Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-10148-965/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
2YT-10148-965/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06457-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Pareiškėjas
L. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10148-965/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06457-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.20.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Jofa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo, išieškojimą nukreipti į pareiškėjai priklausantį antros eilės turtą, paskirti turto vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti eksperto kandidatūrą. Nurodė, kad antstolis išieškojimą pirmiausia nukreipė į trečios eilės skolininkės turtą, nors pareiškėja turi ir kito antros eilės turto (akcijas), kurias antstolis yra areštavęs. Pažymėjo, kad apie vykdymo procesą nieko nežinojo ir jokių procesinių dokumentų iš antstolio nebuvo gavusi. Taip pat pareiškėja nesutinka su nustatyta areštuoto turto rinkos verte, mano, kad ekspertizės aktas nėra objektyvus, jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti turto apžiūros metu.

Antstolis 2019 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka vykdomojoje byloje esančių duomenų. Pareiškėja apie vykdymo procesą informuota tinkamai, nustatytu terminu prieštaravimų dėl turto vertės nepareiškė, areštuoto turto pirkėjo nepasiūlė, mano, kad turtas įkainotas tinkama verte, todėl nėra pagrindo naikinti patvarkymą dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo.

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0014/18/00520 medžiagos nustatyta, kad antstolis Zenas Zenkevičius nuo 2018 m. liepos 13 d. vykdo Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1369-480/2017 dėl 260 582,78 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. P. ir subsidiariai iš skolininko M. T. G. ieškovės BUAB „Jofa” naudai. 2018 m. rugsėjo 7 d. priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-18-14-7339 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. 2019 m. sausio 29 d. priimtas patvarkymas dėl turtinių teisių arešto, kuriuo antstolis areštavo skolininkės turtines teises – reikalavimo teisę, susijusią su piniginėmis išmokomis 291 306,90 Eur sumai. 2019 m. gegužės 24 d. antstolis Turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamą turtą – trijų kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 31 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo, kuriuo paskirta skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizė šio turto rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti Nekilnojamojo turto vertintojui teismo ekspertui Darijui Grigui. Vykdomojoje byloje gautas 2019 m. rugpjūčio 9 d. Ekspertizės aktas Nr. DGE190809, kuriame nustatyta, kad skolininkei priklausančio turto rinkos vertė yra 64 100 Eur. 2019 m. rugpjūčio 12 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo, kuriuo nustatyta, kad areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 64 100 Eur. 2019 m. rugpjūčio 23 d. paskelbtos pirmosios skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, varžytynių pabaigos data 2019 m. rugsėjo 23 d.

Dėl dokumenų įteikimo

Pareiškėja teigia, kad iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie vykdymo procesą nieko nežinojo ir jokių procesinių dokumentų iš antstolio nebuvo gavusi.

Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0014/18/00520 medžiaga, matyti, jog pareiškėjos teiginiai, išdėstyti skunde, yra nepagrįsti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog visi procesiniai bylos dokumentai skolininkei buvo siunčiami jos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), tai pat įteikti 2018 m. rugpjūčio 13 d. viešai paskelbiant Antstolių informacinėje sistemoje. Be to, 2018 m. liepos 13 d. Raginimas įvykdyti sprendimą, Vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti skolininkei įteikti asmeniškai 2018 m. rugpjūčio 20 d. antstolio Zeno Zenkevičiaus kontoroje (vykdomosios bylos Nr. 0014/18/00520 1 tomas b. l. 2). 2018 m. rugsėjo 7 d. VSDFV duomenimis skolininkė dirbo UAB „Sidlita”, UAB „Limart” ir „UAB Jofos konstrukcijos”, taip pat yra šių įmonių vienasmenė akcininkė ir direktorė. 2018 m. rugsėjo 7 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo įteiktas ir nurodytoms įmonėms.

Įstatyme yra nustatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, o taip pat teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, reikšti prašymus ir kt. (CPK 643, 644 straipsniai). Įstatymo suteikiamomis teisėmis skolininkas turi naudotis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netenka galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti.

Vadovaujantis CPK 644 straipsnio 2 punktu, numatyta skolininko pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus (CPK 604 straipsnis). Apie kitą skolininkės gyvenamosios vietos adresą antstoliui pranešta nebuvo, nors tokią pareigą įstatymas skolininkei aiškiai numato (CPK 644 straipsnio 2 punktas). Pareiškėja teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių faktą, jog apie vykdomosios bylos eigą, turto įkainojimą bei vykstančių varžytynių eigą jai buvo žinoma. Pažymėtina, kad skolininko pareigos pačiai aktyviai domėtis vykdymo eiga pareiškėja nevykdė, nors apie jos atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą jai tapo žinoma dar 2018 m. rugpjūčio 20 d. Svarbu ir tai, kad pareiškėja, žinodama apie savo prievolę kreditoriui, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu skolos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne vengti bendradarbiauti su antstoliu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja, būdama suinteresuota vykdymo eiga, turto vertinimu, turėjo pakankamai laiko pareikšti prašymus, teikti skundus antstoliui ir domėtis visa vykdymo eiga, tačiau to nedarė, nustatytu terminu nepareiškė antstoliui prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo ar eksperto nušalinimo. Be to, pareiškėja net pateikdama skundą neteikė duomenų, kurie leistų abejoti nustatyta turto rinkos verte. Nors byloje nėra duomenų, kad skundžiamas patvarkymas įteiktas pareiškėjai pasirašytinai, tačiau vadovaujantis CPK 604 straipsniu, visi vykdomosios bylos procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami registruotąja pašto siunta, todėl laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos.

Dėl išieškojimo tvarkos

Pareiškėja nesutinka su antstolio veiksmais ir todėl, kad antstolis nepagrįstai išieškojimą pirmiausia nukreipė į trečios eilės pareiškėjos turtą, nepaisant to, kad pareiškėja turi ir kito antros eilės turto. Antstolis nurodė, kad skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra vienintelis realus turtas, iš kurio galima būtų realiai vykdyti skolos išieškojimą.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis yra areštavęs pareiškėjos antros eilės turtą, t. y. UAB „Sidlita”, UAB „Limart” ir UAB „Jofos konstrukcijos” akcijas, skolininkės turtines teises, susijusias su piniginėmis išmokomis 291 306,90 Eur sumai, tačiau nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. pagal nurodytą antstolio patvarkymą iš šių įmonių į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo gauta/išieškota jokių piniginių sumų. Antstoliui patikrinus pareiškėjos turtinę padėtį buvo nustatyta, kad vienintelis turtas, iš kurio realiai būtų galima išieškoti skolą arba jos dalį, yra pareiškėjos galimai gaunamas darbo užmokestis, akcijos, santaupos kredito įstaigose ir kt. Antstoliui areštavus nurodytą turtą, 2018 m. rugpjūčio 14 d. iš pareiškėjos buvo išieškota ir paskirstyta 4 029,84 Eur suma. Toliau vykdant vykdomuosius veiksmus, antstolis nustatė, kad pareiškėjai nuo 2019 m. liepos 29 d. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 21 d. išieškotoja antstoliui pateikė prašymą dėl išieškojimo iš skolininko nekilnojamojo turto, kuriuo prašo skelbti skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes.

Pagal CPK 664 straipsnį, vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens turto, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.

Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad skolininkė piniginių lėšų kredito įstaigose jai priklausančiose sąskaitose neturi, iš skolininkei priklausančių darbo užmokesčių išskaitymai į antstolio depozitinę sąskaitą nėra vykdomi, pagal skolininkei priklausančių turtinių teisių areštą skolininkas J. M. G. į antstolio depozitinę sąskaitą piniginių lėšų neperveda, skolininkei nuosavybės teise priklausančios įmonių UAB „Sidlita“, UAB „Limart“ ir UAB „Jofos konstrukcijos“ vardinės paprastosios akcijos su balsavimo teise yra bevertės. Patikrinus JAR duomenis, minėtos įmonės yra ilgiau nei 12 mėnesių Registro tvarkytojui nepateikę metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, o pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis ankstesniais metais dirbo nuostolingai. Kadangi išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti išieškotos sumos nepakako, akcijos yra bevertės, o išieškotojas prašė išieškojimą nukreipti į skolininkės nekilnojamąjį turtą, antstolis pagrįstai priėmė sprendimą išieškoti iš paskesnės eilės skolininkei priklausančio turto ir 2019 m. gegužės 24 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamą turtą butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas (CPK 662 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, antstoliui yra privalomas išieškotojo, o ne skolininko nurodymas, iš kurio turto išieškoti pirmiausia, o jeigu iki priverstinio vykdymo pradžios išieškotojas antstoliui tokio nurodymo nepateikia, tai, iš kokio skolininko turto išieškoti, antstolis nustato pats. Pareiškėjos prašymas nukreipti išieškojimą į pareiškėjos vardu registruotas akcijas, antstolio neįpareigoja, todėl, vadovaujantis tuo, kas nurodyta, atmestinas.

Dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo panaikinimo ir pakartotinės turto vertės ekspertizės nustatymo

Pareiškėja nesutinka su nustatyta areštuoto turto rinkos verte, todėl prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ir sudaryti galimybę pareiškėjai pasiūlyti profesionalaus eksperto kandidatūrą bei dalyvauti jai turto apžiūros metu, kad būtų atliktas profesionalus turto vertinimas ir nustatyta tikroji buto rinkos vertė. Taip pat nurodė, kad nekilnojamojo turto vertintojas Darijus Grigas netinkamai atliko savo pareigas, elgėsi neprofesionaliai, apie vertintojo vizitą pareiškėja nieko nežinojo, bute gyvenančiai pareiškėjos motinai apie atvykimą taip pat nebuvo pranešta. Pareiškėjos duomenimis, skirtumas tarp vertintojo nustatytos kainos ir VĮ „Registrų centras“ nustatytos kainos net 20 400 Eur. Dėl netinkamai nustatytos turto kainos yra pažeidžiami pareiškėjos interesai. Antstolis nurodė, kad tenkinus pareiškėjos skundą būtų pažeistos išieškotojo teisės, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra, skolos išieškojimo procesas būtų nepagrįstai ilgai vilkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 31 d. patvarkymu antstolis skolininkės nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavedė atlikti Nekilnojamojo turto vertintojui teismo ekspertui Darijui Grigui.

Ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai CPK 583 straipsnis numato, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 p. numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Teisės aktai nenustato antstolio pareigos, pavedant ekspertizę atlikti ekspertinei įstaigai, turinčiai reikiamą kvalifikaciją, vadovautis papildomais kriterijais ir/ar metodikomis dėl skiriamos ekspertinės įstaigos nešališkumo, nesuinteresuotumo. Pažymėtina, kad teisė savo nuožiūra parinkti ekspertą, turto vertintoją vykdymo procese suteikiama antstoliui (CPK 681 straipsnis, 682 straipsnis), o vykdymo proceso šalims (skolininkui, išieškotojui) įstatymai suteikia teisę pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui (CPK 598 straipsnis, 682 straipsnio 1 dalis).

Ekspertui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti eksperto nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65 straispnis, 67 straipsnis). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl eksperto vykdymo procese nešališkumo ar suinteresuotumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie eksperto kokius nors ryšius su vykdymo proceso dalyviais, eksperto tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą vykdymo proceso baigtimi ar netinkamą elgesį, kompetencijos stoką atliekant turto vertės nustatymą.

Pareiškėjos argumentai, kad ekspertizė atlikta netinkamai, yra nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi tą patį tikslą, t. y. siekti, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, kad būtų padengta kuo didesnė skolos dalis, be to, pats skolininkas turi teisę pasiūlyti turto pirkėją (CPK 694 straipsnis, 704 straipsnis). Nors pareiškėja kelia abejones dėl eksperto kompetencijos, tačiau iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešos paieškos nustatyta, kad antstolio paskirtas nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertas Darijus Grigas yra įtrauktas į vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą, šis ekspertas turi nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją (žr. http://www.avnt.lt/veiklos-sritys/vertinimas/Vertintojai-ir-vertinimo-imones/).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl eksperto nušalinimo įstatymo nustatyta tvarka vykdomojoje byloje nebuvo pateitas (CPK 598 straipsnio 3 dalis). Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos paaiškinimai dėl eksperto nekompetencijos atmestini.

Kaip minėta, CPK suteikė antstoliui įgaliojimus turtą įkainoti (CPK 681 straipsnis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis), todėl, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą, antstolis įkainojo parduotiną iš varžytynių turtą 64 100 Eur suma. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą dėl areštuoto turto kainos nustatymo antstolis išsiuntė pareiškėjai, kad ji pareikštų savo nuomonę dėl nustatytos turto vertės. Su skundu dėl nurodyto patvarkymo, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ekspertizės akte nustatyta turto vertė būtų neteisinga, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė iš esmės remdamasi tik VĮ „Registrų centras“ nurodyto panašaus turto verte, kai vidutinė turto vertė nustatoma masinio vertinimo būdu. Savo areštuoto turto pirkėjo per antstolio nustatytą terminą pareiškėja taip pat nepasiūlė, nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog antstolio nustatyta areštuoto turto kaina neatitinka tuo metu buvusios turto rinkos vertės ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, laikytina, jog pareiškėja neįrodė savo teiginių dėl turto vertės netinkamo nustatymo (CPK 178 straipsnis). Vien pareiškėjos nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįstas objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad turto vertė nustatyta neteisingai. Pažymėtina, jog pagrindą skirti ekspertizę sudaro ne bet kokie, o tik motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai dėl turto vertės, sukeliantys antstoliui pakankamai pagrįstas abejones dėl realios turto vertės, nes suteikus skolininkui ar išieškotojui galimybę nepritarti turto įkainojimui be motyvų, būtų sudaromos sąlygos vykdymo proceso šalims vilkinti vykdymo procesą.

Kadangi pareiškėja vykdymo procese nebuvo aktyvi, o antstoliui nekilo abejonių dėl turto vertinimo ekspertizės akte nurodytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, todėl antstoliui nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad nėra pagrindo abejoti 2019 m. rugpjūčio 9 d. ekspertizės akte nustatyta nekilnojamojo turto verte, pateiktas vertinimas ir jo metu nustatyta areštuoto turto kaina nėra nuginčyta, nes duomenų, leidžiančių abejoti nustatyta turto kaina, nepateikta. Teismas taip pat nemato pagrindo abejoti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu, kadangi iš jo turinio matyti, jog nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo įvertinos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, panaudojimo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog antstolis, vykdydamas jam įstatymo suteiktas teises, tinkamai įkainojo pareiškėjos turtą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstoliui ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to neatliko. Šiuo atveju subjektyvi pareiškėjos nuomonė dėl turto vertės negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo. Pareiškėjos argumentai dėl pažeistos teisės pagal CPK 704 straipsnį pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, atmestini, kaip nepagrįsti. Pranešimas apie pirmąsias varžytynes surašytas 2019 m. rugpjūčio 23 d., todėl surasti ir pasiūlyti turto pirkėją pareiškėja turėjo ilgą laiko tarpą, t.y. nuo 2019 m. liepos 31 d., kuomet buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Teismas sprendžia, jog tariami pareiškėjos ketinimai ieškoti turto pirkėjo yra deklaratyvūs. Be kita ko, pareiškėja tokias galimybes turi ir vėlesnėse vykdymo proceso stadijojes, turtas iš varžytynių nebūtų parduotas.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad antstolis vykdomojoje byloje priimdamas patvarkymus dėl ekspertizės skyrimo ir turto vertės nustatymo laikėsi CPK 663, 664 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir tvarkos, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, todėl konstatuotina, kad naikinti antstolio 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ir nustatyti kitą išieškojimo iš skolininkės turto eiliškumą nėra pagrindo. Antstolio veiksmai pripažintini teisėtais, skunde nurodyti motyvai ir argumentai nepagrįsti, todėl skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. P. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0014/18/00520 grąžinti antstoliui Zenui Zenkevičiui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė