Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo numatyta tvarka asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilis Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių kasko draudimu buvo apdraustas ieškovo bendrovėje (draudimo laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31), draudėjas – UAB „Transporent“, tai patvirtina transporto priemonių draudimo liudijimas. 2018-08-11, Vilniuje, automobilis Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį šunį, buvo apgadinta minėta transporto priemonė, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Atsakovas buvo į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio šuns savininkas, minėta informacija nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime dėl informacijos pateikimo. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, automobilio draudėjui UAB „Transporent“ išmokėjo 2 591,11 Eur draudimo išmoką už automobilio sugadinimą, tai patvirtina pateiktas 2018-08-27 mokėjimo pavedimas. Paskaičiuotą žalą už automobilio sugadinimą patvirtina pateikti transporto priemonės remonto sąmata, 2018-08-23 PVM sąskaita faktūra, automobilio fotonuotraukos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui patirtą žalą (CPK 178 straipsnis).

5. Pažymėtina, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y. išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta naminių gyvūnų savininkų civilinė atsakomybė be kaltės (t. y. griežtoji atsakomybė).

6. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad eismo įvykio metu automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. dėl netinkamos jam priklausančio naminio gyvūno – šuns priežiūros. Dėl netinkamo šuns priežiūros atsakovui priklausantis šuo išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su automobilio sugadinimu. Pažymėtina, kad padarytos žalos dydį byloje įrodo pateikti rašytiniai įrodymai. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos atsakovo atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nukentėjusiajam asmeniui už automobilio sugadinimą išmokėjo 2 591,11 Eur dydžio draudimo išmoką, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 2 591,11 Eur žalos atlyginimo.

7. Ieškovas iš atsakovo taip pat prašo priteisti 150,14 Eur kompensacinių palūkanų. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio l dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio l dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovui ir atsakovo priteistina 150,14 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos, t.y. 2018-09-19 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (viso – už 423 dienas).

8. Iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovui 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (2 741,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

9. Iš atsakovo priteistinos ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 62,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834), iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2591,11 žalos atlyginimo, 150,14 Eur palūkanų, iš viso – 2 741,25 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 25 ct) sumą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.