Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, kuri 2005 m. gruodžio 6 d. teismo nutartimi pakeista į 21 MGL (760,25 Eur / 2 625 Lt) dydžio baudą, kuri išieškota iš dalies, likusi neišieškota dalis – 463,96 Eur;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams. 2009 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis N. R. 2019 m. sausio 1 d. apie 6 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) buto kambaryje kilusio žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. B., kuriai, abiem rankomis suėmęs už krūtinės, pastūmė dėl ko nukentėjusioji R. B. nukrito ant grindų, tuomet gulinčiai jai įspyrė ne mažiau vieną kartą į kairę koją, sudavė ranka vieną kartą į dešinį šoną, po to, ranka sudavė vieną smūgį į smakrą ir ranka sudavė vieną kartą į dešinę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje smakre, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, juosmens dešinėje pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimų dešinėje alkūnėje.

Apklaustas teisme kaltinamuoju, N. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 31 d. jis ir R. B. buvo svečiuose. Būdami svečiuose jie gėrė degtinę ir alų. R. B. irgi vartojo alkoholį. 2019 m. sausio 1 d. jis ir R. B. buvo neblaivūs, todėl jie susiginčijo, susipyko, o po to ir susistumdė. Jis kelis kartus pastūmė R. B. ir dėl to ši nukrito ant žemės. Nukritusi ant žemės, R. B. susimušė. Kai R. B. nukrito ant žemės, tai jis sudavė šiai kelis smūgius ranka ir kelis smūgius koja. Jis nežiūrėjo, kur sudavinėja smūgius. Kur papuolė, ten ir smūgiavo. Neprisimena, kiek tiksliai sudavė smūgių R. B. Po to, kai jis sudavė visus smūgius R. B., tai aprengė savo vaiką ir išėjo su juo į namus. Jis paliko R. B. jos pačios namuose. Jo motina buvo paėmusi R. B. mobilųjį telefoną pagal terminuoto išmokėjimo sutartį. R. B. buvo pati kažkiek susimokėjusi už šį telefoną. Kai jie susitaikė, tai jis šiai davė kitą telefoną. Abiejų jų elgesiui turėjo įtakos alkoholis. Panaudotam smurtui alkoholis taip pat turėjo įtakos. Jis gailisi dėl tokio savo elgesio. Jis dirba atsitiktinius darbus, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje.

Kadangi kaltinamasis N. R. po kaltinamojo akto (pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) paskelbimo teismui pareiškė, jog pilnai prisipažįsta esantis kaltas, davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant aiškioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms bei prokuroro ir gynėjo sutikimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo N. R. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys.

Nukentėjusioji R. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 1 d. apklausoje parodė, jog 2019 m. sausio 1 d. 5 val. 40 min. į jos namus atėjo draugas N. R., kuris, vos tik atėjęs, pradėjo ją mušti bei reikalavo, jog ši jam atiduotų jai priklausantį telefoną. Ji atidavė reikalaujamą telefoną N. R., kad tik šis jos nemuštų. Tuomet N. R. išėjo iš jos namų. Jos telefonas buvo „Samsung Galaxy J7“. 2019 m. sausio 2 d. apklausos metu nukentėjusioji R. B. parodė, jog N. R. yra jos draugas. Jie negyvena nuolat kartu, o tik draugauja. Jie neveda bendro ūkio. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. guodžio 31 d. Naujųjų metų išvakarėse ji su N. R. buvo svečiuose pas pažįstamus. Sutinkant Naujuosius metus, ji apsipyko su N. R. ir šis pėsčiomis išėjo į namus. O ji po kažkiek laiko su taksi taip pat parvažiavo į namus. Jai sugrįžus į namus, netrukus apie 5 val. 40 min. pas ją į namus atėjo ir N. R. Jos buto durys buvo neužrakintos, todėl N. R. laisvai įėjo į butą. N. R., tik atėjęs į jos namus, pradėjo žodžiais su ja konfliktuoti dėl įvykusio ankstesnio jų barnio. Taip pat N. R. pradėjo iš jos reikalauti mobiliojo ryšio telefono bei prieš ją smurtauti. Konflikto metu N. R., pirmiausia, suėmęs ją abejomis rankomis už krūtinės, pastūmė ir dėl to ji nukrito ant grindų. Jai nukritus ant grindų, N. R. įspyrė jai į kairę koją ir sudavė ranka jai vieną kartą į dešinį šoną. Jai nuo grindų atsikėlus ir atsisėdus ant lovos, N. R. trenkė jai vieną kartą rankos delnu į smakrą ir vieną kartą į dešinę ranką. Prieš ją smurtaudamas N. R. reikalavo, jog ji atiduotų jam mobiliojo ryšio telefoną „Galaxy J7“, kadangi jo motina buvo paėmusi šį telefoną išsimokėtinai, nors už šį paimtą telefoną nuo 2018 metų liepos mėnesio mokėjo ji pati (nukentėjusioji). Iki šiol už minėtą telefoną ji buvo sumokėjusi 67 Eur. Ji atidavė mobiliojo ryšio telefoną N. R., kad šis daugiau prieš ją nesmurtautų. N. R., gavęs telefoną, išėjo iš jos namų. N. R. iki šiol jai negrąžino paimto mobiliojo ryšio telefono, nors ji liepė jam grąžinti telefoną arba jos sumokėtus 67 Eur. Ji turi pretenzijų N. R. ir dėl paimto telefono, ir dėl patirtos fizinės žalos bei sukelto fizinio skausmo. Ji buvo nuėjusi pas teismo medicinos ekspertus dėl apžiūros. Ji su N. R. draugauja 7 mėnesius ir tai buvo pirmas kartas, kai šis prieš ją smurtavo. 2019 m. sausio 14 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. B. parodė, jog ji susitaikė su savo sugyventiniu N. R., kuris jos atsiprašė ir grąžino jai mobiliojo ryšio telefoną. Todėl ji neturi jokių pretenzijų N. R. Dėl patirtos fizinės žalos pretenzijų jam taip pat neturi ir neturės. Civilinio ieškinio ji nereikš. 2019 m. sausio 23 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. B. parodė, jog, kaip jau minėjo, ji susitaikė su savo sugyventiniu N. R. ir toliau gražiai bendrauja. Ji su N. R. jos bute gyvena apie pusę metų laiko. Jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Apklausiama ankstesnių apklausų metu ji buvo supykusi ant N. R., todėl pasakė, kad jie yra tik draugai ir nuolat kartu negyvena. Tačiau, iš tikrųjų, jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. N. R. jos atsiprašė ir grąžino jai mobiliojo ryšio telefoną. Todėl ji neturi jokių pretenzijų N. R. Dėl patirtos fizinės žalos pretenzijų jam taip pat neturi ir neturės. Civilinio ieškinio ji nereikš (bylos lapai (toliau – b. l.) 1 – 5, 34 – 35, 36, 37).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, matyti, jog R. B. pareiškė, kad 2019 m. sausio 1 d. 5 val. 40 min. į jos namus adresu (duomenys neskelbtini) atėjo draugas N. R., kuris trenkė jai į smakrą bei dešinę ranką, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Be to, N. R. paėmė jai priklausantį telefoną „Samsung J7“. Iš šio protokolo taip pat matyti, jog buvo atlikta ir R. B. apklausa, apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 1 – 5).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. sausio 1 d. nuo 6 val. 50 min. iki 7 val. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuotas kambarys, kuriame buvo smurtaujama, išmėtyti daiktai jame. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 14 – 26).

Iš policijoje gautų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2019 m. sausio 1 d. 6 val. 3 min. buvo gautas ir užregistruotas R. B. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) jos agresyvus sugyventinis trenkė jai, atėmė jos mobilaus ryšio telefoną ir pasišalino. Prie registruoto pranešimo esančioje papildomoje informacijoje nurodyta, jog šis pranešimas pasitvirtino (b. l. 27 – 30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 5/2019 (06) nurodyta, jog R. B. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje smakre, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, juosmens dešinėje pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 42).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus bei aukščiau aptartus duomenis teismas BPK 20 straipsnio prasme pripažįsta įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja, jog kaltinamasis N. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei bei nežymiai ją sužalojo ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis N. R. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą N. R. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis iki šiol jau buvo teistas 2 kartus, jis nėra pilnai atlikęs vienos iš jam paskirtų bausmių – likusi neišieškota baudos dalis yra 463,96 Eur, be to, jis dar tebeturi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 55 – 57; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi N. R., būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). N. R. baustas administracine tvarka ir turi nesumokėtų baudų (b. l. 60 – 61, 62). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas, nesigydė (b. l. 66). N. R. nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 58, 59). Kaltinamasis vedęs, turi 3 nepilnamečius vaikus (b. l. 54). Nagrinėjamu atveju N. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamajam N. R. paskirti arešto bausmę. Kaltinamojo N. R. gynėjas prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei prokuroro paprašytą bausmę, kadangi kaltinamasis turi mažametį vaiką ir jį išlaiko.

Teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo kaltinamojo N. R. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog ta aplinkybė dėl mažamečio vaiko auginimo, kuria kaltinamojo gynėjas ir grindė galimybę taikyti BK 62 straipsnį, kaltinamajam jau buvo žinoma ir nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu, tai yra jis žinojo, kad su juo kartu gyvena mažametis vaikas, juolab, kad bylos duomenimis, kaltinamasis turi net tris mažamečius vaikus (b. l. 54). Taigi N. R. turėjo elgtis ypač atsargiai bei atsakingai, numatydamas, kad dėl jo neteisėtų veiksmų gali tiesiogiai nukentėti ir jo mažamečių vaikų interesai, tačiau kaltinamasis pasirinko priešingą savo elgesio modelį – padarė nusikaltimą, todėl dabar jis privalo prisiimti visas neigiamas savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Teismo nuomone, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo N. R. asmenybę (linkęs daryti teisės pažeidimus), nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus N. R. prokuroro pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Dėl pirmiau aptartų aplinkybių teismas nustato N. R. arešto bausmę atlikti poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis). Paskyrus arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, N. R. išaiškinama, jog nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo pažeidžia poilsio dienomis atliekamo arešto tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Kadangi kaltinamojo N. R. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kadangi N. R., neatlikęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi jam paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, todėl jam paskirtos bausmės turi būti subendrintos pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi N. R. buvo paskirta 21 MGL, tai yra 760,25 Eur (2 625 Lt) dydžio bauda (b. l. 55 – 57). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog likusi neišieškota baudos dalis yra 463,96 Eur (b. l. 55 – 57). Pažymėtina, jog teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu, šiuo nuosprendžiu N. R. paskirta bausmė subendrinama su Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi jam paskirtos bausmės – baudos likusia nesumokėta dalimi, taikant visišką bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismas pažymi ir tai, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 (toliau – Įstatymas). Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, amnestija taikoma asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis N. R. nusikalstamą veiką padarė jau po 2018 m. spalio 1 d., tai yra 2019 m. sausio 1 d. Be to, amnestija negali būti taikoma recidyvistams (Įstatymo 8 straipsnio 8 punktas). Būtent dėl šių priežasčių N. R. atžvilgiu amnestija negali būti taikoma.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama N. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51 – 52).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

N. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu N. R. paskirtos bausmės pridėti neatliktą Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi jam paskirtos bausmės – baudos dalį ir paskirti N. R. galutinę subendrintą bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą ir 463,96 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 96 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyti N. R. paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Arešto bausmę N. R. paskirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią N. R. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Išaiškinti N. R., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko bei kitų bausmės atlikimo sąlygų. Jeigu asmuo pažeidžia poilsio dienomis atliekamo arešto tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog N. R. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6801.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti N. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.