Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui R. S., jo atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei, kaltinamajai V. S., jos gynėjui advokatui G. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjęs privatus kaltintojas R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. kaltino V. S., tuo, kad ji 2012-06-07 apie 18 val. bute (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį sumušė, stipriai stumdė, dėl ko jis nugriuvo ant šono ir susitrenkė stuburą į geležinį stovą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytos kraujosrūvos. Buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas – odos nubrozdinimas dešinės plaštakos IV piršto srityje, poodinė kraujosrūva juosmens srityje. Prašė priteisti 5000 litų neturtinės ir 44 litų turtinės žalos atlyginimą.

V. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad R. S. yra jos sesers vyro pusbrolis, jį pažįsta nuo 14 metų. Ji paprašyta R. S. brolio prižiūrėjo sergančią jo mamą, kuri

prašė, kad būtų su ja iki gyvenimo pabaigos. Ji V. S. vadino dukra. Mirė rugpjūčio 18 d. ant jos rankų. Incidentas kilo, kai ji paprašė kad R. S. išeitų iš mamos kambario, nes jis buvo girtas, jo vyzdžiai išsiplėtę. Namuose dar buvo B. P. - R. S. meilužė. Tai ne pirmas kartas kai jo buvo prašoma išeiti iš mamos kambario. R. S. girtas nuolat griūdavo ant mamos lovos. V. S. teigė kvietusi policiją ir rašiusi pareiškimą dėl netinkamo jo elgesio. R. S. maudavosi kelnes ir lakstydavo paskui ją nuogas. R. S. ją koliojo. Ji paprašė išeiti ir nesikolioti. Jam išėjus, užrakino duris. R. S. nestūmė, prie jo nesilietė. Kampe stovėjo plastmasinis ventiliatorius. Jeigu R. S. būtų ant jo užkritęs, būtų jį sulaužęs. Namie jokių geležinių daiktų nėra. R. S. toliau koliojosi už durų, todėl ji iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai pasakė, kad reikia kartu vykti į nuovadą, klausė ar rašys pareiškimą. Atlėgus pykčiui, ji pareiškimo nerašė. V. S. teigė, kad apie metus R. S. buvo labai draugiškas, norėjo, kad ji taptų jo meiluže. Ji atsisakė, todėl jis pradėjo keršyti ir visaip ją įskaudinti. Jo draugą S. M. ji varydavo iš namų, kad jie negirtautų ir nedarytų iš namų landynės. S. M. neturi gyvenamosios vietos ir nakvodavo pas R. S.. Iš keršto ir buvo surašytas toks kaltinimas. R. S. mamos reikalais rūpindavosi E. B., jo pusbrolis, jis tvarkydavo visus reikalus, nešdavo maistą, vaistus, už butą mokėdavo, nes R. S. dėl mamos nieko nedarydavo.

N. R. S. parodė, kad 2012-06-07 19 val. užėjo į mamos kambarį. Tą dieną buvo nedaug išgėręs. Tuo metu mamos kambaryje buvo V. S. ir B. P.. Nei iš šio, nei iš to V. S. paprašė jo išeiti, stūmė jį nuo lovos kampo iš priekio rankomis atsirėmusi į krūtinę Jis nugara nugriuvo ant grindų, atsitrenkė į elektrinio ventiliatoriaus stovą. Stovas nesulūžo, jam nieko neatsitiko. Tada V. S. pradėjo nukentėjusį tąsyti už plaukų. Tai truko apie 5 min. B. P. matė šį įvykį ir klausė jos, kodėl ji taip elgiasi, sakė, kad taip daryti negalima. Po to nukentėjęs iškvietė policiją. Policija siūlė rašyti pareiškimą jam, o ne V. S.. Nukentėjęs nebuvo agresyvus, savo mamos neskriaudė. Jo pusbrolis E. B. atvežė V. S. ir paliko prižiūrėti jo mamą be nukentėjusio sutikimo. Už butą mokėjo nukentėjusio brolis Z. S.. Nukentėjęs neturėjo ketinimų, kad V. S. būtų jo meilužė. Prie jos nepriekabiavo. Kaltinime neparašė, kad buvo tampomas už plaukų, tačiau taip tikrai buvo. Gal buvo pamiršęs.

Liudytoja B. P. parodė, kad įvykio dieną buvo su R. S. prie jo motinos. Po to atėjo V. S. ir pasakė R. S. išeiti. Jam einat jį pastūmė. R. S. krito ir susimušė nugarą, po to atsikėlė ir išėjo į savo kambarį. Matė, kaip V. S. stūmė R. S. už nugaros suėmusi rankomis. Jis nukrito ant ventiliatoriaus. Nukrito ant nugaros ir susimušė nugarą. R. S. rodė jai žymes ant nugaros. Ventiliatoriaus nenuvertė, jis liko stovėti. Po to, R. S. atsikėlė ir nuėjo į savo kambarį. V. S. daugiau jokių veiksmų nedarė, nuėjo prie jo motinos. Liudytoja sakė V. S., kad nereikia stumdytis. Ji nieko neatsakė. Įvykio dieną V. S. buvo išgėrusi. Tai liudytoja suprato iš kvapo. Vėliau R. S. kreipėsi į policiją. Liudytojai žinoma, kad tarp V. S. ir R. S. būdavo konfliktų, tačiau jų priežasčių nežino. R. S. įvyko dieną galėjo būti truputį išgėręs. Kai atvyko policija R. S. su V. S. išvažiavo su pareigūnais, o ji liko prižiūrėti močiutės. Kada V. S. grįžo neprisimena.

Liudytoja R. N. parodė, kad po konflikto tarp V. S. ir R. S. buvo atvažiavusi aplankyti M. S.. V. S. buvo susinervavusi ir pasakojo, kad susipyko su R. S.. Jis parėjo girtas ir puolė ant jos. Liudytoja įvykio nematė, tačiau žino, kad R. S. girtas mėgsta triukšmauti. V. S. pasakojo, kad iškvietė jam policiją ir jie abu išvažiavo. Ji sakė, kad nežino kas bus, kai jis grįš. Joms bekalbant iš nuovados sugrįžo R. S.. Jis buvo girtas. Atidaręs duris, pradėjo kalbėti keiksmažodžiais, buvo piktas. Jį sutramdė jo draugė B.. R. S. nesiskundė, kad buvo sužalotas. Kambaryje, kuriame buvo R. S. mama telpa lova, sekcija, staliukas ir išlankstoma lova, kur miegojo V. S.. Kambarys apie 20 kv.m. apstatytas baldais. Ventiliatorius pastatytas kampe prie durų. Jo aukštis mažesnis nei suaugusio žmogaus ūgio. Gal apie 1.40 m. Pro jį einat, jis pats griūdavo, nesilaikydavo. Ventiliatorius sveria iki 3 kg, jis nėra sunkus, stovi kampe, jam nėra kur nugriūti. R. S. girtas būdavo nepatenkintas, nes V. S. dėl mamos ramybės jam drausdavo gerti namuose. Jis nesirūpino savo mamos priežiūra. V. S. buvo pasamdyta prižiūrėti M. S.. Jos kartu gyveno. Jai tokią teisę suteikė kitas sūnus Z. S.. Kitame kambaryje gyveno R. S., bute buvo bendra virtuvė, bendra vonia. V. S. liudytojai sakė , kad R. S. prie jos seksualiai priekabiauja, todėl ji savo kambaryje užsirakina. Visa giminė žino, kad R. S. yra nestabilios psichikos.

Liudytojas S. M. parodė, kad jis yra R. S. kaimynas. Nuo pat vaikystės jį pažįsta. Užeidavo pas R. S., žino, kad V. S. slaugė Romualdo mamą. Konflikto nematė, tačiau R. S. jam rodė mėlynę, sakė kad V. S. neblaivi būdavo agresyvi. Jie konfliktuoja, nes V. S. palieka jo mamą ir išeina. Apie konfliktą jam sakė R. S. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena. R. S. sakė, kad jį stūmė ir parvertė ant kažkokio stiklainio. Prašė pas jį pabūti, užstoti jį, nes V. S. yra agresyvi. Pas R. S. į svečius liudytojas ateidavo 2-3 kartus į savaitę, kartais išgerdavo alaus skardinę, nakvynės niekada neprašė. V. S., būdama neblaivi, yra jį išvariusi, sakė, kad svečių čia nebus. Tai galėjo būti pavasarį. Tuo V. S. jį morališkai užgavo.

Liudytojas E. B. parodė, kad R. S. pažįsta nuo vaikystės. M. S. buvo liudytojo krikšto mama. R. S. yra gimęs su psichine negalia. Jo mama prašė, kad pasidomėti gydymu, kaip jam galima padėti. Gydytojai pasakė, kad problemos tik gilės. R. S. nėra pripažintas neveiksniu. Konfliktas liudytojui yra žinomas. Prieš tai dvi moterys prižiūrėjo M. S., abi per jį neteko sveikatos. Viena moteris pasibaisėjo R. S., nes ją pradėjo grabalioti, ji sakė, kad tokiomis sąlygomis negali ilgiau būti. Sunku buvo prisiprašyti V. S. prižiūrėti R. S. mamą. Per gerą širdį ji pasidarė blogai sau. Ji dabar yra kaltinama. R. S. yra nesuvokiamo proto ir geriantis iki žemės graibymo. Liudytojas daug kartų jam kvietė policiją. Liudytojas rūpinosi savo teta M. S., ji yra jo mamos sesuo. Už butą, gydymą mokėdavo Z. S.. Jis darydavo liudytojui pavedimus. Buto (duomenys neskelbtini) savininkas yra Z. S..

Liudytojas A. G. parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai R. S. pas jį atbėgo. Tai buvo 2012 metais apie rugpjūčio mėnesį dienos metu po pietų. Datos nesumaišė, tikrai rugpjūtis buvo. Liudytojo teigimu, jo atmintis bloga, bet tikrai tris kartus pas jį buvo atbėgęs R. S. rugpjūčio mėnesį. Buvo apdraskytas, sakė jam nugarą sudaužė. Kaip jį draskė nematė, nežino. R. S. pasakė, kad susiginčijo dėl mamos, kad V., kuri yra teisiamoji, blogai prižiūri mamą. Jie pradėjo pyktis ir iki muštynių nuėjo. Jį išvijo iš kambario, jis atėjo nakvoti pas liudytoją. R. S. patarė, kad eitų gyventi atskirai. Dabar jis gyvena pas sugyventinę, pas jį nėra elektros, kartais atvyksta pas liudytoją.

2012-06-15 specialisto išvadoje Nr. G1518 /12(02) nurodyta, kad R. S. padaryta odos nubrozdinimas dešinės plaštakos IV piršto srityje, poodinė kraujosrūva juosmens srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Iš Žaliakalnio policijos nuovados pateiktos patikrinimo medžiagos matyti, kad 2012-06-08 R. S. ir V. S. dėl abipusio konflikto buvo pristatyti į Žaliakalnio PK, vienas kitam reiškė pretenzijas, abu buvo neblaivūs. Jiems buvo pasiūta kreiptis į komisariatą, kai bus blaivūs, tačiau nė vienas iš jų nesikreipė, o policijos pareigūnai atvykę į butą Žemgulio g. 3-11, Kaune, nebuvo įleisti.

Iš nukentėjusio, kaltinamosios ir liudytojų parodymų matyti, kad V. S. ir R. S. santykiai buvo ir yra įtempti, vienas kito atžvilgiu nusiteikę priešiškai, skirtingai nurodo tokių santykių priežastis.

Kaltinimas V. S. grindžiamas nukentėjusio R. S., liudytojos B. P. parodymais ir specialisto išvados duomenimis apie tai, kad R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji V. S. savo kaltę neigė. Nukentėjusio R. S. ir liudytojos B. P. parodymai yra prieštaringi. Nors abu asmenys teigė buvę įvykio vietoje, tačiau V. S. veiksmus apibūdino skirtingai. Nukentėjęs teigė, kad buvo stumiamas iš priekio, liudytoja, kad – iš nugaros. Nukentėjęs teigė, kad buvo tampomas už plaukų, liudytoja tokių aplinkybių nenurodė. Privataus kaltinimo skunde nukentėjęs nurodo, kad nugriuvo ant šono, teisme teigė, kad nugriuvo ant nugaros. Specialisto išvadoje konstatuotas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos IV piršto srityje, tuo tarpu teismo posėdžio metu nei nukentėjęs, nei liudytoja B. P. apie rankos sužalojimą neužsiminė. Privataus kaltinimo skunde nukentėjęs teigė, kad buvo nuolat kaltinamosios ir jos sūnaus užgauliojamas ir mušamas, dėl to ne kartą kreipėsi į policiją, tačiau teismui tokių duomenų nepateikė. Iš policijos buvo gauta tik viena medžiaga apie konfliktą 2012-06-08. Liudytojas A. G. parodė, kad R. S. matė sumuštą 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Liudytojas S. M. konflikto nematė, apie žino tik iš nukentėjusio pasakojimų, be to, pats yra konfliktiniuose santykiuose su kaltinamąja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs svarbią įrodymų vertinimo sąlygą, kad turi būti vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, nesuklastoti, ar atitinka leistinumo kriterijus, ir nuspręsti, ar įrodymais grįsti teismo išvadas, ar juos atmesti. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais, logika, savo vidiniu įsitikinimu ir padaryti nešališkas išvadas. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir nuteisti asmenį. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bausmė.

Šiuo atveju, specialisto išvada apie R. S. sužalojimus nepagrindžia būtent kaltinamosios V. S. kaltės, o atsižvelgiant į priešiškus nukentėjusio R. S. ir kaltinamosios V. S. santykius, R. S. charakterizuojančius duomenis ( liudytojų E. B. ir R. N. parodymai), prieštaravimus tarp liudytojos B. P. ir nukentėjusio parodymų, yra pagrįsta abejonė dėl privataus kaltintojo skunde nurodytų aplinkybių tikroviškumo, todėl negalima daryti išvados, kad baudžiamosios bylos duomenimis V. S. kaltė yra įrodyta. Esant tokioms aplinkybėms, V. S. dėl pareikšto kaltinimo išteisintina, o R. S. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. ir 303 str. 5 d. 1 p., 2 p., teismas

nusprendė:

V. S., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus R. S. sveikatos sutrikdymo, išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

R. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.