Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-14 · Byla Nr. N-575-2881-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
N-575-2881-09
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2881/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 1 d., 17 val. 40 min. Kaune, Varnių g. 45 vairuodamas automobilį, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai gretima eismo juosta važiavusi transporto priemonė stovėjo, o pėstysis buvo įžengęs į jo važiuojamąją eismo juostą, dėl ko pėstysis metėsi atgal, o vairuotojas nesustojo, tuo sukeldamas avarinę situaciją.

Protokole nustatyta, jog šiais savo veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 76 ir 75 punktų reikalavimus, pažeidėjo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltas, padaręs ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir už minėto pažeidimo padarymą atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, paskiriant 600 Lt baudą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal R. K. skundą, 2008 m. spalio 9 d. nutartimi skundo nepatenkino ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog R. K. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno R. C. tarnybiniu pranešimu, teisme apklaustų liudytojų R. C. ir R. B. parodymais ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Teismas nenustatė, kad sustabdydami R. K. vairuojamą automobilį ir formindami kelių eismo taisyklių pažeidimą policijos darbuotojai būtų pažeidę Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 ir Policijos patrulių veiklos instrukciją, patvirtintą Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660. Pareiškėjo paaiškinimus teismas vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės. Teismas taip pat pažymėjo, kad R. K. teisės į gynybą nebuvo pažeistos, nes administracinio teisės pažeidimo protokole R. K. iš esmės įvykio aplinkybes paaiškino, pateikė priedą pažeidimui paaiškinti, dalyvavo nagrinėjant bylą Institucijoje, taip pat teisme turėjo galimybę naudotis visomis jam priklausančiomis teisėmis ir gintis nuo jam suformuluotų kaltinimų. Teismas konstatavo, kad nuobauda R. K. paskirta pagal įstatymą bei institucijos, turinčios teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista, taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra jokio įstatyminio pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti.

Savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Teigia, kad teismas nenurodė, kodėl jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimo paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus), o ne pagal 124¹ straipsnio 1 dalį (dėl nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją). Pažymi, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad iš karto po eismo įvykio tarp jo ir pareigūnų kilo konfliktas ir todėl pareigūnai nebuvo objektyvūs surašydami jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Mano, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta ir prašo atsižvelgti į jo darbo pobūdį bei šeimyninę padėtį bei net ir pripažinus jį kaltu jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, taip pat keliamas pažeidimo kvalifikavimo klausimas.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios. ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Iš apygardos administracinio teismo nutarties matyti, kad teismas, nagrinėdamas skundą, apsvarstė visus su kaltinimu, suformuluotu administracinio teisės pažeidimo protokole, susijusius klausimus. R. K. apkaltintas padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatytąjį pažeidimą (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), nes 2008 m. rugpjūčio 1 d., 17 val. 40 min. Kaune, Varnių g. 45 vairuodamas automobilį, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai gretima eismo juosta važiavusi transporto priemonė stovėjo, o pėstysis buvo įžengęs į jo važiuojamąją eismo juostą, dėl ko pėstysis metėsi atgal, o vairuotojas nesustojo, tuo sukeldamas avarinę situaciją. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 76 ir 75 punktų punktų reikalavimus. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad R. K. kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokiais faktiniais duomenimis remiantis galima konstatuoti, kad R. K. pažeidė Kelių eismo taisykles. Liudytojai policijos pareigūnai R. C. ir R. B. R. K. padarytą pažeidimą matė aiškiai ir akivaizdžiai, kadangi ties pirma pėsčiųjų perėja jie važiavo priešais, o ties antra pėsčiųjų perėja – paskui apelianto vairuojamą automobilį, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti nuosekliais, iš esmės neprieštaraujančiais vieni kitiems policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymais. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad policijos pareigūnai jį norėjo nepagrįstai apkaltinti dėl tarp jų po eismo įvykio kilusio konflikto nepatvirtinta bylos duomenimis. Tuo tarpu pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog R. K. kaltas padaręs ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Apelianto argumentai, kad jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes kaip jau minėta, kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole R. K. formuluojamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą (avarinę) situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, kas atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatytąjį pažeidimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius