Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė aiškina, kad nėra pagrindo remtis pareiškėjo skunde nurodomais argumentais, kad tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas tik kaip liudytojas, todėl jo bausti dėl drausmės pažeidimo negalima.

Atsakovės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas turėjo pripažinti aplinkybes lengvinančiomis, kurias pripažinti tokiomis diskreciją turi Kariuomenės vadas arba Ministras.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta (remiantis atsakovės pateikta medžiaga, lapai nesunumeruoti), kad SP rinktinės vado plk. ltn. R. S. 2017 m. gegužės 16 d. Tarnybiniame pranešime pateikta informacija, kad KASP 8R kariai 2017 m. gegužės 12–15 d. vykdė situacinių pajėgų užduotis. Šios karių grupės vyresniuoju buvo paskirtas lengvosios pėstininkų kuopos vadas kpt. T. S.. Be to, Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. gegužės 15 d. rinktinės telefonu buvo informuotas apie įvykį, kurio metu rinktinės kariai sulaikė civilį asmenį ir galimai iš jo tyčiojosi.

Kariuomenės Sausumos pajėgų 2017 m. gegužės 17 d. Rašte nurodoma, kad Pratybų metu įvyko incidentas tarp KASP 8R karių dalyvaujančių Pratybose ir nepilnamečio civilio asmens, kuris buvo pratybų dalyvis. Incidento metu dalyvaujantys pratybose SOP kariai teigia, kad KASP kariai galimai tyčiojosi iš sulaikyto civilio asmens. Rašto pagrindu priimtas sprendimas pavesti Kariuomenės Jungtinio štabo viršininkui organizuoti tarnybinį patikrinimą.

Pareiškėjas 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu buvo nušalintas nuo pareigų vadovaujantis KASOKTĮ 43 straipsnio 5 ir 8 dalimis bei, atsižvelgus į Raštą ir jo pagrindu priimtą sprendimą, pavesti Kariuomenės Jungtinio štabo viršininkui organizuoti tarnybinį patikrinimą.

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.V-232 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ buvo skirtas tarnybinis patikrinimas dėl Pratybų organizavimo ir vykdymo.

Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas buvo apklaustas kaip liudytojas (kpt. T. S. 2017 m. birželio 2 d. paaiškinimas „Dėl tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ organizavimo ir vykdymo“).

Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2017 m. birželio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-38RN „Dėl tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ organizavimo ir vykdymo“.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2017 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. P-236 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo viršininkui plk. ltn. L. K. pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2017 m. birželio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VT-38RN „Dėl tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ organizavimo ir vykdymo“ nurodytų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų karių galimai padarytų drausmės pažeidimų.

Tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymu „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ ir vadovaujantis Statuto 28 straipsnio 2 dalimi tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 13 d.

Plk. ltn. L. K. parengė 2017 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-7 „Dėl 2017 m. birželio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VT-38RN „Dėl tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ organizavimo ir vykdymo“ nurodytų Sausumos pajėgų karių galimai padarytų drausmės pažeidimų“.

Kpt. E. A., vykdydamas Lietuvos kariuomenės vado 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtintų Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus vyresniojo specialisto nuostatų 11.4 papunktyje nustatytą funkciją – vertinti ir teikti išvadas dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, parengė 2017 m. rugsėjo 13 d. tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos vertinimo“, kuriame rekomendavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadui tarnybinį patikrinimą grąžinti tyrimui papildyti.

Kariuomenės Sausumo pajėgų vadas šiam siūlymui pritarė ir grąžino tarnybinį patikrinimą tyrimui papildyti bei nustatė šiam veiksmui atlikti terminą iki 2018 m. spalio 13 d. Plk. ltn. L. K., nesutikdamas su kpt. E. A. 2017 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodytu siūlymu, ir manydamas, kad tarnybinis patikrinimas yra atliktas išsamiai ir pildyti jo netikslinga, 2017 m. spalio 9 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl poreikio nagrinėti kpt. E. A. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadą, kuris nepritarė tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko argumentams ir, vadovaudamasis Statuto 28 straipsnio 3 dalimi, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedė Kariuomenės KASP vadui plk. A. J. – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2017 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. P-401 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“.

Plk. A. J. 2017 m. lapkričio 13 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadą dėl tarnybinio patikrinimo pratęsimo, kadangi negautas atsakymas iš Vilniaus apygardos prokuratūros dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Vadovaudamasis Statuto 28 straipsnio 2 dalimi, tarnybinį patikrinimą pratęsė iki 2017 m. gruodžio 16 d.

Tarnybinis patikrinimas 2017 m. gruodžio 13 d. buvo baigtas ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. GT-12 „Dėl drausmės pažeidimų padarymo organizuojant ir vykdant tarptautines pratybas „Liepsnojantis kalavijas 2017“. Šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo rekomenduota pareiškėjui už drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 77 straipsnio 1 dalyje, skirti drausminę nuobaudą – sumažinti kario laipsnį trejiems metams.

Kariuomenės vado 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. PK-2191 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. T. S. skyrimo ir jo perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą“ pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – kario laipsnio pažeminimas trejiems metams.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. Ministrui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, grąžinti į ankstesnes pareigas bei išmokėti tarnybinį atlyginimą už nušalinimo laikotarpį, taip pat tarnybinio atlyginimo skirtumą, susidariusį dėl skirtos drausminės nuobaudos.

Ministras 2018 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 12-01-217 „Dėl Jūsų skundo“ pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino paskirtą drausminą nuobaudą – kario laipsnį pažemino trejiems metams, išmokėjo tarnybinio atlyginimo skirtumą, susidariusį dėl kario laipsnio pažeminimo, taip pat, vadovaudamasis Statuto 64 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos kariuomenės KASP pajėgų vadui plk. A. J. parengtą 2017 m. gruodžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-12 „Dėl drausmės pažeidimų padarymo organizuojant ir vykdant tarptautines pratybas „Liepsnojantis kalavijas 2017“ ir tarnybinio patikrinimo medžiagą grąžino tyrimui papildyti.

Kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. P-99 „Dėl tarnybinio patikrinimo papildymo“ tarnybinio patikrinimo papildymą pavedė atlikti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadui plk. A. J..

A. J. 2018 m. kovo 28 d. parengė Išvadą, kurią patvirtino Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų vadas. Šioje Išvadoje konstatuota, kad kpt. T. S., žinodamas, jog 2017 m. gegužės mėnesį vykusių Pratybų metu rinktinė nėra išsikėlusi užduoties ir negali treniruoti karių vykdyti asmens sulaikymo ir apklausos procedūrų, 2017 m. gegužės 14 d. savarankiškai priimdamas sprendimą ir suformuluodamas pavaldiems kariams savanoriams (kurie neapmokyti ir neinstruktuoti) užduotį, kurios nebuvo numatytos pratybų plane-konspekte, t. y. duodamas nurodymą kariams sulaikyti, pristatyti į „objektą“ ir apklausti nepilnametį asmenį, taip pat žinodamas, kas vyksta su sulaikytu nepilnamečiu ir nesiimdamas jokių veiksmų nutraukti neteisėtus, pratybų plane nesuplanuotus veiksmus, netinkamai atliko tarnybos pareigas, ir tokiu būdu padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnio 1 dalyje (tarnybos pareigų neatlikimas)“.

Kariuomenės vadas Įsakyme, vadovaudamasis Statuto 40 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 28 d. išvadą, skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą, t. y. pažemino kario laipsnį dvejiems metams iki vyresniojo leitenanto už padarytą šiurkštų karių drausmės pažeidimą, nustatytą Statuto 76 straipsnio 1 dalyje (1 punktas).

Pareiškėjas Įsakymo 1 punktą apskundė ministrui ir Ministro pavedimu Ministerijos generalinis inspektorius, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. skunde nurodytų aplinkybių, siūlė pareiškėjo skundą atmesti.

2018 m. birželio 22 d. išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog nepilnamečių asmenų dalyvavimas karinėse pratybose yra negalimas ir jokie veiksmai jų atžvilgiu negali būti atliekami. Todėl supratęs, kad pratybų metu sulaikytas nepilnametis asmuo, pareiškėjas privalėjo imtis priemonių, kad jis iš vykdomų karinių pratybų vietos būtų pašalintas. Be to, iš karių paaiškinimų (pareiškėjo 2018 m. kovo 27 d. paaiškinimas, SOP atstovo mjr. 5401 2018 m. kovo 26 d. paaiškinimas), pratyboms pareiškėjo pavirtinto plano-konspekto matyti, kad 2017 m. gegužės mėn. Pratybų metu jo vadovaujamiems kariams savanoriams nebuvo iškelta užduotis treniruotis atlikti asmenų sulaikymo ir apklausos veiksmų.

Generalinio inspektoriaus vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog 2017 m. gegužės mėn. vykusių Pratybų metu nenumatyta karių treniruoti asmenų sulaikymo ir apklausos procedūrų. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą sulaikyti ir apklausti nepilnametį asmenį ir šios užduoties vykdymą pavedė pavaldiems kariams savanoriams. Taip pat nesiėmė priemonių, kad būtų nutraukti pratybų plane-konspekte nesuplanuoti veiksmai. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo pavaldinių darbą ir tokiu būdu netinkamai atliko Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 24.2 papunktyje numatytą bendrąją vadų (viršininkų) pareigą planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldinių darbą. Taip pat jis netinkamai įgyvendino KASP 8R vado 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-404 „Dėl pareiginių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų KASP 8R rinktinės Lengvosios pėstininkų kuopos vado pareiginių nuostatų 14.1 papunktyje įtvirtintą funkciją, t. y. planuoti, organizuoti ir kontroliuoti kuopos užduočių vykdymą bei kasdieninę veiklą. Išvadoje konstatuota, kad Išvadoje pagrįstai buvo nustatyta, jog pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnio 1 dalyje. Skirta nuobauda yra proporcinga padarytai veikai.

Ministerija Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnio 1 dalyje, ir skundžiamu Įsakymu skirtos drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimo dvejiems metams – panaikinti nėra pagrindo. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų, t. y. išmokėti atlyginimą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ir atlyginimo skirtumą, susidariusį dėl Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos.

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta drausmine nuobauda ir neigia padaręs šiurkštų drausmės pažeidimą.

Drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas yra Išvada, kurioje nustatytos aplinkybės pripažintos pagrįstomis. Be to, ir 2018 m. birželio 22 d. išvadoje konstatuota, kad pareiškėjui pagrįstai paskirta drausminė nuobauda.

Pažymėtina, kad skundo argumentai yra iš esmės yra identiški 2018 m. gegužės 24 d. skunde nurodytiems.

Pareiškėjas skunde nesutiko su jo nušalinimu nuo pareigų. Pažymėtina, kad pagal Statuto 57 straipsnį, kuriame apibrėžiami karo tarnybos ginčai, nustatyta, kad ginčai dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kiti karo tarnybos ginčai pradedami nagrinėti padavus skundą šiame skyriuje nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų yra atskiras ir savarankiškas karo tarnybos ginčas, o šioje byloje vertintinas drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nevertintinos aplinkybės dėl kurių pareiškėjas neskundė minėto įsakymo. Tokių aplinkybių vertinimas nepakliūna į šio ginčo ribas.

Esminis pareiškėjo skundo argumentas, kad pratyboms vadovavo SOP kariai ir jis vykdė SOP kario Mariaus nurodymą, jokių savarankiškų sprendimų nepriėmė.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokias užduotis Pratybose pareiškėjui buvo pavesta vykdyti.

Atsakovės pateiktoje tyrimo medžiagoje (lapai nesunumeruoti) esantys dokumentai patvirtina, kad KASP 8 R vado 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-333 „Dėl pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ ir karių savanorių pašaukimo į tarnybą“ 3.1 punktu 808 lengvosios pėstininkų kuopos vadas kpt. T. S. buvo paskirtas grupės vyresniuoju ir atsakingu už ginklų apsaugą; vadams, be kita ko, ir 808 LKP vadui užtikrinti karių savanorių dalyvavimą pratybose (4.1 papunktis); 808 LKP vadui T. S. įsakyta SVP nustatyta tvarka informuoti Rinktinės budėtoją apie karių atvykimą į pratybas bei išvykimą iš jų; instruktuoti pratybose dalyvaujančius karius, jiems pasirašant instruktavimo knygoje, dėl saugaus elgesio pratybų metu (4.2.1 ir 4.2.2 papunkčiai). Ginčo, kad pareiškėjas užtikrino karių savanorių dalyvavimą pratybose, vedė instruktavimą, nėra. Atsakovė tokių užduočių neatlikimo klausimo nekėlė.

Vertintinos Statuto nuostatos, reglamentuojančios drausminę karių atsakomybę.

Pagal Statuto 2 straipsnio 1 dalį, kariui gali būti skiriama drausminė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jis savo padaryta veika pažeidė įstatymus, statutus, kitus teisės aktus, galiojusius drausmės pažeidimo metu, taip pat vadų (viršininkų) įsakymus ir tokia veika atitiko šiame statute numatytus drausmės pažeidimo sudėties požymius. Statuto 5 straipsnyje įtvirtinta, kad drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią šiame statute numatyta drausminė nuobauda (1 dalis). Drausmės pažeidimai skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus (2 dalis). Šiurkštus drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą (5 straipsnio 3 dalis).

Statuto V skyriuje reglamentuojama drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tvarka. Statuto 23 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatomos šios aplinkybės: 1) tiriamo įvykio laikas, vieta; 2) tiriamo įvykio dalyviai ir jų veiksmai; 3) liudytojai; 4) kalti dėl drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo padarymo asmenys, įrodymai, kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai; 5) duomenys, apibūdinantys pažeidėją; 6) pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 7) drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo sąlygos ir priežastys; 8) drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis.

Statuto 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kario laipsnio pažeminimas yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kario laipsnis žeminamas tik vienu laipsniu ir ne ilgiau kaip trejiems metams. Kario laipsnio pažeminimo terminą nustato vadas (viršininkas), skirdamas drausminę nuobaudą.

Bendrieji nuobaudų už drausmės pažeidimus skyrimo reikalavimai įtvirtinti Statuto 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadas (viršininkas) drausminę nuobaudą skiria įsakymu, vadovaudamasis šio statuto straipsniu, numatančiu atsakomybę už padarytą drausmės pažeidimą, ir šio statuto I dalies bendrosiomis nuostatomis. Pagal Statuto 40 straipsnio 6 dalį, skirdamas drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) atsižvelgia į 1) padaryto drausmės pažeidimo pobūdį; 2) kaltės formą; 3) pažeidėjo asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Taigi, drausmės pažeidimas yra Statute numatyta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidžianti karių drausmę, už kurią šis statutas numato drausminę atsakomybę. Drausmės pažeidimai skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus. Šiurkštus drausmės pažeidimas yra Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, už kurią Statutas numato drausminę nuobaudą.

Kad konstatuoti pareigų neatlikimą, tokios pareigos turi būti aiškiai apibrėžtos. Tai, kad Pratybose dalyvauti nebuvo įtraukti nepilnamečiai asmenys, iš esmės ginčo nėra. Iš paaiškinimų bei plane-konspekte pateiktų užduočių matyti, kad jokie veiksmai su nepilnamečiais iš anksto nebuvo numatyti. Kad pratybose dalyvaus nepilnametis, tokią informaciją pateikė SOP karys Marius. Minėta, kad būtent SOP organizavo Pratybas ir į jų dalyvavimą įtraukė nepilnametį. Koks buvo pareiškėjo, kaip rinktinės vyresniojo, ir SOP kario Mariaus pavaldumas (kuris kuriam pavaldus) ir, kas davė nurodymus apklausti nepilnametį, neginčytinų ir aiškių įrodymų nėra. Visgi, vertinti, kurio – pareiškėjo ar SOP kario Mariaus – parodymai yra patikimesni, teisingesni, remiantis tarnybinio tyrimo išvada, byloje surinktų duomenų nepakanka. Savaime ta aplinkybė, kad buvo apklaustas nepilnametis, nors tai nebuvo įtraukta į pratybų planą, nenustačius, kurio kario pavedimu jis buvo apklaustas, negali patvirtinti pareiškėjo kaltės.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. paaiškinime „Apie 2017 metais vykusių pratybų Liepsnojantis kalavijas“ nurodo, jog buvo paskirtas dalyvauti pratybų planavimo konferencijose. Jo teigimu, konferencijos metu buvo pasakyta, kad Lietuvos SOP kariai puls, o mes ginsimės. <...> buvo sutarta, kad SOP organizuojasi savo pratybas, o mūsų rinktinė, konkrečiai – kuopa – planuojasi savo pratybas <...>“. Taip pat nurodė, jog prieš pratybas 2017 m. gegužės 11 d. pratyboms buvo suorganizuotas pasirengimas, kurio metu rengiamas pratybų planas-konspektas bei skyrių vadams pristatytas kuopai keliamas uždavinys – objekto gynyba. Iš Išvados turinio matyti, kad 2017 m. gegužės 14 d. apie 13–14 val. kariai savanoriai, dalyvaujantys Pratybose, sulaikė nepilnametį asociacijos „Žaibo kumštis“ narį.

Atlikus papildomą tyrimą apklausti kariai savanoriai G. K. ir R. J. 2018 m. kovo 25 d. paaiškinimuose, srž. I. P. 2018 m. kovo 22 d. paaiškinime, vyr. srž. A. K. 2018 m. kovo 23 d. paaiškinime vienareikšmiškai nepatvirtina, kokiu pagrindu Pratybose dalyvavo civiliai asmenys (nepilnametis) ir kokie įgaliojimai buvo suformuluoti savanoriams.

Iš paties SOP kario Mariaus paaiškinimo (2017 m. lapkričio 16 d.) matyti, kad KASP 8R nebuvo informuoti apie civilių dalyvavimą Pratybose. Tokias aplinkybes patvirtina ir SOP 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. S-567 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta informacija. Taigi, nesant informacijos apie civilių asmenų dalyvavimą (įskaitant nepilnamečius), nesant konkrečių užduočių, suformuluotų pareiškėjui, kaip KASP 8 R vadui Pratybose, negali būti daromos išvados, jog jis netinkamai atliko pareigas. Nei atsakovė, nei Ministerija, nustatydama pareiškėjui inkriminuotą drausmės pažeidimą, šių aplinkybių tinkamai netyrė ir nevertino.

SOP karys Marius 2018 m. kovo 26 d. paaiškinime, neigia davęs nurodymą kpt. T. S. sulaikyti nepilnamečius asmenis, kurie renka informaciją apie Tverečiaus mokyklą. Jo teigimu, atvykęs pamatė sulaikytą nepilnametį asmenį ir „<...> vienu metu kažkuris iš savanorių skambino asociacijos „Žaibo kumštis“ vadovui J., girdėjau, kaip bandė kalbėti rusiškai ir sakė, kad pasiimtų nepilnametį. Aš supratau, kad kuopos kariai bando susisiekti su asociacijos „Žaibo kumštis“ vadovu ir šį nepilnametį vaiką nori perduoti jam. Nepamaniau, kad gali įvykti kažkas netikėto. Kaip tik tuo metu aš turėjau skubėti į susitikimą kitame mieste, todėl išvykau iš mokyklos ir iš saugomo objekto (Tverečiaus mokyklos) išvažiavau <...>“.

Be to, iš pateiktų paaiškinimų, matyti, jog SOP karys Marius, kuris vykdė kontrolieriaus funkcijas, išvyko ir objekto, kai buvo sulaikytas civilis asmuo. Tai, teismo vertinimu, tik patvirtina, jog SOP, kaip pratybų organizatorius, kurio iniciatyva buvo įtraukti nepilnamečiai, neinformavus KASP 8 R apie jų įtraukimą, turėjo būti atsakingi už tinkamą veiksmų atlikimą su civiliais. Taigi, paties SOP kario išvykimas į kitą vietą, kai sulaikomas civilis, kuris yra nepilnametis, nesuformulavus užduočių KASP 8R, kokius veiksmus tokioje situacijoje jie turi atlikti, nesant aiškių atsakomybės tarp SOP ir KASP nustatytų veiksmų atlikimo ribų dėl sulaikyto asmens, tokią atsakomybę dėl kilusio incidento turėjo prisiimti būtent SOP. Minėta, kad KASP pagrindinė užduotis – objekto apsauga.

Taip pat ir SOP majoras 32-01 2018 m. kovo 27 d. paaiškinime nurodė, kad Pratybų planavimo metu visus sprendimus priiminėjo planavimo grupė, kuriai vadovavo SOP karys. Taigi, KASP nei planuoti, nei vykdyti užduočių su civiliais asmenimis nebuvo nurodyta. Tik pratybų metu buvo gautas informacija, kad yra įtraukti ir civiliais. Tokią informaciją majoras gavo iš SOP kario (kontrolieriaus).

Teismo vertinimu, patikimų įrodymų, kad SOP karys Marius būtų davęs pareiškėjui nurodymą sulaikyti nepilnamečius asmenis, o taip pat, kad ir pats pareiškėjas būtų priėmęs savarankišką sprendimą jį sulaikyti, tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta. Nepaneigti pareiškėjo teiginiai, kad nepilnametis asmuo buvo laikomas ir apklausa vykdoma SOP kario Mariaus nurodymu. Tai, kad KASP kariai nurodė, jog jų vadas davė nurodymą sulaikyti ir apklausti nepilnametį, jiems nežinant, kokius įgaliojimus turėjo SOP karys Marius, ir, nesant jokių kitų duomenų, išskyrus prieštaringus pareiškėjo ir minėto kario paaiškinimus, negali būti daroma išvada, jog pareiškėjas neatliko pareigų.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad buvo tęsiamas tarnybinis patikrinimas ir siekiama nustatyti Pratybų incidento metu kaltus asmenis ir konkrečius jų neteisėtus veiksmus. Tyrimo metu surinkti paaiškinimai nėra nuoseklūs, juose esantys prieštaravimai nepašalinti. Visi neaiškumai turi būti vertinami pareiškėjo naudai. Akivaizdu, kad tyrimo metu buvo surinkti visi duomenys, kurie galėjo būti surinkti, todėl tyrimas buvo tęsiamas.

Pažymėtina ir tai, kad paaiškinimuose pateikta informacija jau vertinta keletą kartų ir papildomai jokių duomenų šioje situacijoje surinkti neįmanoma, o, be to, ir apklausus minėtus asmenis, naujos informacijos jie negalėtų pateikti. Teismo vertinimu, esminė aplinkybė, dėl ko įvyko incidentas – nebuvo aiškiai suformuluotų Pratybų vykdymo užduočių SOP ir KASP.

Taigi, nei Kariuomenė, nei Ministerija, darydamos išvadą, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, nenustatė, kokių jam Pratybų metu pavestų užduočių pastarasis neatliko. Teismas nesutinka su Kariuomenės ir Ministerijos tarnybinių patikrinimų išvadomis, kad nepilnametis asmuo buvo sulaikytas būtent gavus pareiškėjo nurodymą. Kas pareiškėjui davė nurodymą, lieka neaišku, nors pratybas organizavo būtent SOP. Kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės vertinimo, jog SOP kario Mariaus parodymai pripažįstami pagrįstais, o pareiškėjo argumentai, kad jis nieko nežinojo apie nepilnamečio sulaikymą ir elgesį su juo, yra nepagrįsti. Visgi esminė aplinkybė, kad SOP buvo Pratybų organizatorius ir kokiu teisiniu pagrindu (rašytiniu aktu, susitarimu ar kt. rašytiniu dokumentu) buvo reglamentuotas pavaldumas tarp SOP ir KASP 8 R, nėra. Būtent SOP karys Marius buvo paskirtas Pratybų kontrolieriumi-koordinatoriumi (paties kario Mariaus paaiškinimas). Be to, ir SOP karys Gediminas (5401P) paaiškinime pripažino, kad valdymo kontrolė KASP karių atžvilgiu jie turėjo, nes tai buvo SOP pagrindinės pratybos. Taip pat patvirtino, kad karys Marius galėjo nutraukti neteisėtus veiksmus, jei tokie buvo atlikti.

Minėta, kad pareiškėjas vedė instruktažą, tačiau jo metu SOP atstovų nebuvo. Nepilnamečių dalyvavimas į Pratybas buvo įtrauktas būtent SOP karių iniciatyva ir tik per pačias Pratybas. Taigi, nepilnamečių dalyvavimas nenumatytas plane-konspekte ir jokiuose kituose rašytiniuose dokumentuose, todėl ir rašytinių užduočių, kas ir kaip turi elgtis su nepilnamečiais, nebuvo nustatyta. Nebuvo rašytinių dokumentų, kokios buvo SOP kario Mariaus funkcijos ir kokius įgaliojimus KASP 8R kariams jis turėjo, tačiau, įvertinus, kad pratybos buvo organizuojamos SOP, o instruktaže pastarųjų atstovai nedalyvavo, o pats karys Marius nurodė, jog jis buvo paskirtas taikinių kontrolieriumi-koordinatoriumi ir galėjo KASP vadui duoti nurodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo nenustatyta.

Vien atsakovės vertinimas, kuriam pritarė ir Ministerija, kad pareiškėjui, turinčiam karininko statusą, turėjo būti suprantama, jog Pratybose negali dalyvauti nepilnamečiai asmenys, yra tik hipotetinis vertinimas. Pareiškėjas teigia, kad jis jokių savarankiškų sprendimų nepriėmė ir vykdė SOP kario Mariaus nurodymą, o kaip, minėta, Pratybas organizavo būtent SOP. Taigi, atsakovė tarnybinio tyrimo metu turėjo įrodyti, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą ir aiškiai individualizuoti jo kaltę. Vien tik atsakovės ir Ministerijos vertinimas, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių, jog sulaikytas nepilnametis asmuo būtų nedelsiant pašalintas iš padidintos rizikos teritorijos, t. y. karinių pratybų teritorijos, yra nepakankamas jo kaltei padarius šiurkštų drausmės pažeidimą konstatuoti. Paraleliai darytina ir kita išvada, jog SOP karys Marius irgi jokių veiksmų nesiėmė, t. y. išvyko į kitą objekto dalį, nors buvo sulaikytas civilis (nepilnametis), įtrauktas jų iniciatyva.

Ginčo dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad L. L. buvo mažametis, nėra. Akcentuotina, kad baudžiamoji ir drausminė atsakomybės yra skirtingos atsakomybės rūšys, t. y. atsakomybės tikslai skiriasi, tarnybinio nusižengimo ir nusikaltimo sudėčių objektai ir pasekmės taip pat skiriasi. Taigi, šiuo atveju baudžiamosios bylos baigtis, įvertinus atsakovės atliktą tyrimą, rodo, kad drausminei atsakomybei taikyti pareiškėjo veiksmai galėjo būti įvertinti drausminės atsakomybės taikymo prasme.

Ministerija išvadoje teigia, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo pavaldinių darbą ir tokiu būdu netinkamai atliko Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 24.2 papunktyje numatytą bendrąją vadų (viršininkų) pareigą planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldinių darbą. Taip pat jis netinkamai įgyvendino KASP 8R vado 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-404 „Dėl pareiginių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kariuomenės KASP 8 R Lengvosios pėstininkų kuopos vado pareiginių nuostatų 14.1 papunktyje įtvirtintą funkciją: planuoti, organizuoti ir kontroliuoti kuopos užduočių vykdymą bei kasdieninę veiklą. Akcentuotina, kad šių teisės aktų pažeidimas 2018 m. kovo 28 d. išvadoje, kuria, kaip motyvuojamąja Įsakymo dalimi, pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, nebuvo nurodytas. Taigi, atsakovė apskritai neindividualizavo, kokių teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė.

Visgi, teismo vertinimu, anksčiau minėtoje Ministerijos 2018 m. birželio 22 d. išvadoje nurodytų bendrųjų vado pareigų neatlikimas, vertinant tai, kad šiuo atveju turėjo būti nustatyti Pratybų metu neatlikti konkretūs veiksmai nepilnamečio atžvilgiu, todėl ir pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas, remiantis konkrečiais pažeidimais, kurie turėjo būti įtvirtinti rašytiniuose dokumentuose dėl atitinkamų pareigų nevykdymo, nepagrindžia jo kaltės. Vien tik bendrųjų pareigų nurodytas pažeidimas negali pagrįsti, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju Ministerija turėjo įvertinti kaip netinkamą Išvados teisinį pagrindimą ir atitinkamai tai aptarti bei įvertinti tokią neatitiktį Statute nustatytiems esminiams Išvados reikalavimams.

Teismo vertinimu, surinkti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas savarankiškai priėmė sprendimą ir davė nurodymą kariams savanoriams sulaikyti, pristatyti į „objektą“ ir apklausti nepilnametį asmenį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Kaltė yra būtinas tarnybinio nusižengimo tyrimo sudėties elementas. Šiuo atveju Išvadoje neatskleista, būtent kokiais veiksmais pareiškėjas padarė jam inkriminuotą šiurkštų drausmės pažeidimą. Šiuo atveju iš esmės vien tik rašytinių paaiškinimų aprašymas ir jų vertinimas, teisės normų nurodymas, nesusiejant su konkrečiais pareiškėjo veiksmais, neatliktais Pratybų metu, negali patvirtinti tarnybinio tyrimo išvadų pagrįstumo. Būtent atsakovė turėjo įrodyti pareiškėjo kaltę, o ne jis ją paneigti. Byloje nesurinkta duomenų, kad sąmoningais veiksmais pareiškėjas tyčia pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktus ir padarė nurodytą šiurkštų drausmės pažeidimą.

Be to, LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Teismo vertinimu, atsakovės tyrimas nepašalino esminių prieštaravimų dėl nepilnamečio atliktos apklausos, nesusiejus su konkrečiomis SOP vykdomomis užduotimis, tarpusavio pavaldumo santykiais bei paties pareiškėjo veiksmų, neatliktų būtent Pratybų metu. Visi nepašalinti neaiškumai vertintini pareiškėjo naudai. Akcentuotina, kad galimai incidentas ir kilo dėl netinkamai suplanuotų Pratybų veiksmų, funkcijų ir atsakomybės netinkamo nustatymo tarp dalyvavusių pratybose SOK ir KASP. Esminė aplinkybė, kad Pratybas organizavo ir joms vadovavo SOP, taigi, ir atsakomybė už incidentą tenka pastarajai.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymo 1 punktą bei Sprendimą yra tenkinami ir atsakovė įpareigotina grąžinti pareiškėjui turėtą karininko kario laipsnį bei įpareigoti išmokėti tarnybinį atlyginimą ir priedą nuo 2018 m. balandžio 26 d. (Įsakymo priėmimas) iki atsakovas įvykdys teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad šioje byloje nevertintas pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos teisėtumo klausimas, tai ir šiuo laikotarpiu pareiškėjo negauta atlyginimo dalis bei kiti priedai nepatenka į šio ginčo laikotarpį. Be to, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. pateikė skundą Ministrui dėl 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo, kuris 2018 m. vasario 12 d. sprendimu iš dalies jį patenkino, t. y. panaikino skirtą nuobaudą, pavedė Kariuomenės vadui organizuoti pareiškėjui tarnybinio atlyginimo skirtumo išmokėjimą, susidariusį nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki drausminės nuobaudos panaikinimo dienos, taip pat teisės aktuose nustatyto dydžio delspinigius, 2017 m. gruodžio 13 d. išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą grąžino tyrimui papildyti.

Taigi, pareiškėjui negavus tarnybinio atlyginimo ir priedų, pažeminus kario laipsnį, jam taip pat turi būti priteistas tarnybinio atlyginimo bei priedo skirtumas.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti 0,07 proc. delspinigių negali būti tenkinamas.

Pažymėtina, kad Statutas nereglamentuoja delspinigių priteisimo. Šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio nuostatos, kuriomis pareiškėjas minėtą reikalavimą ir grindžia. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Taigi, šiuo atveju, nagrinėjus pareiškėjo ginčą dėl drausminės nuobaudos (kario laipsnio pažeminimas) paskyrimo, bet ne jo nušalinimo nuo pareigų, reikalavimas priteisti delspinigius negali būti tenkinamas.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko 2018 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. PK-591 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. T. S. skyrimo“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pažemintas kario laipsnis dvejiems metams iki vyresniojo leitenanto pareigų, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio 2018 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 12-01-913 „Dėl Jūsų skundo“.

Įpareigoti Lietuvos kariuomenę grąžinti pareiškėjui iki ginčijamo įsakymo priėmimo turėtą karininko kario laipsnį bei išmokėti tarnybinio atlyginimo ir priedo skirtumą, susidariusį nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki atsakovė grąžins pareiškėjui turėtą karininko kario laipsnį.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.