, o jie sakė, kad iškvietė policiją ir niekur neis. Paskui jis nukentėjusiąją kvietė eiti namo. Bet jie neleido, nes galvojo, kad jis pabėgs ir niekas neras. Nukentėjusioji valėsi kraują nuo veido. Jis paskui nurimo. Kol nukentėjusioji su sniegu valėsi kraują, jis kažką prie jos rankinuko darė. Jie policijai sakė, kad jis turi peilį. Policija pas jį nerado. Moters rankinuke rado tą patį peilį, su kuriuo juos puolė kaltinamasis. Lauke jie iš viso buvo penkiese, bet ji negali atpažinti nukentėjusiosios. Ta vieta kieme, kur jie matė siluetus, buvo neapšviesta, bet kaip tik toje vietoje visai netoli buvo apšvietimas. Kai kaltinamasis išėjo į kiemą, kur buvo apšvietimas, jis labai gerai matėsi, o kai stovėjo tarp namų, buvo sunkiau matomas. Kai kaltinamasis buvo su peiliu, apšvietimo nebuvo, bet atstumas nedidelis buvo, viskas matėsi. Nukentėjusioji verkė, todėl draugas išgirdo moterišką balsą. Kai jie išbėgo į lauką pamatė, kad ji vis dar verkia. Kaltinamasi nukentėjusios atžvilgiu šaukė rusiškais keiksmažodžiais, o kai sužinojo, kad policija atvažiuos, jis liepė nukentėjusiajai eiti namo. Kai kaltinamasis jų prašė nesiartinti, tai rankoje buvo peilis ir jis atsisukdamas mostelėjo peiliu, ji pajuto grėsmę gyvybei. Jis ant jų rėkė rusiškai su kai kuriais lietuviškais žodžiais. Policiją kvietė S. D..
Liudytoja S. D. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, anksčiau nėra jo mačiusi, nukentėjusiosios taip pat. Penktadienį, 2012-12-07, pas ją atvažiavo draugai į Pašilaičių g. 8, Vilniuje. Iš lauko parūkęs grižo R. Š., jis matė kaip vyras trenkė merginai ir ji krito be sąmonės. Jie apsirengė ir išėjo į lauką. Kiti liko balkone. Eidami jie garsiai klausė, ką jis daro. Tada pamatė kruviną veidą ir sutrikę pradėjo rėkti. Tada kaltinamasis jiems grasino su peiliu, jis ėjo į jų pusę. Ji matė, kaip V. B. grasino su peiliu. Tada ji atsitraukė ir paskambino policijai. Kol skambino, nieko, kas vyksta, nematė. Kai iškvietė policiją, žiūrėjo kas darosi. Kaltinamasis nukentėjusiajai liepė eiti namo. Ji, liudytoja, jam sakė lietuviškai niekur neiti, nes jie jį seks. Kaip peilis ir kiti daiktai dingo, ji nematė. Ji matė kruviną veidą ir striukę. Ji negali pasakyti ar salėje tas kaltinamasis, kuris buvo su peiliu, nes ji labiau į peilį žiūrėjo. Iš kur jis tą peilį ištraukė, pasakyti negali. Pati ji nematė, kaip buvo trenkta merginai. Ji tik girdėjo kaip nukentėjusioji sakė, kad jai bloga, kad leistų atsigauti, kad kraują paleido. Ji buvo sukniubusi, negalėjo atsistoti, prašė leisti jai atsigauti. Kaltinamasis sakė, kad tai šeimyninis konfliktas ir, kad jie eitų namo, nesikištų. Įvykio metu jai buvo labai baisu, kojos drebėjo. Kai ji paskambino į policiją, jai operatorė sakė, kad kažkas anksčiau pranešė apie įvykį.
Apklausus liudytojus teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. P. papildomai paaiškino, kad visa ši teisme liudijusi kompanija atėjo tuomet, kai jau viskas buvo baigta. Visą konflikto eigą stebėjo vidutinio amžiaus 2 vyrai ir 1 moteris. Jie vyresni buvo, apie 40 metų. Liudytojai atėjo likus 5 minutėms iki policijos atvažiavimo. Jis nežino, kas tie žmonės. Jie iškvietė policiją. Liudytojai nemeluoja, gal matė ką nors. Jis jų neatpažįsta.
Apžiūros protokole yra užfiksuota įvykio vietos, šalia Pašilaičių g. 6 namo, Vilniuje, apžiūra (b. l. 6).
Apžiūros protokole yra užfiksuota peilio apžiūra, taip pat nurodyta, jog peilis susideda iš rankenos ir vienašmenės geležtės. Peilio ilgis 218 mm. Peilis yra medžioklinis (b. l. 35, 36).
Specialisto išvadoje užfiksuota, jog I. B. galimai 2012-12-08 buvo padaryti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda su minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje, odos įbrėžimai kakle, odos įbrėžimai su paviršine pjautine žaizda kairėje plaštakoje; sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku bei smailiu, aštriabriauniu – pjautinių savybių turinčiu daiktu; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 11-13).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2012-12-08 R. P. neblaivumo patikrinimo kvito matyti, jog R. P. 2012-12-08 2.17 val. buvo nustatytas 1,64 promilės neblaivumas (b. l. 57).
Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam R. P. pareikštą kaltinimą. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nuosekliai, aiškiai ir logiškai paaiškinti, kaip buvo sužalota nukentėjusioji. Kaltinamojo paaiškinimai, jog jis rado jau sumuštą nukentėjusiąją, kuri nurodė, jog pargriuvo ir susižalojo, bandė ją 2-3 kartus pakelti, jos kišenėje rado peilį, kuriuo įsipjovė, galbūt sudavė nukentėjusiajai per veidą, kad pastaroji atsigautų, peiliu nieko negąsdino, yra prieštaringi ir neįtikinantys. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia aiškūs, logiški, nuoseklūs ir iš esmės tarpusavyje sutampantys teisme apklaustų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai. Liudytojas R. Š. patvirtino, kad matė kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai ranka į galvą ir galva į jos galvą. D. B. nurodė, jog jis matė, kaip vyras smūgiavo ranka į nukentėjusiosios galvą. V. B. patvirtino, jog matė, kaip kaltinamasis laiko moterį už plaukų. Šią aplinkybę patvirtino ir V. M.. Visi liudytojai, išskyrus R. Š., kuris į lauką išėjo vėliau, patvirtino, jog matė kaltinamojo rankoje peilį, kuriuo jis mostelėjo, juos gąsdino. Tai iš dalis patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, jog jis su peiliu atsisuko į liudytojus. Liudytojai taip pat patvirtino, kad matė daug kraujo ant moters, jos rūbų, ant sniego. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, kadangi liudytojai kaltinamojo nepažinojo, jokio pagrindo jį apkalbėti neturėjo. Tai, jog liudytojai šiek tiek skirtingai nurodo, koks buvo apšvietimas nusikaltimo padarymo vietoje, iš kokio atstumo jie matė nusikaltimą, nepaneigia liudytojų parodymų teisingumo, kadangi tokie netikslumai galimi atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo metų ir paros laiką, į kiekvieno žmogaus suvokimą, mąstymo būdą, pagaliau į pačią nusikaltimo padarymo vietą, kadangi R. P. konfliktuodamas su nukentėjusiąja ir mosikuodamas peiliu nestovėjo vienoje vietoje, o judėjo. Nukentėjusiosios I. B. parodymai taip pat yra nuoseklūs ir logiški, sutampa su liudytojų parodymais. Juos taip pat patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai padarytas galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku ir būdu. Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajai yra padaryti odos įbrėžimai kakle, odos įbrėžimai su paviršine pjautine žaizda kairėje plaštakoje ir jie padaryti aštriabriauniu – pjautinių savybių turinčiu, daiktu. Ši išvada visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis jai peilį pridėjo prie kaklo, o ji bandė atsimušti. Atvykę policijos pareigūnai peilį rado nukentėjusiosios rankinėje, tačiau liudytoja V. M. nurodė, jog matė, kaip kaltinamasis buvo pasilenkęs prie nukentėjusiosios rankinės ir kažką darė. Šių įrodymų kontekste teismas aukščiau aptartus kaltinamojo parodymus, apie tai, kad kaltinamasis rado jau sumuštą nukentėjusiąją, pats jos nemušė, o bandė ją pakelti, jos kišenėje rado peilį, kuriuo įsipjovė, niekam peiliu negrasino, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.
Taip pat, R. P. 2012-12-08 2.17 val. buvo nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, kas iš esmės paneigia jo teiginius apie tai, kad jis buvo išgėręs tik apie 2 butelius alaus. Iš nukentėjusiosios parodymų ir neblaivumo patikrinimo pažymos darytina išvada, jog R. P. nusikaltimą padarė neblaivus ir jo neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Kaltinamojo gynėjas nurodė, jog konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo asmeninio pobūdžio ir kaltinamasis neturėjo tyčios sutrikdyti viešąją rimtį, todėl prašo kaltinamojo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis galimai sudavė nukentėjusiajai. Toks advokato prašymas yra nepagrįstas. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, reikia atsižvelgti ir į tokio elgesio paskatas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai, pvz., tais atvejais, kai asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešą vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Be to, pažymėtina, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės bylos Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012). Atsižvelgiant į tai ir į šioje byloje nustatytas aplinkybes dėl smurto panaudojimo viešoje vietoje, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi jis viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu prieš I. B. bei grasinimu peiliu įvykio liudytojams, sutrikdė visuomenės rimtį, ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. P. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, panaudodamas medžioklinį peilį), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 9 kartus, baustas administracine tvarka, nedirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad R. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Dar už vieną tyčinį nusikaltimą, padarytą 2009-08-24 jis nuteistas 2011-04-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, kas rodo, jog pagal BK 27 straipsnio 1 dalį kaltinamasis yra recidyvistas, išvadų nepadarė, toliau daro nusikalstamas veikas, nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą jis padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos jo padarymui. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis artimesnis galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 208,44 Lt civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi civilinis ieškovas patyrė išlaidas gydant nukentėjusios nusikaltimo metu patirtus sužalojimus, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (b. l. 27, 28), todėl tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
R. P. laikinajame sulaikyme išbūto laiko klausimas spręstinas, BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nusprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011-10-26 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta 3 metų laisvės atėmimo ir 375 Lt dydžio bausme, prie pastarosios iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir R. P. paskirti galutinę subendrintą 3 (trijų) metu ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-12-08 iki 2012-12-09 (dvi paras).
Bausmės pradžią R. P. skaičiuoti nuo jo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. P. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 208,44 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medžioklinį peilį (b. l. 37, 38), priduotą saugoti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.