Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-05-15 · Byla Nr. ATP-522-582/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-15
Bylos Nr.
ATP-522-582/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-522-582/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05227-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimo P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. surašytas dėl to, kad jis 2013 m. liepos 27 d., apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 4,04 promilių girtumas), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimu P. M. pripažintas padaręs ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Šalies argumentai

P. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, atliktu alkotesteriu „Lion alcometer 500“, tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pažyma apie baustumą, liudytojo R. A. parodymais, dalimi S. V. parodymų ir dalimi paties P. M. parodymų, nustatė, kad P. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Kitus įrodymus – medicininės apžiūros aktą (b. l. 12), specialisto išvadą (b. l. 13), ekspertizės aktą (b. l. 53-56), teisme apklausto specialisto paaiškinimus, likusią dalį liudytojo S. V. parodymų ir likusią dalį paties P. M. parodymų, atmetė. Be to, bylą nagrinėjant teisme, teismas atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymą prijungti prie bylos duomenis iš visuomenės informavimo priemonės apie alkotesteriu „Lion alcometer 500“ nepatikimumą. Apelianto nuomone, įrodymus, kuriais rėmėsi priimdamas nutarimą, teismas įvertino netinkamai ir nepagrįstai, atmetė aukščiau nurodytus įrodymus, dėl ko pažeidė ATPK 257 str. reikalavimus visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, o ne tik dalį iš jų. Tai iš esmės lėmė nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą, todėl jis turėtų būti panaikintas ir byla iš esmės išnagrinėta apeliacinės instancijos teismo.

Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra P. M. ranka padarytas įrašas „labai gailiuosi už savo poelgį“, tačiau šis įrašas negali būti vertinamas kaip prisipažinimas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Kaip teisme paaiškino apeliantas, jis, supratęs, kad alkotesteris parodė daugiau nei leistina alkoholio koncentracija, labai susijaudino, nes jautėsi blaivas. Tai lėmė jo neapgalvotus veiksmus, padarant įrašą administracinio teisės pažeidimo protokole. Vienu metu iš susijaudinimo jis net pagalvojo, kad 4 promilės yra leistina norma, o 4,04 promilės jau neleistina. Kaip patvirtina medicininės apžiūros aktas ir specialisto išvada, P. M. po jo blaivumo patikrinimo alkotesteriu kreipėsi į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Tai akivaizdžiai rodo, kad jis nesutiko su alkotesterio parodymais, todėl aukščiau nurodytu įrašu protokole negalima remtis kaip jo prisipažinimu. Teismas, remdamasis alkotesterio parodymais, pažymėjo, kad šis prietaisas yra sertifikuotas ir patikrintas, tačiau vien tas faktas, kad alkotesteris turėjo galiojančią metrogolinę patikrą, savaime neleidžia teigti, kad patikrinimo metu jis rodė teisingai ir neturėjo gedimų. Teismas netyrė, ar alkotesterio pagalba atliekant P. M. blaivumo patikrinimą, buvo laikomasi alkotesterio instrukcijoje keliamų reikalavimų (3.1 ir 8 punktai). Tiek P. M., tiek liudytojas S. V. nurodė, kad prieš sėsdamas už vairo P. M. rūkė, vėliau suvalgė mėtinį saldainį. Įvertinant tai, kad P. M. vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas netrukus po to, kai juo buvo pradėta važiuoti, o sustabdžius alkotesterio pagalba buvo patikrintas P. M. blaivumas, verčia suabejoti tuo, ar buvo laikomasi alkotesterio instrukcijoje keliamų reikalavimų iki patikrinimo palaukti 20 min., jei prieš tai buvo rūkoma. Teismas taip pat netyrė, ar alkotesterio parodymus galėjo iškreipti ką tik suvalgytas mėtinis saldainis.

Apelianto nuomone, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-5) ir vieno iš jų – liudytoju apklausto R. A. parodymai apie tai, kad nuo P. M. sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, buvo sutrikusi koordinacija, negali būti laikomi patikimais ir objektyviais duomenimis, nustatinėjant asmens neblaivumą ar jo laipsnį, o galėtų būti vertinami su kitais įrodymais atitinkamose situacijoje (pvz., kai asmuo iš viso neigia vartojęs alkoholį ir pan.). P. M. nurodė, taip pat patvirtino liudytojas S. V., kad apeliantas nuo 24 val. iki 1 val. išgėrė du bokalus po 0,4 litro 5 proc. stiprumo „Heineken“ alaus, prieš sėsdamas vairuoti rūkė, vėliau suvalgė mėtinį saldainį. Dėl šių aplinkybių policijos pareigūnai galėjo jausti nuo P. M. sklindantį alkoholio ar į alkoholį panašų kvapą. Medicininės apžiūros akte (b. l. 12), kuriame konstatuota, kad P. M. yra blaivus, taip pat nurodoma, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas. Taigi alkoholio kvapo buvimas nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tuo tarpu aplinkybės apie P. M. nerišlią kalbą ir sutrikusią koordinaciją liko neištirtos, nes nei iš tarnybinių pranešimų, nei iš liudytojo R. A. parodymų neaišku, kuo tai pasireiškė, kokia yra įprasta P. M. kalba, kur ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškė sutrikusi jo koordinacija, ar tam įtakos turėjo P. M. susijaudinimas dėl netikėtų alkotesterio parodymų. Gi medicininės apžiūros akte (b. l. 12) nurodoma, kad P. M. laikysena tvarkinga, eisena tiesi, Rombergo pozoje kiek svyruoja (kas nesusiję su neblaivumu), sąmoningas, orientuotas, atmintis gera, kalba aiški ir kt. Tame pačiame medicinos akte, kuris buvo surašytas nepraėjus vienai valandai (praėjus 57 min.) nuo policijos pareigūnų atlikto P. M. blaivumo patikrinimo alkotesteriu, nurodoma, kad jis vairuoti gali, alkoholio koncentracija iškvėptame ore, patikrinus alkotesteriu, sudaro 0,28 promilės. Specialisto išvadoje (b. l. 13) nurodoma, kad P. M. kraujyje, paimtame nepraėjus vienai valandai (praėjus 57 min.) po policijos pareigūnų atlikto jo blaivumo patikrinimo alkotesteriu, alkoholio koncentracija sudarė 0,26 promilės.

Pažymėtina, kad visi aukščiau nurodyti įrodymai bylą nagrinėjant dar 2013-09-19 posėdyje byloje jau buvo surinkti, tačiau teismas tuo metu vertino, kad jų nepakanka teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl savo iniciatyva 2013-09-23 nutartimi skyrė ekspertizę. Atlikus ekspertizę į bylą pateiktas ekspertizės aktas (b. l. 53-56), papildomai apklaustas specialistas, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ekspertizės aktu vis dėlto nesivadovavo, o specialisto paaiškinimais pasirėmė tik epizodiškai. Teismas vadovavosi išimtinai policijos pareigūnų atliktu P. M. blaivumo patikrinimu alkotesteriu, kurio parodymais, atsižvelgiant į esminius skirtumus tarp alkotesterio parodytos (b. l. 2-3) ir medicininės apžiūros aktu (b. l. 12) bei specialisto išvada (b. l. 13) nustatytos alkoholio koncentracijos, buvo suabejojęs pats teismas, dėl ko buvo paskirta ekspertizė. Ekspertizės akte kategoriškai nurodoma, kad alkotesteriu nustatyta 4,04 promilių alkoholio koncentracija yra visiškai absurdiška ir nepatikima, taip pat nurodoma, kad jei nuo alkoholio pavartojimo iki kraujo paėmimo buvo praėję iki 2 val., alkoholio koncentracija pas apeliantą buvo apie 0,26 promilės, o jei praėję 2 val. ir daugiau – nuo 0,35 iki 0,5 promilės. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojas S. V. nurodė, kad tą vakarą (naktį) P. M. alkoholį vartojo iki 1 val., kaip matyti iš medicininės apžiūros akto, kraujas jam paimtas 5.20 val., t. y. praėjus daugiau kaip 2 val. po paskutinio alkoholio vartojimo. Todėl, remiantis ekspertizės aktu, P. M. vairuojant automobilį, pas jį alkoholio koncentracija buvo nuo 0,35 iki 0,5 promilės. Taigi remiantis aukščiau nurodytais įrodymais, kuriais teismas nepagrįstai nesivadovavo, akivaizdu, kad policijos pareigūnų alkotesterio pagalba nustatyta 4,04 promilių alkoholio koncentracija yra nepatikima ir paneigta kitais bylos įrodymais, tame tarpe specialių žinių šiuo klausimu turinčių asmenų (specialistų ir eksperto) išvadomis. Tačiau teismas, nesiremdamas ekspertizės akto išvadomis, pažeidė ATPK 257 str., 256 str. 2 d. reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartyje Nr. 2AT-12-2013 nurodytų teisės normų taikymo taisyklių.

Kaip matyti iš pridedamų duomenų iš visuomenės informavimo priemonių apie alkotesterius „Lion alcometer 500“, kuriuos teismas atsisakė prijungti prie bylos (būtent tokiu alkotesteriu policijos pareigūnai tikrino P. M. blaivumą), šie alkotesteriai „Lion alcometer 500“ yra defektuoti ir nepatikimi. Skunde pažymima ir tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjos N. J. žinioje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame tiriamos veikos, susijusios su P. M. ir kitų asmenų blaivumo nustatymu tuo pačiu alkotesteriu (ikiteisminio tyrimo Nr. negautas). Šio ikiteisminio tyrimo duomenys (įskaitant su alkotesteriais „Lion alcometer 500“ dirbusių pareigūnų parodymus) yra itin reikšmingi šiai bylai, todėl ikiteisminio tyrimo medžiaga turėtų būti išreikalauta ir įvertinta.

Taigi, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad policijos pareigūnų alkotesterio pagalba nustatyta 4,04 promilių alkoholio koncentracija pas P. M. negalima remtis, šiuo klausimu turėtų būti remiamasi kita bylos medžiaga. Kaip jau minėta, remiantis ekspertizės aktu, P. M. vairuojant automobilį, jo alkoholio koncentracija buvo nuo 0,35 iki 0,5 promilės. Remiantis specialisto išvada, ji galėjo būti 0,5 promilės. Sprendžiant klausimą dėl P. M. blaivumo, turėtų būti remiamasi ekspertizės aktu (b. l. 53-56), teisme apklausto specialisto išvada nesiremiama, nes ji toje dalyje, kurioje kalbama apie galimą 0,5 promilių girtumą, nėra pilnai pagrįsta, duota teikiant samprotavimus. Pažymėtina, kad ekspertizės akte nurodoma, jog alkoholio pasišalinimas iš žmogaus organizmo, priklausomai nuo lyties, svorio, kūno konstitucijos, veiklos tipo, sudaro nuo 0,1 iki 0,25 promilių per valandą, vidurkis 0,16-0,19 promilės, ir kad tikslų alkoholio kiekį nustatyti neįmanoma. Tuo tarpu, anot teisme apklausto specialisto, alkoholio pasišalinimas iš žmogaus organizmo, priklausomai nuo veiklos tipo, sudaro nuo 0,05 iki 0,2 promilių per valandą. Tokie parametrai prieštarauja ekspertizės aktui, kuris ne tik turi didesnę įrodomąją galią, bet ir jame nurodyti tie patys parametrai pagrįsti, atsižvelgiant į didesnį veiksnių ratą (lytis, svoris, kūno konstitucija, veiklos tipas; teisme dalyvavusio specialisto paaiškinimuose – tik veiklos tipas). Todėl prioritetas turėtų būti teikiamas ekspertizės akte nurodytai alkoholio koncentracijai nuo 0,35 iki 0,5 promilės. Tuo tarpu, sutinkamai su ATPK 126 str. 1 d., leistina alkoholio koncentracija vairuojant sudaro iki 0,4 promilės. Šis skaičius patenka į ekspertizės akte nurodytas alkoholio koncentracijos ribas, kurios, vadovaujantis įrodymų vertinimo atsakomybėn traukiamo asmens naudai, negali būti plečiamos jo nenaudai ar paremtos prielaidomis didinant intervalą. Todėl sutinkamai su ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla P. M. atžvilgiu turėtų būti nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsiliepimas

Kauno apskrities Kauno rajono policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į P. M. apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

P. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) tenka pareiga nustatyti byloje tiesą ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimas naikinamas, kadangi pirmosios instancijos teismas P. M. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo netinkamai – neteisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

P. M. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą. Pagal minėtas nuostatas atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis <...>. Taigi neblaivumo nustatymo laipsnis yra tas ATPK 126 str. 4 d. numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvusis požymis, kurio nustatymas, kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 126 str. 4 d., yra būtinas, be to, turi būti konkretus ir nekelti jokių abejonių.

Apygardos teismo vertinimu, skundžiamame teismo nutarime nepagrįstai konstatuota, jog surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad P. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., t. y., kad vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Ši išvada buvo padaryta, remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio parodymais, liudytojų – pažeidimą nustačiusių ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusių – policijos pareigūnų parodymais teismo posėdyje bei jų tarnybiniais pranešimais. Tačiau kitus byloje esančius įrodymus – nuoseklius P. M. parodymus, kuomet jis neneigė, kad pažeidimo naktį vartojo alkoholio, tačiau nurodė, kad išgėrė tik du bokalus alaus ir iki sėsdamas prie vairo alkoholio nevartojo dvi valandas, todėl policijos pareigūnų alkotesteriu jam nustatytas 4,04 promilių neblaivumo laipsnis yra neteisingas; dalį liudytojo S. V. parodymų, kuomet jis kaip tik patvirtino apelianto nurodytas aplinkybes dėl suvartoto alkoholio kiekio ir alkoholio vartojimo laiko, teismas atmetė. Kaip nepagrįsti buvo atmesti ir kiti rašytiniai įrodymai – medicininės apžiūros aktas (b. l. 12), specialisto išvada (b. l. 13), ekspertizės aktas (b. l. 53-56), taip pat teisme apklausto specialisto paaiškinimai. Teismas šiuos įrodymus atmetė, konstatuodamas, jog jie prieštarauja patikimiems duomenims – alkotesterio parodymams ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms. Tačiau kasacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo klausimus, yra pasisakęs, jog administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013).

Nagrinėjamu atveju objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad P. M. po to, kai 2013-07-27, apie 4.20 val., alkotesteriu „Lion alcometer 500“ buvo nustatytas 4,04 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 2), 2013-07-27, 5.15 val., jam buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad P. M. laikysena tvarkinga, eisena tiesi, Rombergo pozoje kiek svyruoja (kas nesusiję su neblaivumu), sąmoningas, orientuotas, atmintis gera, kalba aiški, kad jis vairuoti gali – alkoholio koncentracija iškvėptame ore, patikrinus alkotesteriu, sudaro 0,28 promilės (b. l. 12). Be to, 5.20 val., buvo atliktas toksikologinis tyrimas ir nustatyta, kad P. M. kraujyje alkoholio koncentracija sudarė 0,26 promilės (b. l. 13). Nagrinėjant bylą teisme, siekiant pašalinti prieštaravimus dėl pažeidėjo neblaivumo, buvo paskirta toksikologinė ekspertizė. Ekspertizės akto Nr. EKG 43/13(02) išvadose nurodyta, kad nustatyti, kokia buvo alkoholio koncentracija P. M. kraujyje 56 min. iki kraujo paėmimo momento, negalima. Jeigu nuo paskutinio alkoholio pavartojimo iki kraujo paėmimo buvo praėję daugiau nei 2 valandos, alkoholio koncentracija jo kraujyje galėjo būti tiek didesnė, tiek mažesnė už 0,26 promilės. Alkotesteriu nustatyta 4,04 promilės alkoholio koncentracija kraujyje yra absurdiška ir nepatikima (b. l. 55-56). Tačiau apylinkės teismas, savo iniciatyva paskyręs minėtą ekspertizę, jos išvadų nevertino įrodymų visumos kontekste, o vėlgi atmetė kaip prieštaraujančias patikimiems alkotesterio parodymams. Tokiu būdu apylinkės teismas, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų tarp iš skirtingų šaltinių gautos informacijos dėl pažeidėjo neblaivumo laipsnio, nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė būtent policijos pareigūnų atliktos patikros metu alkotesteriu užfiksuotiems duomenims.

Tačiau apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai keliamas klausimas ir dėl alkotesterio, kurio parodymais besąlygiškai rėmėsi teismas, parodymų patikimumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant asmens neblaivumą (neblaivumo laipsnį) alkotesteriu, turi būti laikomasi šio prietaiso naudojimo instrukcijos. Jei šios instrukcijos pažeidimas, atsižvelgiant į bylos įrodymų visumą, kelia abejonių dėl asmens neblaivumo įvykio metu, jos turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013).

Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas konstatavo, kad alkotesteris, kuriuo buvo matuotas P. M. neblaivumas, buvo sertifikuotas, todėl nėra pagrindo abejoti jo parodymų teisingumu, tačiau teismas visiškai netyrė, ar atliekant P. M. blaivumo patikrą, buvo laikomasi alkotesterio instrukcijoje numatytų reikalavimų. Alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukcijos 8 skyriuje nurodyta, kad negalima atlikti blaivumo testo, manant, jog tiriamas asmuo vartojo alkoholį paskutines 15–20 minučių arba rūkė paskutines dvi minutes. Įpareigojimas įsitikinti dėl šių aplinkybių numatytas ir instrukcijos 3.1 punkte. Tiek P. M., tiek liudytojas S. V. teisme nurodė, kad jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų praėjus kelioms minutėms nuo automobilio pajudėjimo, kad prieš sėsdamas už vairo P. M. rūkė, apeliantas dar nurodė, kad suvalgė mėtinį saldainį be alkoholio (b. l. 16, 31). Teisme apklaustas policijos pareigūnas R. A. nurodė, kad prieš atliekant neblaivumo patikrinimą P. M. neklausė, ar jis buvo ką nors valgęs ar gėręs (b. l. 31). Todėl išanalizavus šiuos duomenis, yra pagrindas abejoti pareigūnų atliktu neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu, kadangi nepašalintos abejonės, kad P. M. neblaivumo testas buvo atliktas, galimai pažeidžiant alkoholio matuoklio instrukciją. Abejones dėl alkotesterio duomenų patikimumo patvirtina ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 638 bei specialisto išvada Nr. T-A 7167/13(01), surašyti mažiau nei po valandos laiko pakartotinai patikrinus P. M. neblaivumą, ir kuriuose nurodyta, kad P. M. alkoholio koncentracija kraujyje – 0,26 promilės, ir 0,28 promilės iškvėptame ore. Nors skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į minėtas abejones dėl alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimų, matuojant P. M. neblaivumą, taip pat į aplinkybę, kad Kauno apskrities priklausomybės ligų centre atlikto P. M. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, kad policijos pareigūnų ir specialistų nustatytas P. M. neblaivumo laipsnis skiriasi daugiau nei 10 kartų, vien tik alkotesterio parodymai negali būti laikomi pakankamu įrodymu, nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Esant ginčui dėl nustatyto neblaivumo laipsnio, policijos pareigūnų parodymai dėl P. M. elgesio, sukėlusio jiems įtarimą dėl jo neblaivumo, taip pat nėra pažeidėjo kaltę vairavus transporto priemonę sunkaus girtumo būsenoje neabejotinai patvirtinantis įrodymas. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, esant nepašalintiems prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomos įvykio versijos, Kauno apskrities priklausomybių centro tyrimo ir alkotesterio rezultatų, policijos pareigūnų nurodomų aplinkybių dėl P. M. elgesio ir išvaizdos neblaivumo patikrinimo metu, nepagrįstai priėjo prieš išvados, jog P. M. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog P. M. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius P. M. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. M. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas