- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2-1456-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00203-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“, atstovaujamos advokato Renaldo Baliūčio, ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl valstybės lėšų grąžinimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ (toliau - ir atsakovė) 67 288,21 Eur už atsakovės neįgyvendintus projektus šiais adresais: (duomenys neskelbtini), Kaunas (8 840,39 Eur), (duomenys neskelbtini), Kaunas (19 206,90 Eur), (duomenys neskelbtini), Kaunas (24 468,24 Eur), (duomenys neskelbtini), Kaunas (14 772,68 Eur), 1 234,00 Eur žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė nustato, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą. Todėl savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, taip ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant įstatyme nustatytą sumą, nekeičia bylos teismingumo, byla lieka teisminga apylinkės teismui, jeigu kiekvieno iš savarankiškų ieškinių suma neviršija nurodytos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 67 288,21 Eur valstybės paramos sumą, kurią sudaro 8 840,39 Eur dydžio valstybės parama, suteikta įgyvendinant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. KJS 20339; 19 206,90 Eur valstybės parama, suteikta įgyvendinant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. KJS 0106; 24 468,24 Eur valstybės parama, suteikta įgyvendinant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. KJS 20452; 14 772,68 Eur valstybės parama, suteikta įgyvendinant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. KJS 20485.
Darytina išvada, kad ieškovės pareikšti reikalavimai dėl valstybės lėšų, suteiktų įgyvendinant aukščiau nurodytus projektus, grąžinimo yra savarankiški ieškinio reikalavimai, kadangi ieškovė juos grindžia skirtingomis aplinkybėmis, skirtingais įrodymais, t. y. skiriasi pareikštų reikalavimų tiek pagrindas, tiek dalykas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra savarankiški ir galimi nagrinėti atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, taigi tai – neprivalomo bendrininkavimo atvejis. CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, atitinkamai pagal CPK 26 straipsnio 1 dalį bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą. Ieškovė ieškinio sumą apskaičiavo sudėdama prašomas priteisti sumas, tačiau savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, taip reikalaujamų priteisti sumų aritmetinei sudėčiai viršijant 40 000 Eur sumą, nekeičia bylos teismingumo, byla lieka teisminga apylinkės teismui, nes nei vieno iš reiškiamų savarankiškų ieškinio reikalavimų suma neviršija 40 000 Eur.
Kadangi kiekvieno iš savarankiškų ieškinio reikalavimų suma yra mažesnė nei 40 000 Eur, ieškinys nėra teismingas apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ieškovė turi teisę su ieškiniu kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 5 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovės viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl valstybės lėšų grąžinimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Išaiškinti ieškovei, kad ieškinys gali būti teikiamas Kauno apylinkės teismui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.