- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-1846-112/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06884-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos kariuomenės skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, UAB „Blum Baltic“ dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja Lietuvos kariuomenė padavė teismui skundą dėl antstolio A. Selezniovo veiksmų. Nurodo, kad antstolis 2012-04-17 patvarkymu areštavo pinigines lėšas, esančias Lietuvos kariuomenės žinioje ir priklausančias išmokėti UAB „Blum Baltic“ pagal 2011-01-19 preliminarią sutartį, sudarytą tarp Lietuvos kariuomenės ir UAB „Blum Baltic“. Teigia, kad dėl minėto patvarkymo padavė antstoliui skundą, nurodydama, jog tarp Lietuvos kariuomenės ir UAB „Blum Baltic“ sudarytų ir galiojančių sutarčių bei neįvykdytų finansinių įsipareigojimų nėra. Antstolis A. Selezniovas 2012-05-14 patvarkymu atsisakė panaikinti piniginių lėšų areštą, tačiau minėto Lietuvos kariuomenės skundo kartu su vykdomąja byla neperdavė teismui, kaip tai numatyta Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir pateikti ieškinį Civilinio kodekso 603 str. nustatyta tvarka, o ne skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nelaikė Lietuvos kariuomenės vykdymo proceso šalimi. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjai vykdymo proceso metu CPK 603 str. 3 d. įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas – pareiškėja gali pareikšti ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo skolininkui ir išieškotojui.
Pareiškėja Lietuvos kariuomenė, nesutikdama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išnagrinėti Lietuvos kariuomenės pateiktą skundą. Nurodo, kad nesutinka su ginčijamoje teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais, kad Lietuvos kariuomenė nėra vykdymo proceso dalyvis, kuriam vykdymo veiksmai sukelia teisines pasekmes. Apeliantės nuomone, Lietuvos kariuomenė į vykdymo procesą buvo įtraukta ne atsitiktinai, o tiesioginiais antstolio atliktais vykdymo veiksmais. Antstoliui priėmus ginčijamą patvarkymą dėl lėšų arešto, Lietuvos kariuomenei kilo neapibrėžtos trukmės pareiga pervesti antstoliui galimai Lietuvos kariuomenės žinioje atsirasiančias skolininko lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja teismui buvo pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų, nes būtent antstolio vykdymo proceso metu atliktas procesinis veiksmas – areštas – sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes (CPK 688-689 str.). Pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka, nors byla turėjo būti išnagrinėta ypatingąja teisena CPK 510 str., 594 str. 1 d. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio bei nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas. Vykdymo proceso dalyviais laikytini išieškotojas ir skolininkas, taip pat kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 str.). Šių asmenų teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų įtvirtinta CPK 510 straipsnyje ir tokie skundai nagrinėjami ypatingąja teisena.
Tuo tarpu kiti asmenys, t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai, gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu (CPK 603 str. 1 d.). Taigi ginčo teisena reiškiami ir nagrinėjami ieškiniai esant ginčui dėl nuosavybės, t. y. ieškinys, jo reikalavimai turi būti susiję su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu.
Šioje byloje apeliantė reikalavimą panaikinti areštą grindžia aplinkybe, kad antstolio patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto sukelia jai neigiamas pasekmes – kyla neapibrėžtos trukmės pareiga pervesti antstoliui galimai Lietuvos kariuomenės žinioje atsirasiančias skolininko lėšas. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia klausimą ne dėl turto nuosavybės teisės, t. y. neginčija piniginių lėšų priklausymo, o ginčija antstolio patvarkymu jai sukurtą pareigą ateityje pervesti lėšas, skirtas išmokėti skolininkui, galimai atsirasiančias būsimų sutarčių pagrindu.
Remiantis išdėstytas argumentais, apeliantės teisės, vadovaujantis civilinio proceso normų reikalavimais, turėtų būti ginamos ypatingąja teisena, nes klausimas dėl turto priklausymo nekeliamas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl nepagrįstai pareiškėją įpareigojo pateikti ieškinį CPK 603 straipsnyje nustatyta tvarka.
Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų padavė tiesiogiai teismui, nors, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalimi, tokie skundai pirmiausia paduodami antstoliui. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėja nurodė, jog skundą dėl 2012-04-17 antstolio patvarkymo pateikė pirmiausia antstoliui. 2012-05-14 patvarkymu antstolis atsisakė panaikinti skundžiamą patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo, tačiau skundo kartu su vykdomąją byla nepersiuntė apylinkės teismui.
Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad pareiškėja, skųsdama antstolio 2012-04-17 patvarkymą, jau pasinaudojo įstatyme nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, būtų tikslinga pačiam pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam pareiškėjo skundą, išsireikalauti vykdomąją bylą ir ginčą spręsti iš esmės (CPK 3 str. 7 d., 7 str.).
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nepagrįstai nurodė pareiškėjai ginti savo pažeistas teises kitu būdu ir nustatė terminą pateikti ieškinį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 nutartis naikintina ir skundas dėl antstolio veiksmų perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Lietuvos kariuomenės skundą dėl antstolio veiksmų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ypatingosios teisenos tvarka.