Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-11-14 · Byla Nr. TS-75-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
TS-75-506/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-75-506/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – komisija) 2019-10-14 nutarimo Nr. 59-215 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. Utenos rajono apylinkės teismo 2011-01-10 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Be to, A. L. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-10-27 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (penkios veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trejiems mėnesiams; ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir A. L. paskirtas dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2013-09-17 nusprendžiu paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė dvylikos metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia 2011-03-15, bausmės pabaiga 2023-03-13. 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalis nuteistasis atliko 2019-03-13. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019-10-10 buvo 3 metai 5 mėnesiai 3 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019-10-14 priėmė nutarimą Nr. 59-215 netaikyti A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nurodydama, kad atsižvelgia į aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 105 balus, nemažą neatliktos bausmė dalį, ankstesnių teistumų skaičių (20 kartų teistas už turtinius nusikaltimus), į mąstymo lankstumo stoką, sunkumus randant alternatyvius problemų sprendimo būdus, elgesį bausmės atlikimo metu (9 kartus baustas, nuobaudos jau negalioja). Komisija padarė išvadą, jog nuteistasis A. L. nesilaikys įstatymų ir nusikals, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

A. L. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2019-10-14 nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad komisijos nutarimas nekorektiškas, nes komisija nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Sąjungos įstatymų nuostatomis, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijas, neatsižvelgė, jog jis atliko didžiąją dalį bausmės, turi gyvenamąją vietą, į tai, kad darbo kaime pakanka visiems, kad jis dirba, neturi galiojančių nuobaudų, todėl priėmė nemotyvuotą ir priešingą nutarime išdėstytiems faktams nutarimą.

Prokuroras išvados nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes šio termino suėjimas pats savaime nėra įpareigojantis priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, tai yra, tuo atveju, kai atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš to seka, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos.

Teismas pažymi, kad spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgia ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, susipažinęs su nutarimu, nuteistojo skundu bei jo asmens byla, konstatuoja, kad skundžiamas komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdama įstatymų reikalavimų ir nuostatų.

Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta (105 balai), nors įstatymas reikalauja, kad rizika būtų žema arba būtų ženkli pažanga ją mažinant. Atkreiptinas dėmesys, kad statinių veiksnių, tai yra, tokių, kurių mažinti nėra galimybės, nagrinėjamu atveju yra 45, tuo tarpu, dinaminių veiksnių, kuriuos yra galimybė mažinti, yra net 60, tad akivaizdu, kad jokios pažangos konstatuoti nėra pagrindo.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. L. teikiamas lygtiniam paleidimui pirmą kartą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba tvarkiniu, nuo 2018-03-28 (kai buvo skirta paskutinė nuobauda iš devynių) nepažeidinėja nustatyto režimo reikalavimų, pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau organizuojamose psichoedukacinėse ar psichologinio konsultavimo programose nedalyvavo, nes nemano, kad jam nėra reikalinga kokia nors aplinkinių pagalba. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje vertinant jo mąstymą ir elgesį atkreiptas dėmesys, jog kalbėdamas apie problemines savo gyvenimo sritis, nuteistasis nurodo finansinius sunkumus. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, nuteistasis ne visada geba rasti alternatyvius problemų sprendimo būdus, linkęs kartoti praeities klaidas. Sutiktina su tokia išvada, nes apie tai liudija ir itin didelis anksčiau padarytų nusikalstamų veikų skaičius, kadangi A. L. kilusius finansinius sunkumus spręsdavo vieninteliu jam suprantamu būdu – darydamas turtinius nusikaltimus. Dėl daugybės teistumų nuteistasis teturi trijų mėnesių oficialaus darbo stažo, tad iš esmės neturi jokių darbinių įgūdžių. Iš čia seka, jog jis neturi konkrečių ateities tikslų, nežino, kaip sieks turimų tikslų įgyvendinimo. Nors lygtinio paleidimo atveju gyvenamąją vietą jis turėtų, gyventų patėvio namuose (duomenys neskelbtini)., Utenos r. sav., tačiau dėl darbinės veiklos net ir pats A. L. pasisako neapibrėžtai – viliasi, jog darbo kaime pakanka visiems, tad ir jis galės dirbti. Jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis laisvėje bus įdarbintas, nėra.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad A. L. bausmės atlikimo metu yra vartojęs narkotines medžiagas, už ką buvo skirtos net dvi nuobaudos, taip pat yra rūkęs neleistinoje vietoje, pažeidęs dienotvarkę, vartojęs necenzūrinius žodžius. Iš devynių nuobaudų tik viena yra panaikinta paskatinant nuteistąjį, visos kitos yra išnykusios dėl senaties. Tuo tarpu nuteistasis per gana ilgą bausmės atlikimo laiką vos du kartus skatintas.

A. L. pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 4047,08 euro, iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota vos 310,61 euro. Uždirbamas lėšas nuteistasis skiria iš esmės vien tik savęs išlaikymui.

Skundo argumentai, kad komisija nesivadovavo įstatymais, tarptautiniais teisės aktais, vertintini kaip deklaratyvūs, teismas konstatuoja, kad komisija atsižvelgė į aplinkybių visumą, nutarime motyvavo tiek nuteistojo gerąsias savybes ir pasiekimus atliekant bausmę, tiek ir tas jo savybes bei elgesį, kurie trukdo nuteistajam siekti ryškesnės pažangos, priimdama nutarimą įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad nuteistasis sistemingai daro tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, turi susiformavusius šių veikų darymo įgūdžius bei įpročius. Jam kartą jau buvo parodytas pasitikėjimas, A. L. buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis parodyto pasitikėjimo nepateisino, lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Teismas kaip reikšmingas aplinkybes vertina, kad nuteistasis praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, ne visada laikėsi taisyklių pataisos įstaigose, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, net atsižvelgus, kad yra skatintas pastaruoju metu du kartus, socialinio tyrimo išvada taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami A. L. asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės moralės normų ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.

Vertindamas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jos vis dar nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, jog A. L. galima taikyti lygtinį paleidimą nuo likusios gana ženklios bausmės dalies atlikimo, kuri skundo nagrinėjimo dieną sudaro daugiau kaip 3 metus. A. L. aukšta nusikalstamo elgesio rizika, itin didelis skaičius ankstesnių teistumų, asmenybės, mąstymo ir elgesio problemų buvimas neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė ir nebenusikals, būdamas laisvėje tikrai laikysis įstatymų, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, šiai dienai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-10-14 nutarime Nr. 59-215 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo A. L. skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-10-14 nutarimą Nr. 59-215 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. L..

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja