- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-08
- Bylos Nr.
- 2-1436-601/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“
- Atsakovas
- Kauno Juozo Urbšio vidurinei mokyklai
- Trečiasis asmuo
- uždarąja akcine bendrove „Hronas“
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Edgarui Mikaloniui, atsakovo atstovams Daivai Kikienei ir adv. padėjėjui Nerijui Jurkui, trečiojo asmens atstovui Žygintui Miliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“ ieškinį atsakovui Kauno Juozo Urbšio vidurinei mokyklai su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove „Hronas“ dėl sprendimo sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę panaikinimo, įpareigojimo persvarstyti konkurso rezultatus ir rangos sutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo:
1) panaikinti Kauno Juozo Urbšio vidurinės mokyklos 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu nustatytą preliminarią pasiūlymų eilę dėl langų ir lauko durų keitimo darbų pirkimo neskelbiamų supaprastintų derybų būdu;
2) įpareigoti Kauno Juozo Urbšio vidurinę mokyklą įvertinti UAB „Megrame“ ir UAB „Hronas“ pasiūlymus iš naujo pagal visus langų ir lauko durų keitimo darbams neskelbtinų supaprastintų derybų sąlygose techninėje specifikacijoje nustatytus parametrus;
3) pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 21 d. Kauno Juozo Urbšio vidurinės mokyklos ir trečiojo asmens UAB „Hronas“ pasirašytą rangos sutartį Nr. LVB08P060.
Ieškovas paaiškino, kad 2008 m. liepos 24 d. atsakovas Kauno Juozo Urbšio mokykla pakvietė ieškovą UAB „Megrame“ 2008 m. rugpjūčio 4 d. dalyvauti darybose neskelbtinų supaprastintų derybų būdu papildomai pirkti langų ir lauko durų keitimo darbus. 2008 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą dėl darbų pirkimo. Po derybų, 2008 m. rugpjūčio 4 d. raštu Dėl preliminarios pasiūlymų eilės, ieškovas buvo informuotas, kad nustačius preliminarią eilę ieškovas liko antras. 2008 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją prašydamas iš naujo įvertinti UAB „Hronas“ ir jų pasiūlymus pagal visus langų ir lauko durų keitimo darbams neskelbiamų supaprastintų derybų sąlygose techninėje specifikacijoje nustatytus parametrus, nes mano, jog nebuvo lyginami pasiūlytų langų parametrai (varstomi, nevarstomi ir pan.). 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas gavo atsakovo raštą Nr. 1.7-990 Dėl pateiktos pretenzijos, kuriame nurodė, jog vertinant pasiūlymus buvo atsižvelgiama į vidutinę atliekamų darbų kainą, išreikštą kvadratiniais metrais, neišskiriant ar tai varstomi, ar nevarstomi langai. Toks pasiūlymų vertinimo kriterijus prieštarauja ne tik Neskelbiamų supaprastintų derybų sąlygoms, bet ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui, kuriame įgyvendintas principas pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o nelyginant tokių pat prekių pagal tokius pačius parametrus negalimas šio principo užtikrinimas. Be to, atsakovas sumažino pirkimo apimtis ir nenurodė kokį kiekį darbų perka, tuo pakeisdamas vertinimo kriterijų (pirko ne techninėje specifikacijoje nurodytus darbus, tretysis asmuo galėjo pasiūlyti daugiau nevarstomų langų, ne pagal konkurso sąlygas vertino pasiūlymus).
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas visas pirkimo neskelbiamų supaprastintų derybų būdu procedūras įvykdė tiksliai, laikydamasis pirkimo sąlygų bei Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Tą patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakymas ieškovui (2008-08-14 raštas Nr. 4S-2634). Atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdyje buvo nustatyti derybų su tiekėjais kriterijai, kuriais nutarta vadovautis derybų su tiekėjais metu: 1) langų keitimo 1 m² vidutinės kainos kriterijumi, apskaičiuotu remiantis pirminiu tiekėjo pasiūlymu, išdėstytu pasiūlyme dėl darbų pirkimo, 2) derybų su tiekėjais metu siekti, kad mažėtų langų ir lauko durų keitimo vidutinė kaina už 1 m², neatsižvelgiant į varstomų ir nevarstomų langų kainą atskirai, 3) laimėjusiu pripažinti tiekėją, kuris gali atlikti kuo daugiau darbų, išreiškiamų kvadratiniais metrais, už perkančiosios organizacijos disponuojamą sumą. Vadovaujantis šiais kriterijais ir buvo vykdomos derybos bei vertinami tiekėjų pasiūlymai. Tiek tretysis asmuo UAB „Hronas“, tiek ieškovas sutiko derėtis dėl vidutinės langų kvadratinio metro kainos, taip pat buvo informuotas, kad pasiūlymo vertinimo kriterijus yra mažiausia vidutinė lango kvadratinio metro kaina. Abu tiekėjai pasiūlymus teikė atsižvelgiant į techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, t. y. toms pačioms prekėms. Nustačius, jog pagal pirminius pasiūlymus atsakovas neturi tiek lėšų numatytiems darbams įsigyti (langų keitimas – 475,43 m² , lauko durų keitimas – 9,91 m² ), buvo atsisakyta lauko durų keitimo ir deramasi dėl langų keitimo darbų. Už atsakovo disponuojamą pinigų sumą (138 000 Lt) ieškovas pasiūlė atlikti 416,43 m² langų keitimo darbų (už 137 500 Lt), o tretysis asmuo - 430 m² langų keitimo darbų (už 138 00 Lt), tokiu būdu trečiojo asmens pasiūlymui esant 320,93 Lt/m², o ieškovo – 330,19 Lt/m², laimėtoju buvo pripažintas tretysis asmuo, nes pasiūlė mažesnę perkamų darbų kainą.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 4 d. yra numatyti du pasiūlymų vertinimo kriterijai, t. y. mažiausia kaina ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Atsakovo (perkančioji organizacija) viešojo pirkimo komisija, laikydamasi įstatymo reikalavimų, pasirinko pasiūlymų vertinimui mažiausios kainos kriterijų. Komisija turėjo teisę vertinti mažiausią vidutinę lango ir lauko durų kvadratinio metro kainą, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 1S-21 patvirtinta Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodika, kuri viena iš kainos apskaičiavimo būdų numato fiksuoto įkainio nustatymo būdą. Šis kainos apskaičiavimo būdas perkančioms organizacijoms rekomenduojamas pasirinkti, kuomet perkančioji organizacija nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios pagal sutartį teikiamų paslaugų ar vykdytinų darbų apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui. Šiuo atveju, kadangi atsakovas pirkimo sąlygų 10.3 punkte numatė, kad derybų metu komisija turi teisę derėtis atskirai su kiekvienu dalyviu dėl pasiūlymo kainos, paslaugų teikimo terminų ir darbų apimties bei turėjo tik ribotą lėšų kiekį, racionalu buvo pasirinkti tokį pasiūlymų vertinimo kriterijų, kadangi atsakovas prieš pirkimą negali žinoti dėl kokio kiekio darbų atlikimo bus susiderėta su tiekėjais. Tretysis asmuo derybų metu sutiko derėtis su atsakovu dėl vidutinės langų kvadratinio metro kainos, taip pat jis buvo informuotas, kad pasiūlymo vertinimo kriterijus yra mažiausia vidutinė lango kvadratinio metro kaina. Paaiškėjus, kad atsakovo disponuojama suma mažesnė, negu norima įsigyti darbų ir atsisakius atsakovui lauko durų darbų pirkimo, tretysis asmuo langų pirkimo darbų kainą sumažino proporcingai, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose pateiktus varstomų ir nevarstomų langų kiekius, iki atsakovo disponuojamos sumos. Pirkimo objektas derybų metu buvo aiškiai suformuluotas ir apibrėžtas – įsigyti kuo daugiau langų už turimas lėšas įvertinant mažiausią kainą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad atsakovas disponuodamas 138 000 Lt suma, siekė pirkti langų ir lauko durų keitimo darbus (langų keitimas – 475,43 m², lauko durų keitimas – 9,91 m²) neskelbtinų supaprastintų derybų būdu. Tačiau, gavus pasiūlymus, kurių kaina viršijo disponuojamą sumą, buvo tęsiamos derybos su ieškovu ir trečiuoju asmeniu tik dėl langų keitimo darbų pirkimo (lauko durų keitimo atsisakyta). Trečiajam asmeniu pasiūlius už 138 000 Lt atlikti 430 m² langų keitimo darbų (320,93 Lt/m²), o ieškovui pasiūlius už 137 500 Lt atlikti 416,43 m² langų keitimo darbų (330,19 Lt/m²), laimėtoju buvo pripažintas tretysis asmuo ir su juo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sudaryta rangos sutartis.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. (toliau – įstatymas) numatyti pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis, t. y. kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Įstatymo 114 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad neskelbtinų supaprastintų derybų atveju visiems derybų dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai ir suteikiamos vienodos galimybės.
Teismas sprendžia, kad ieškovo tvirtinimas, jo neįgyvendintas principas pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, nes nelygintos tokios pat prekės, pagal tokius pačius parametrus, ir kad atsakovas sumažindamas pirkimo apimtis ir nenurodymas kokį kiekį darbų perka, pakeitė vertinimo kriterijų (pirko ne techninėje specifikacijoje nurodytus darbus, tretysis asmuo galėjo pasiūlyti daugiau nevarstomų langų, ne pagal konkurso sąlygas vertino pasiūlymus), yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus<...>. Ieškovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių pagrindžiančių šiuos teiginius bei nepateikė įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius. Iš surinktų byloje įrodymų teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai vykdė langų keitimo darbų neskelbtinų supaprastintų derybų būdu pirkimo procedūras ir nepažeidė įstatymo nuostatų bei principų.
Pagal įstatymo 39 str. 4 d. yra numatyta, kad perkančioji organizacija (šiuo atveju atsakovas) pasiūlymus gali vertinti remdamasi šiais kriterijais: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, efektyvumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba 2) mažiausios kainos. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko mažiausios kainos kriterijų ir tai įtvirtino savo dokumentuose, t. y. 2008 m. liepos 24 d. viešojo pirkimo komisijos posėdyje buvo nutarta derybų su tiekėjais metu vadovautis: 1) langų keitimo 1 m² vidutinės kainos kriterijumi, apskaičiuotu remiantis pirminiu tiekėjo pasiūlymu, išdėstytu pasiūlyme dėl darbų pirkimo, 2) <...>, 3) derybų su tiekėjais metu siekti, kad mažėtų langų ir lauko durų keitimo vidutinė kaina už 1 m², neatsižvelgiant į varstomų ir nevarstomų langų kainą atskirai, 4) laimėjusiu pripažinti tiekėją, kuris gali atlikti kuo daugiau darbų, išreiškiamų kvadratiniais metrais, už perkančiosios organizacijos disponuojamą sumą (b. l. 99-101). 2008 m. rugpjūčio 4 d. viešojo pirkimo komisijos posėdyje nutarta: 1) pagal galimybę mažinti atliekamų darbų vidutinę kvadratinio metro kainą, 2) <...>, 3) derybų metu siekti, kad sąmatos suma neviršytų 138 000 Lt su PVM, minimaliai mažinant langų kvadratūros skaičių, mažinant lango kvadratinio metro kainą, neatsižvelgiant į lango tipą (varstomas, nevarstomas), pateiktą pagal pirminį pasiūlymą, 4) derybų su tiekėjais metu siekti optimalaus kainos ir atliekamų darbų santykio, siekiant atlikti kuo daugiau darbų, išreikštų kvadratiniais metrais, už disponuojamą sumą, - t. y. mažinti vidutinę lango (neatsižvelgiant į lango tipą (varstomas, nevarstomas)) kainą už kvadratinį metrą (b. l. 106-107). Iš 2008 m. rugpjūčio 4 d. viešojo pirkimo komisijos posėdžių (protokolo Nr. 12/ND ir Nr. 13/ND) matyti, kad ieškovo galutinis pasiūlymas buvo – 137 500 Lt už 416,43 m², tai yra 330,19 Lt/m², o trečiojo asmens pasiūlymas buvo 138 000 Lt už 430 m², tai yra 320,93 Lt/m², ir vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, preliminarioje eilėje pirmu numeriu įrašytas tretysis asmuo (b. l. 108-113), kuris ir pripažintas laimėtoju. Taigi matyti, kad ieškovas langų keitimo darbų pirkimui pasirinkdamas mažiausios kainos vertinimo kriterijų, juo vadovavosi visų derybų metu, tą suprato ir žinojo tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo. Tokiu būdu sutikti su ieškovo argumentu, jog nepagrįstai buvo vadovautasi mažiausia kaina, nėra jokio pagrindo. Atvirkščiai, galima teigti, jog pasirinkdamas trečiojo asmens pasiūlymą atsakovas pasirinko ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.
Tai, kad atsakovas sumažino darbų pirkimo apimtis derybų metu, nelaikytina įstatymo pažeidimu, nes įstatymo 114 str. 1 d. numatyta, kad komisija turi teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų, o neskelbtinų supaprastintų derybų sąlygų 10.3 p. numatyta, kad derybų metu komisija turi teisę derėtis atskirai su kiekvienu dalyviu dėl pasiūlymo kainos, paslaugų teikimo terminų ir darbų apimties. Ieškovo tvirtinimas, kad galėjo būti ne techninėje specifikacijoje nurodyti darbai pirkti – visiškai nepagrįstas, nes dėl techninėje specifikacijoje esančių reikalavimų nebuvo deramasi, techninė specifikacija buvo parengta ir pateikta dalyviams iki pasiūlymų pateikimo, pasiūlymai pateikti atsižvelgiant į techninę specifikaciją, o deramasi buvo tik dėl darbų apimties, esant tiems patiems darbų techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. Pažymėtina, kad tiek rangos sutarties 2.3 p., kaip konkurso sąlygų priede (b. l. 49), tiek jau pasirašytos rangos sutarties 2.3 p. numatyta, kad užsakovui nustačius nukrypimus nuo sutartyje ir dokumentacijoje numatytų sąlygų, užsakovas ir rangovas surašo defektinį aktą, rangovas trūkumus pašalina defektiniame akte numatytais terminais, nedidindamas sutartos darbų sąmatinės vertės, t. y. atlikus darbus ne pagal techninę specifikaciją atsiras neigiamos pasekmės rangovui (šiuo atveju trečiajam asmeniui). Be to iš pateiktos trečiojo asmens lokalinės sąmatos matyti, kad sumažinus derybų metu darbų apimtis, trečiojo asmens pasiūlymas buvo pateiktas proporcingai sumažinus pirminio pasiūlymo darbus, t. y. pagal darbų kiekių žiniaraštį, pateiktą prie pirkimo dokumentų (b. l. 77) buvo numatyta varstomų plastiko langų 254,522 m², nevarstomų plastiko langų – 220,908 m², o vėlesnis trečiojo asmens pasiūlymas, kuris buvo priimtas yra varstomų plastiko langų – 230,222 m², nevarstomų plastiko langų – 199,778 m², todėl ieškovo samprotavimai, jog tretysis asmuo galėjo daugiau pasiūlyti nevarstomų langų yra visiškai nepagrįsti. Ieškovo pakviestas liudytojas N. P. , vedęs ieškovo derybas su atsakovu, taip pat nurodė, kad darbų kainą sumažino proporcingai sumažindamas darbų apimtis, o kaina už 1 m² išliko ta pati, kaip ir pradiniame pasiūlyme. Taigi abu dalyvaujančios derybose šalys vienodai suprato kainos ir darbų apimties mažinimo principą. Pažymėtina ir tai, kad pagal pradinius pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina (189 398 Lt) buvo didesnė, negu trečiojo asmens (179 023 Lt), kas tik patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingesnis nuo derybų pradžios.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai dėl sprendimo sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę panaikinimo ir įpareigojimo persvarstyti konkurso rezultatus yra atmestini, o atmetus šiuos reikalavimus, netenkintinas ir reikalavimas dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes tai išvestinis reikalavimas, kurio patenkinimas priklauso nuo pirmų dviejų reikalavimų patenkinimo.
Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str., 98 str.). Tačiau atsakovo prašomos priteisti išlaidos (4 720 Lt) už advokato pagalbą neatitinka advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudų ir viršija teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad buvo pateiktas atsiliepimas, parengtas atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 3 val., ir kuriuose dalyvavo advokato padėjėjas, ši suma mažintina ir iš ieškovo priteistina 3 088 Lt už advokato teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nuspren džia:
Ieškinį atmesti.
Panaikinti 2008 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Kauno Juozo Urbšio vidurinės mokyklos skelbto konkurso „Kauno Juozo Urbšio vidurinės mokyklos pastato, esančio Partizanų g. 68, Kaune, langų ir lauko durų keitimo darbai“ vykdymą, uždrausti atsakovui Kauno Juozo Urbšio vidurinei mokyklai ir trečiajam asmeniui UAB „Hronas“ pasirašyti rangos sutartį dėl Kauno Juozo Urbšio vidurinės mokyklos pastato, esančio Partizanų g. 68, Kaune, langų ir lauko durų keitimo darbų, o jei atsakovas Kauno Juozo Urbšio vidurinė mokykla ir trečiasis asmuo UAB „Hronas“ jau yra pasirašęs rangos sutartį dėl Kauno Juozo Urbšio vidurinės mokyklos pastato, esančio Partizanų g. 68, Kaune, langų ir lauko durų keitimo darbų, sustabdyti šios sutarties vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“, į. k. 121317948, 3 088 Lt (tris tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonis litus) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, Kauno Juozo Urbšio vidurinei mokyklai, į. k. 190137074.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“, į. k. 121317948, 26,45 Lt (dvidešimt šešis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.