Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) nesuteikus jam trumpalaikės išvykos į mamos laidotuves.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose nuo 2016 m. gegužės 13 d. (b. l. 13). Iš Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo V. K. 2016 m. rugsėjo 3 d. pranešimo (b. l. 15) matyti, kad 2016 m. rugsėjo 3 d. 18.30 val. į Alytaus pataisos namus paskambino nuteistojo V. U. giminaitis ir pranešė apie nuteistojo mamos mirtį. V. U. 2016 m. rugsėjo 3 d. rašytiniu paaiškinimu atsisakė vykti į mamos laidotuves ir jokių pretenzijų nereiškė (b. l. 16).

Nuteistųjų teisę į trumpalaikes išvykas už pataisos įstaigų ribų reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 105 straipsnis. Minėto straipsnio l dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už šių pataisos įstaigų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Nagrinėjamu atveju pataisos namų administracijai buvo pranešta apie pareiškėjo motinos mirtį. Pagal CK 3.135 straipsnį, kuriame numatyta, kad artimaisiais giminaičiais yra pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys), motina yra priskiriama artimųjų giminaičių grupei.

Trumpalaikių išvykų už pataisos įstaigų ribų suteikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) XLVII skyrius. Taisyklių 290 punkte nustatyta, kad nuteistajam gali būti leista išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu yra pateikta: pareiškimas apie nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirtį ar medicininis mirties liudijimas arba jo kopija, taip pat mirties liudijimas arba jo kopija, jei mirusiojo asmens duomenys nėra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre (290.1 punktas); valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos išvada (pažyma) dėl nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, patvirtinta šios įstaigos vadovo arba jį pavaduojančio asmens parašu ir valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos antspaudu (290.2 punktas); savivaldybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams, faktą (290.3 punktas). Pagal Taisyklių 291 punktą, Pataisos įstaigos administracija, gavusi dokumentus, privalo nedelsdama apie tai pranešti nuteistajam. Nuteistojo rašytinį prašymą suteikti išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų pataisos įstaigos administracija turi išnagrinėti per vieną dieną. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, trumpalaikę išvyką už pataisos namų teritorijos ribų įstaigos administracija organizuoja tuomet, kai yra gaunamas nuteistojo rašytinis prašymas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus pataisos namų administracija nedelsiant (tą pačią dieną) po pranešimo gavimo informavo pareiškėją apie jo motinos mirtį, jam buvo išaiškinta trumpalaikių išvykų suteikimo tvarka, suteikta teisė paskambinti artimiesiems, tačiau pareiškėjas teisės į išvyką atsisakė, t. y. raštu išreiškė savo valią nevykti į mamos laidotuves. Teismas pažymi, kad konkrečiu atveju, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų siekęs vykti į mamos laidotuves. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą Alytaus pataisos namų administracijai dėl trumpalaikės išvykos organizavimo. Kadangi pareiškėjas nebuvo išreiškęs valios vykti į mamos laidotuves, negalėjo kilti ir neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo dėl pareiškėjo neišvykimo į trumpalaikę išvyką, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti (CK 6.271 straipsnis).

Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnai be pagrindo reikalavo apmokėti už konvojaus paslaugas, dėl to pareiškėjas atsisakė vykti į laidotuves. Nurodo, kad neturėjo lėšų apmokėti už konvojaus paslaugas, o į laidotuves jį galėjo nuvežti sesuo.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 105 straipsnio 2 dalį, leidimą išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 292 punktą, priimdamas sprendimą leisti nuteistajam išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas sprendžia dėl elektroninio stebėjimo priemonių panaudojimo nuteistojo išvykos metu, taip pat – ar šiam nuteistajam reikalingas šios įstaigos palydovas arba kelių pareigūnų palyda.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, todėl pataisos namų administracijai (direktoriui) nebuvo pagrindo spręsti dėl leidimo išvykai, o, tuo pačiu, ir palydos suteikimo/nesuteikimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog pareigūnai liepė susimokėti už konvojaus paslaugas yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjo V. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.