Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, deklaravusi gyvenamąją vietą Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Olandija, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. kaltinama tuo, kad 2013 m. kovo 20 d., apie 15.51 val., veikdama bendrininkų grupėje kartu su bendravykdytoju L. B., kuris išdaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio nukentėjusiajam K. P., lango stiklą, ji stovėjo prie buto lango ir stebėjo aplinką, o L. B. įsibrovus į buto vidų ir pagrobus svetimą, K. P. priklausantį, turtą: 200 Lt grynųjų pinigų, 20 Eur (69 Lt), tris auksinius dantų vainikėlius 600 Lt vertės, televizijos anteną „Tomson“ 70 Lt vertės, per išdaužtą lango stiklą perėmė bendravykdytojo L. B. perduotus pagrobtus daiktus, po ko iš įvykio vietos pasišalino į L. B. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tokiu būdu su bendravykdytoju L. B. pagrobė nukentėjusiajam K. P. priklausantį 939 Lt (271,96 Eur) vertės turtą, t. y. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajai K. K. nedalyvaujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalimi, XXXII skyriuje nustatyta tvarka, kadangi kaltinamoji yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą ji buvo informuota šaukimais (2 t., b.l. 64, 66-70), tačiau į posėdį neatvyko, jokių prašymų nepateikė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu K. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su L. B. gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). L. B. pažįsta apie 2 metus. Ji neteista, mokosi (duomenys neskelbtini) 3 kurse, narkotinių medžiagų nevartoja, gauna stipendiją, o L. gauna socialinę pašalpą. Jiems taip pat finansiškai padeda L. tėtis ir teta. 2013 m. kovo 1 d. L. B. išėjo iš įkalinimo įstaigos ir nuo tada jie apsigyveno kartu. 2013 m. kovo 20 d. iš ryto L. išvažiavo pas savo tėvą, o ji išėjo į paskaitas. Apie 14.00 val. ji susitiko su L. (duomenys neskelbtini) netoli parduotuvės „Drogas“. Pastebėjo, kad L. yra išgėręs ir susierzinęs, jis pasakė, kad susipyko su tėvu. Jie kartu grįžo namo apie 15.00 val. Namie ji rado popieriaus lapą, kurį parodė L.. Jį perskaitęs L. labai supyko. Ji paklausė kas ten parašyta, į ką L. atsakė, kad K. juos apgavo. K. vardą ji yra anksčiau girdėjusi iš L. kalbų, bet kas tas K., kur gyvena, ji nežino. Supykęs L. išėjo į lauką ir pradėjo šūkauti bei keikti K., nors pastarojo ten nebuvo. L. apsiraminus ji išėjo į lauką ir paprašė atnešti malkų iš sandėliuko. Pati grįžo namo, o L. nuėjo malkų. Vos tik jai užėjus į namus, kažkur po 2-3 minučių išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Išbėgo į lauką, nubėgo prie sandėliuko, bet sandėliukas buvo užrakintas. Ji išgirdo kaip L. sako: - „padėk man“. Apsisukusi pribėgo prie kaimynų namo ir pamatė, kad išdaužtas namo langas, o L. viena koja ant lango rėmo, o kita koja namo viduje. Ji pamatė, kad L. koja sužeista, bėga kraujas. Ji buvo su pirštinėmis, nes grįžus namo buvo labai šalta, todėl nusiėmė pirštinę ir padavė L., kad uždėtų pirštinę ant žaizdos, o pati nubėgo namo paimti rankšluosčio. Paėmusi rankšluostį grįžo prie L. ir padavė jam rankšluostį, kuriuo L. apsivyniojo koją. Ji padavė L. ranką ir padėjo išlipti iš namo. Name, kuriame buvo L., o tiksliau ten kur jis stovėjo buvo daug kraujo. Ji nepastebėjo, kad kraujo būtų kitose namo vietose. L. nuvedė namo į (duomenys neskelbtini), jokių daiktų su savimi L. neturėjo. Nei ji, nei L. nieko nevogė. Kaimyno namuose nebuvo. L. po kaimyno butą nevaikščiojo, tik stovėjo prie lango. Ji nuvedė L. į namus, o pati išėjusi į lauką iš išorės pakabino spyną ir užrakino namo duris. Į namus pateko per langą. Duris užrakino, kad spėtų sutvarstyti L. koją, nes girdėjo atvažiuojančius policijos automobilius. Grįžusi namo sutvarstė L. koją, paklausė L. kas atsitiko. L. jai pasakė, kad iš pykčio koja spyrė į langą ir šis sudužo, o jis įgriuvo į namo vidų. L. labai gailėjosi dėl savo poelgio. Ji nežino ar kas nors matė šį incidentą. Pas juos atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė (1 t., b. l. 134-135, 138-139).

Papildomai apklausta K. K. parodė, kad jokių daiktų iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nei L. B., nei ji nevogė. L. tiesiog koja išdaužė buto langą ir įgriuvo į butą. Ji nematė ar L. vaikščiojo po butą, kai priėjo prie L., jis viena koja stovėjo bute, kita koja buvo ant lango rėmo. L. viena koja labai kraujavo, tai pamačiusi ji nubėgo iš namų paimti rankšluosčio, užtruko apie 2 minutes. Kai grįžo L. neturėjo jokių daiktų su savimi. Ji padavė L. rankšluostį, kuriuo L. apsivyniojo koją. Ji padėjo L. išlipti iš buto, nes L. jau abejomis kojomis buvo bute. Ji L. nuvedė į butą, kuriame gyveno (duomenys neskelbtini). Ji buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi, todėl nutarė užrakinti buto, kuriame buvo L., duris iš išorės, šito paaiškinti negali. Ji tiesiog bijojo, kad atvažiuos policija, o ji nespės sutvarstyti L. kojos. Pakabinama spyna ji užrakino lauko duris, o pati per langą įlipo į butą, kuriame buvo L.. Sutvarstė L. koją. Išgirdo, kad prie buto durų atėjo policijos pareigūnai. Kai pareigūnai pareikalavo paduoti raktą nuo durų, ji raktą padavė per durų skylę. Pareigūnai patekę į butą ją ir L. sulaikė. Jokios vagystės nei ji, nei L. neįvykdė (1 t., b. l. 144-145).

Liudytojas L. B. teisme parodė, kad buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su K. K., ir buvo nuteistas. Paaiškino, kad buvo pas savo tėvą (duomenys neskelbtini), ten išgėrinėjo. Po to grįžo namo į (duomenys neskelbtini). K. dirbo, atlikinėjo praktiką. Jis su K. pažįstamas nuo 2011 metų. K. paskambino ir pasakė jam, kad greit grįš. Jis sutiko K. ir kartu grįžo namo. Tada jis nusprendė nueiti pas kaimyną K. P. pasikalbėti ir išsiaiškinti dėl buto, buvo išgėręs. Priėjęs pastukseno į langą, K. P. neatidarė ir taip gavosi, kad jis pasilypėjęs su koja spyrė, išdaužė stiklą ir įkrito į vidų. Susipjaustė koją, buvo didelė žaizda, pradėjo tekėti kraujas. Jis pradėjo šaukti K., kad padėtų jam nueiti iki namų. K. atnešė jam rankšluostį, kuriuo jis apsivyniojo koją, ir nuvedė jį iki namų. Atvažiavo policija ir sulaikė. Nesupranta, kodėl buvo apkaltinta K., ji tik atnešė rankšluostį. Ji visai ne prie ko. Dėl vagystės, tai K. P. prigalvojo, kad buvo kažkas pavogta, nes per tiek mažai laiko būtų neįmanoma pavogti. Po K. P. butą jis nevaikščiojo. Jis nesakė K., kad eis daužyti, pasakė jai, kad eis aiškintis. Tuo metu, kai jis išdaužė stiklą, K. buvo namuose. Jis labai kraujavo, todėl jį iš karto išvežė į Lazdynus. Dienos metu jis nelįstų vogti į butą. Kai K. parvedė jį namo, jis paskambino K. P. ir pasakė, kad išdaužė stiklą ir, kad langą sutaisys. Dėl turto sunaikinimo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo. Namas medinis, langai nuo žemės metro aukštyje, buvo galima palypėti, nes buvo malkų. Į kiemą išlindo per langą. Policija atvažiavo labai greitai gal po 4-5 minučių nuo stiklo išdaužimo. Jį ir K. iš karto uždarė, darė namuose kratą, bet nieko nerado. Pamačius, kad bėga kraujas, jam rūpėjo koją užbintuoti, o ne kažko ieškoti pavogti. K. buvo blaivi. Atstumas nuo jo buto iki K. P. yra 6-7 metrai. Ten yra keturi nedideli namai. Butai apšildomi malkomis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis L. B. parodė, kad 2013 m. kovo 20 d. apie 15.00 val. kartu su K. grįžo namo. Būnant namie ji jam padavė sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad K. P. perka iš jo tėvo butą. Jis dėl to labai supyko. K. P. yra jo kaimynas ir gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis K. P. pažįsta nuo 2001 m., jis netgi vienoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo jo gynėju. Jis išėjo į lauką, tačiau neprisimena, kas tada vyko, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jam atrodo, kad K. K. liepė jam atnešti malkų ir jis nuėjo į sandėliuką. Sandėliukas, kuriame laikomos malkos yra tiesiai prieš kaimyno K. P. langus. Jis nežino kas jam užėjo, bet priėjo prie K. P. namo lango ir palypėjęs ant ten stovinčios spintelės koja spyrė į lango stiklą. Lango stiklas sudužo, o jis įgriuvo į namo vidų, į stiklą susipjautė dešinę koją. Po K. P. namus nevaikščiojo, jokių daiktų iš jo namų neėmė. Iš kažkur atsirado K. K., ji padėjo jam išlipti pro langą iš K. P. namo. K. K. jį nuvedė namo. Jis iškart paskambino K. P. ir pasakė, kad išdaužė jo langą ir, kad tikrai atlygins žalą. Nežino, ar kas nors iš kaimynų matė šį įvykį. K. K. namuose sutvarkė jo žaizdą. Po kelių minučių nuo lango išdaužimo atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Langą išdaužė iš kvailumo, o daiktų tikrai nevogė. Tai patvirtina ir krata atlikta jo namuose, kurios metu nieko nebuvo rasta. K. P. žalą dėl išdaužto lango atlygins. Prašė K. P., kad nesikreiptų į policiją. Mano, kad K. P. jį kaltina dėl vagystės todėl, kad nori nupirkti butą esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Matomai jis, K. P. trukdo, nes yra buto paveldėtojas (1 t., b. 1. 81-82, 87-88).

Liudytoja T. K. teisme parodė, kad įvykio neprisimena, todėl buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68-69). Ji paaiškino, kad neturi kuo papildyti parodymų. Prisimena, kad buvo kraujo, dar panelė buvo. Juos iškvietė pranešėjas. Neatsimena ar ką įtartino pastebėjo bute. Dirbo dviese, kad nepasišalintų įtariamieji iškvietė dar vieną ekipažą. Pradžioje negalėjo atrakinti durų, po to surado raktą ir atrakino. Porininkas V. S. vedė derybas su įtariamaisiais. Sužalojimai vaikino buvo. Jie sulaikė įtariamuosius ir pristatė į 1 PK, kur turėjo juos apžiūrėti. Negali pasakyti ar matė kruviną rankšluostį.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. K. parodė, kad dirbant kartu su vyr. patruliu V. S., 2013 m. kovo 20 d., apie 15.10 val., gavo pranešimą, kad Vilniuje, į (duomenys neskelbtini) namą pateko vagis. Pranešėjas nurodė, kad jų lauks. Atvykus į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjas nurodė namą ir langą, per kurį į vidų pateko įtariamieji vaikinas ir mergina. Nuėjus ir apžiūrėjus namo langą ir aplinką, nustatė, kad išdaužus stiklą buvo patekta į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įtariamieji galimai sužaloti, nes bute prie lango ir ant sniego prie namo matėsi kraujo pėdsakai. Į pagalbą iškvietė kitą patrulį, taip pat atvyko buto šeimininkas. Nežino, kas pranešė buto savininkui apie įvykį. Patikrinus 8-tą butą, įtariamųjų nenustatė. Sekdama kraujo pėdsakais nuėjo į to paties namo kitą kiemą, prie buto (duomenys neskelbtini). Kraujo pėdsakai prie įėjimo į butą dingo. Durys buvo užrakintos iš išorės pakabinama spyna. Kartu su ja buvęs 8-ojo buto savininkas K. P. nurodė, kad šiame bute gyvena L. B. ir nurodė, kad turi jo telefono numerį. K. P. buvo paprašyta paskambinti L. B.. Ji su kolega atsistojo šalia 10-tojo buto lango ir išgirdo, kaip buto viduje atsiliepė L. B.. Pokalbis truko kelias sekundes ir L. B. buvo pareikalauta atrakinti duris, priešingu atveju atvyktų spec. tarnybos ir nupjautų spyną. L. B. teko įkalbinėti apie 10 minučių. Po derybų L. B. pro durų plyšį padavė raktą, kuriuo buvo atrakinta pakabinama spyna. Įėjusi į butą rado merginą, kuri pristatė K. K. ir L. B., kurio rankos ir dešinė koja buvo supjaustytos ir kraujavo. Abu piliečiai buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto 1 PK (1 t., b. 1. 68-69).

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad žino, jog sūnus išdaužė langą. Kitą dieną sūnus jau buvo suimtas, daugiau jo nematė. Sūnus jam nieko negalėjo paaiškinti. Nežino, kodėl jis ten lindo. Sūnus nuvažiavo kūrenti krosnies ir susitikti su K. K.. Paėmė ar nepaėmė sūnus daiktus, nežino. Darant kratą jis nedalyvavo. Atvažiavo antrą dieną, jam kaimynas K. P. pasakė, kad išmušė jo langą, paėmė pinigus, po to kažkokias karūnėles. Jis ten negyvena kokius 5 metus, nepalaiko jokių santykių su K. P.. K. P. nusipirko butą, remontavo ir nuolat ten gyveno, grįždavo vėlai. Su K. P. buvo geri santykiai. Buvo su K. P. susitaręs, kad pastarajam parduos butą. K. P. neėmė šito buto. Sūnus žinojo apie tai, kad ketino K. P. parduoti butą. Patekti į K. P. butą per langą nesudėtinga. Kaip sūnus įgriuvo į tą butą, neturi supratimo. Jokių daiktų pas jį kratos metu nerado. Prieš įvykį sūnus buvo pas jį atvažiavęs, pavalgė, rodos išgėrė kartu vyno. Su sūnumi niekada nekariavo, jis tik pabardavo, kad sūnus nesąmonėm užsiiminėja. Nežino, kodėl L. išdaužė kaimyno langą ir ar ką nors pagrobė.

Liudytojas K. P. teisme paaiškino, kad sunkiai atsimena įvykį. Apie įvykį jį informavo telefonu, nes jo nebuvo namuose. Atvažiavo jau kai buvo policija ir įtariamieji sulaikyti. Tuo metu nuolat gyveno tame bute. K. kelis kartus matė su L., tačiau neatpažintų, su ja nebendravo. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 36-38, 41-42), juos patvirtino. Pradžioje pamatė, kad dingo pinigai, išdaužtas stiklas, prie lango buvo kruvina tuščia dėžutė nuo antenos, antenos nebuvo, buvo kruvina pirštinė. Pirštinę įdėjo į maišelį ir nešė tyrėjai. Kur buvo antena, ten buvo išdaužtas langas, pinigai kitame kambaryje buvo, kur durys sunkiai slankioja. Bute yra du kambariai, kur išdaužtas langas yra kambarys su virtuve. Buvo bandyta atidaryti langus, langai mediniai, dvigubu stiklu. Vienas langas išmuštas. Kiemas buvo bendras. Pro tą langą jau anksčiau buvo brautasi, todėl padarė, kad langas nesidarinėtų. Jam būnant namuose L. B. pas jį namuose nėra buvęs. Pagrobti daiktai neatsirado, negrąžinti. Nei matė, nei žino kur buvo kaltinamoji ir ką veikė. Iš bendro patyrimo įsivaizduoja, kad L. B. ją įtraukė į šitą reikalą. Įsibrovimo tikslas aiškus, buvo daug kraujo visuose kambariuose, pareigūnai viską fotografavo. Atsisako savo civilinio ieškinio. L. B. įėjimas tas pats, kur išdaužtas langas reikia apeiti aplinkui nemažiau kaip 20 metrų iki L. B. durų. Butas buvo apžiūrėtas tą pačią dieną. Jis nežino ką veikė policija, kai jis atvažiavo, L. su mergaite jau buvo uždaryti policijos automobilyje. Neįmanoma tyliai, ramiai išimti stiklo, dėl to ir susipjaustė, stiklas su hermetiku priklijuotas prie rėmo. L. vidurį išdaužė, o kraštai buvo aštrūs. Daiktus nešė per tą langą, nes durys buvo užrakintos, pasišalino tikriausiai per tą patį langą. Pagal kraujo žymes 3 metrai vaikščiota po butą – langas, šalia kambario durys, šalia spinta, už metro staliukas. Spinta yra kaip lentyna, matėsi, kad taurėse sudėti pinigai. Smulkios monetos buvo padėtos ant stalo, pagriebė viską ką pamatė tuo metu ir kas buvo po ranka. Kiti daiktai nebuvo išvartyti. Bute signalizacijos nebuvo. Moterišką rožinės spalvos pirštinę rado palei langą, pakėlė kruviną dėžutę ir pamatė kruviną pirštinę. Daugiau pašalinių daiktų nerado.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. parodė, kad 2013 m. kovo 20 d., apie 16.08 val., jam į telefoną iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino L. B., kurį jis atpažino iš balso, ir pradėjo prašyti, kad jis nekviestų policijos ir nerašytų pareiškimo. L. B. paaiškino, kad tik išdaužė stiklą, bet nieko nepaėmė. Dar paaiškino, kad tai padarė dėl to, kad sunervino tėvas. Jis pasakė L. B., kad tuoj atvažiuos. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir priėjęs prie savo buto Nr. 8, pastebėjo pareigūnus, kurie paaiškino, kad yra išdaužtas jo buto langas ir buvo patekta į vidų. Apie 16.15 val. jis iš L. B. gavo SMS žinutę, kurioje buvo parašyta: - „Dėde Kęstai atleiskit, tėvas mane sunervino“. Vėliau apžiūrėjęs savo butą, kambaryje, kur išdaužtas stiklas, kurio vertė apie 450 Lt, pamatė kraujo balą, matėsi, kad daiktai buvo judinti, pakeista jų buvimo vieta, o kitame kambaryje iš spintos buvo pavogta 200 Lt, kurie buvo susukti taurėje, taip pat nuo staliuko buvo pavogta 20 eurų monetomis, kurių vertė apie 69 Lt. Taip pat iš spintos pavogti trys auksiniai dantų vainikėliai, kurių vertė apie 600 Lt (1 t., b. 1. 36).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. parodė, kad atidžiau apžiūrėjęs butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo, jog be anksčiau minėtų daiktų, t. y. 200 Lt, kurie buvo 1 kupiūra 100 Lt ir 2 kupiūros po 50 Lt, 20 eurų ir trijų auksinių dantų vainikėlių, dar trūksta kambarinės televizijos antenos „Thomson“, 70 Lt vertės. Bendra jam padaryta turtinė žala yra 1389 Lt. Taip pat, apžiūrėdamas namo vidų jis rado nedidelę rožinės spalvos moterišką pirštinę. Pirštinė rasta kambaryje, kur buvo išdaužtas lango stiklas. Taip pat pastebėjo, kad buvo bandoma iš vidaus atidaryti langą, kurio stiklas išdaužtas. Lango rankenos turi būti vertikalios, o po įvykio jos buvo horizontalios. Šis langas neatsidaro. 2013 m. kovo 19 d. duris į kambarį uždarė, kadangi jos sunkiai atsidaro, o nusikaltimo dieną jos buvo kruvinos ir praviros (1 t., b. 1. 37-38).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. parodė, kad laikosi savo anksčiau duotų parodymų. Papildomai parodė, kad 2013 m. kovo 20 d., po įsibrovimo į jo namus, jam skambino L. B., kuris teigė, kad išdaužė namo stiklą, kad jį sunervino tėvas ir prašė, kad jis nerašytų pareiškimo. Taip pat L. B. atsiuntė SMS žinutę su tekstu: „dede kęstai atleiskit tėvas mane sunervino“. SMS žinutė yra išsaugota jo telefone, o skambučiai nėra išsisaugoję ir nebus galima peržiūrėti, kelintą valandą L. B. jam skambino. Iš jo buvo pagrobti 3 auksiniai dantų vainikai, kurie buvo pagaminti iš jam priklausančio aukso. Vėliau auksinius dantų vainikus išsiėmė ir juos pakeitė į keramikinius, o auksinius dantų vainikus padėjo į sekciją. Po 2013 m. kovo 20 d. įvykio, kambaryje rado moterišką rožinę pirštinę, tačiau kur dabar yra ta pirštinė nežino, teigė paieškosiąs namie. Taip pat paminėjo tai, kad 2010 metais buvo sutaręs su V. B. (L. B. mama) dėl jos šeimai priklausančio buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo. Jis sumokėjo rankpinigius ir sutarė, kad B. šeima sutvarkys reikiamus dokumentus buto pardavimui, tačiau B. dokumentų nesutvarkė ir rankpinigių negrąžino. Tarp jo ir B. šeimos buvo tik pirkėjo ir pardavėjo santykiai. Išdaužto buto stiklus jis pakeitė, jų kaina 72,60 Lt. Lango rėmo nekeitė. Dėl vagystės ir turto sugadinimo jam padaryta 1011,60 Lt turtinė žala, kuri nėra atlyginta (1 t., b. 1. 39- 42).

Liudytojas D. L. teisme paaiškino, kad pamena, jog buvo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prieš tai L. su K. ėjo per kaimynus ir prašė duoti kruopų. Nuėjo pas močiutę, įvyko konfliktas, susipyko, po 10 minučių išgirdo kaip dužo stiklas. Pagalvojo, kad sudužo pas jį, tačiau praėjęs pro savo namus nieko nepastebėjo. Iš galutinio jo kambario matosi kaimyno butas. Pamatė, kad lyg kažkas stovėtų. Paskambino R. U. ir paklausė ar ne pas jį išdaužta. Su R. U. susitiko lauke, pamatė, kad L. B. viduje, o K. stovi šalia lango. Jis pamatė iš kelio pusės ir iškvietė policiją, kurios atvažiavimas užtruko iki 5 minučių. Jis su R. U. stovėjo kieme. Jis matė kaip stovėjo K. K., bet nematė kaip K. K. nueina nuo K. P. buto. K. K. buvo įlindusi į vidų per pusę – kojos lauke ant žemės, o rankos buvo viduje. K. K. rankų nematė, nes rankos buvo viduje. Jis garantuotas, kad K. K. stovėjo prie buto, tačiau negali papasakoti ką nešė K. K.. Išėjus į gatvę ir laukiant policijos, matė, kas darosi prie lango, iš gatvės pusės varteliai pradaryti, matė tą langą. Jis nematė kaip L. su K. pasišalino iš buto, nes kai atvažiavo policija, jis ėjo parodyti kiemą ir L. su K. jau nebuvo. Atstumas nuo lango iki sandėliuko yra 3-4 metrai. Pareigūnai L. su K. rado bute. Sandėliukai buvo užrakinti, jam atrodo, kad pareigūnai tik pašvietė per tarpą. Matė, kad K. buvo priėjusi prie sandėliuko. Kai L. stovėjo prie lango, atvažiavo policijos pareigūnai, tada jis nuėjo į kiemą su policijos pareigūnai parodyti kur viskas vyko. K. dairėsi, ji buvo ten, L. viduje. Pamatė, kad K. kažką nešėsi glėbyje. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, K. su L. išgirdo ar ką, kai policijos pareigūnai priėjo prie lango, jau nieko nerado. Mano, kad K. negalėjo pastebėti kai jis išėjo į kiemą. Prieš tai jis matė, kai L. B. eina per kiemą, po to nematė. Pas jį į butą beldėsi kartu su mergina. Per langą matėsi visas kiemas. Matė kaip L. su K. nuo jo nuėjo pas kaimynus. Jis su R. matė tą įvykį, daugiau niekas išėjęs nebuvo. Kai atvažiavo policija, tada prisirinko žmonių. Jis negali tiksliai pasakyti, kad vogė L., bet ne kartą buvo smulkių vagysčių. K. sulenkusi rankas nešėsi, ką tiksliai negali pasakyti. Sugrįžo ir po to atvažiavo policija. Dėl kraujo pėdsakų ant K., tai pasakyti negali, kad matė, nes atstumas buvo apie 50 metrų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, kad 2013 m. kovo 20 d., apie 15.20 val., į jo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasibeldė L.. Kol jis užsidėjo striukę ir išėjo į kiemą, L. jau buvo prie kitos kaimynės I. B. durų. Jis girdėjo kaip L. prašė pinigų ir, kad L. pinigų nedavė. L. iš pykčio kumščiu trenkė į pašto dėžutę ir sušuko, kad visus apvogs. Jis grįžo į butą ir beveik iš karto išgirdo dūžtantį stiklą. Pasižiūrėjo per langą, tačiau nieko nesimatė. Tuomet paskambino I. B. anūkui R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir paklausė jo ar pas juos nedužo stiklas, susitarė išeiti į lauką apžiūrėti namą. Kartu su R. apėjus namą, pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini), išdaužto lango stovi L. panelė, kuri buvo pasilenkusi į butą pro langą. Tuomet jis iškvietė policiją. Sulaukus patrulių, kartu su jais apėjo namą, bet prie lango ir minėtame bute jau nieko nebuvo (1 t., b. l. 63).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad išgirdęs dūžtančio stiklo triukšmą, paskambino savo draugui R., ir kartu išėjo į kiemą pažiūrėti, kas įvyko. Kieme nieko nepamatę, išėjo į (duomenys neskelbtini), kur pamatė, kaip prie išdaužto kaimyno K. P. buto lango stovi L. B. draugė. Atstumas tarp jų buvo maždaug 50 metrų. Pamatęs, kad L. B. įlindęs į butą, o jo kojos išlindusios pro langą į lauką, jis su R. pasitraukė nuošaliau už krūmų ir iškvietė policijos pareigūnus. Matė, kaip L. B. draugė kažką nešėsi glėbyje nuo K. P. buto link savo sandėliuko, tačiau neįstengė įžiūrėti, ką tiksliai mergina nešė. Matė, kaip L. B. stovi buto viduje, iškišęs galvą pro langą. Maždaug po 20 sekundžių, prie L. B. grįžo jo draugė, su savimi nieko neturėdama. Pamatęs atvykusius policijos pareigūnus ir nuėjęs pas juos, nurodė, kur yra L. B. su drauge, taip pat nurodė, ir kur šie gyvena. Tuo laiku grįžo ir kaimynas K. P. (1 t., b. 1. 64-65).

Liudytojas R. U. teisme parodė, kad datos neatsimena, jam būnant namuose, išgirdo dūžtantį stiklą. Susiskambino su kaimynu D. L. ir sutarė išeiti į kiemą pažiūrėti kas vyksta. Iš gatvės pamatė, kad per langą į butą lipa du asmenys, apie tai pranešė policijai. Tų asmenų gerai nematė, matė, kad tai vaikinas ir mergina. Jam atrodo, kad mergina stovėjo prie lango, o vaikinas buvo viduje. Mergina žiūrėjo į lango pusę, nesidairė. Jis nematė, kad pastarieji ką nors neštųsi. Prieš tai L. B. buvo atėjęs pas jį pasiskolinti pinigų, sakė jam, kad mirė motina ir pastarajam dabar sunku. Jis pinigų nepaskolino ir L. B. išėjo. Jis su kaimynu lauke sulaukė kol atvažiavo policija, parodė langą ir išėjo. Jis nematė, kad vaikinas ir mergina būtų pasitraukę nuo lango. Kaimyno butas yra adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). L. B. gyveno kitame pastate, (duomenys neskelbtini) yra keturi pastatai. K. P. butas ribojasi su jo butu. Tas langas yra aklojoje zonoje, matosi iš kiemo ir nuo gatvės iš vieno kampo. Langas išeina ne į gatvę, o į šoną. Priešais šį langą yra sandėliukas. Tada buvo šviesus paros metas iki 17 val. Susiskambino su kaimynu ir susitarė išeiti į kiemą. Išėję pamatė, kad vaikinas lipa per langą į K. P. butą. Paskambino policijai, kuri atvažiavo labai greitai. Su kaimynu stebėjo langą kol atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems nurodė į kurį butą įlipo vaikinas. Jis nematė, kaip vaikinas išlipo iš buto. Į butą lipo L. B.. Kiek atsimena policiją kvietė ne jis, o kaimynas. Su kaimynu stovėjo toje pačioje vietoje, niekur nesitraukė. Kol laukė, nei vaikinas, nei mergina nepasišalino iš buto. Policijos pareigūnams nurodė langą, per kurį įlipo vaikinas. K. K. visą laiką stovėjo prie lango. Jis su D. L. visą laiką stovėjo kartu. Jis nematė, kad L. B. ką nors perduotų. Stebėjo gal 5 minutes, kol atvažiavo policija. Minėti sandėliukai yra mediniai ir apleisti, nenaudojami. L. B. šiais sandėliukais nesinaudojo. L. B. prašė pinigų iš jo ir močiutės, kurių negavęs išėjo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. U. parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 20 d., apie 16.00 val., pas jį į namus atėjo kaimynas L. B. su savo drauge. Kaip jam pasirodė, L. B. buvo apsvaigęs ar nuo alkoholio, ar nuo narkotinių medžiagų. L. B. paprašė jo paskolinti pinigų, dabar neatsimena kokios sumos. Jis L. B. atsakė, kad neduos. Jam atsisakius duoti pinigų, L. B. kartu su drauge nuėjo link kaimyno K. P. buto. Po L. B. išėjimo, po kelių minučių, jis išgirdo daužymą pas kaimyną K. P. už sienos. Garsas buvo toks lyg kažkas daužytų į sieną. Jam paskambino kaimynas D., kuris pasakė, kad taip pat girdėjo daužymą, pasiūlė kartu nueiti pažiūrėti kas vyksta. Jis su D. susitiko kieme ir nuėjo į gatvę, nes iš gatvės buvo matomas kaimyno K. P. butas. Jis su D. stovėjo kažkur 50 metrų atstumu nuo kaimyno K. P. buto. Jis matė, kaip prie lango stovi L. B. draugė, o L. B. lipa į butą per langą. Jis su D. pasitraukė, kad jų nepamatytų L. B. su drauge, ir D. iškvietė policiją. Kas toliau vyko kaimyno K. P. bute ir šalia buto, jis nematė, kadangi laukė policijos nuėję šiek tiek toliau. Kažkur po 3 minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis su D. nurodė vietą, kur buvo L. B. su drauge. Policijos pareigūnams nuėjus į vietą, jis nuėjo namo ir susiruošęs išvažiavo į treniruotę (1 t., b. l. 66-67).

Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų nustatyta, kad 2013 m. kovo 20 d. 15.51 val. gauta informacija iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjas kaimynas mato, kaip į namą pakliuvo nepažįstami asmenys. L. B. 25-30 metų amžiaus, juoda striuke su juostom ant šonų (raudona ir balta), ūgis 180 cm, juodos spalvos kepure. Prie lango stovi mergina kareiviškom kelnėm (1 t., b. l. 15-16).

2013 m. kovo 20 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo patvirtina, kad 2013 m. kovo 20 d. 15.51val. iš BPC buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išdaužus buto langą buvo patekta į vidų. Vėliau įtariamieji pasišalino. Duomenys apie įtariamuosius L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17).

Iš K. P. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2013 m. kovo 20 d., apie 16.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo išdaužtas buto langas ir patekta į vidų, bei pavogta 20 Eur ir 200 Lt grynais pinigais, auksiniai dantų vainikėliai. Žala apie 1319 Lt (1 t., b. l. 18).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio patrulės T. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės (1 t., b. l. 20).

Iš 2013 m. kovo 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2013 m. kovo 20 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) yra medinis namas, aptvertas tvora, įėjimas į butą yra iš kiemo pusės. Buto durys medinės. Butas dviejų kambarių, kuriuose yra sudėti įvairūs daiktai, buitinė technika, televizoriai, mobilieji telefonai. Užėjus į butą patenkama į koridorių, jį praėjus patenkama į kambarį, kur kairėje pusėje yra langas, kuris yra išdaužtas, o ant grindų yra kraujo dėmė. Paėjus toliau, patenkama į kitą kambarį, kur ant grindų matomi kraujo pėdsakai. Visame bute daiktai guli netvarkingai. Atlikus apžiūrą paimti trys vokai: 1 vokas su kraujo mėginiu iš pirmo kambario; antras vokas su kraujo mėginiu iš antro kambario; trečias vokas su stiklo šukėmis. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukomis (1 t., b. l. 21-28).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013 m. gegužės 22 d. specialisto išvada Nr. 140-(1530)-IS1-2681 patvirtina, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2013 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiūros metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. B., gim. 1982 m., genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000007% (1 t., b. l. 32-33).

Iš 2013 m. balandžio 24 d. telefono apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas telefonas „Samsung“, priklausantis K. P.. Apžiūrint telefoną „Samsung“ įeinama į nuorodą „Pranešimai“. Atidarius 2013-03-20 16.15 val. tekstinį pranešimą, matyti tekstas „Dede kestai atleiskit tevas mane sunervino“. Pranešimas išsiųstas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Apžiūra užfiksuota fotolentele (b. 1. 46- 48).

Iš 2013 m. balandžio 24 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad K. P. pateikė pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) 1 lapą (originalas). Taip pat PVM sąskaitą faktūrą serija CON Nr. 078-01, 1 lapą (originalas) ir atliktų darbų aktą 2013-04-15, 1 lapą (originalas), kurie patvirtina, kad už langų keitimo darbus K. P. sumokėjo 440,44 Lt (1 t., b. l. 49-52).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės K. R. 2014 m. gegužės 13 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-00943-13 dalyje L. B. ir K. K. atžvilgiu, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t., b. l. 160-161).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės K. R. 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 12-1-00943-13 atskirtas ikiteisminis tyrimas K. K. atžvilgiu pagal BK 178 str. 2 dalį (1 t., b. l. 5-6).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu L. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. pripažintas kaltu padaręs vagystę 2013 m. kovo 20 d. iš K. P. buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi L. B. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendis įsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2013 m. kovo 20 d. 15.51 val. D. L. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė apie įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo išdaužtas lango stiklas ir įsibrauta į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantį K. P.. Jis matė, kad į K. P. butą buvo įlindęs kaimynas L. B., o prie išdaužto lango lauke stovėjo L. B. draugė K. K.. Liudytojas D. L. teigė, kad matė L. B. buto viduje, o K. K. stovit šalia, ir iš karto iškvietė policiją, kuri atvyko labai greitai (iki 5 min.). Jis negali pasakyti, ką rankose nešė K. K., taip pat nematė, kaip L. ir K. pasišalino nuo K. P. buto, nes nuėjo policijai parodyti kiemo ir L. su K. jau nebuvo. Matė, kad vienu metu K. K. buvo priėjusi prie sandėliuko, bet sandėliukai buvo užrakinti. Negali tiksliai pasakyti, kad L. kažką vogė, tačiau vagysčių yra buvę anksčiau. L. su K. matė iš maždaug 50 metrų atstumo. Liudytojas R. U., stebėjęs įvykį kartu su D. L. paaiškino, kad iš gatvės pamatė, kad per langą į butą lipa du asmenys, apie tai pranešė policijai. Tų asmenų gerai nematė, tik matė, kad buvo vaikinas ir mergina. Jam atrodo, kad mergina stovėjo prie lango, o vaikinas buvo viduje. Mergina žiūrėjo į lango pusę, nesidairė. Jis nematė, kad pastarieji ką nors neštųsi. Sulaukus policijos, parodė pareigūnams langą ir išėjo. Jis nematė, kaip vaikinas ir mergina pasitraukė nuo lango. Tas vaikinas, t. y. jo kaimynas L. B. per langą buvo įlipęs į butą. Jis su D. L. stovėjo toje pačioje vietoje, niekur nesitraukė. Kol laukė, nei vaikinas, nei mergina nepasišalino iš buto. K. K. visą laiką stovėjo prie lango. Jis nematė, kad L. B. ką nors perduotų merginai. Stebėjo gal 5 minutes, kol atvažiavo policija. Šalia esantys apleisti mediniai sandėliukai yra nenaudojami. Įvykį matė maždaug iš 50 metrų atstumo. Iš liudytojų L. B., T. K. parodymų, apžiūros protokolo nustatyta, kad L. B. išdaužus lango stiklą, jis į stiklo šukes susižalojo koją, kuri stipriai kraujavo, įvykio vietoje buvo rastos kraujo dėmės, kruvina moteriška pirštinė.

Byloje esančias faktines aplinkybes patvirtina liudytojų T. K., R. U., D. L., K. P., L. B. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, apžiūros protokolai, K. P. protokolas – pareiškimas, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Nors L. B. kaltė dėl įvykdytos vagystės buvo įrodyta jo atžvilgiu priimtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau šioje byloje kyla abejonė dėl K. K. padarytų veiksmų, jos vaidmens L. B. padarytoje nusikalstamojoje veikoje. Šioje byloje yra dvi galimos K. K. dalyvavimo įvykyje versijos.

Pirmoji versija – 2013 m. kovo 20 d., apie 15.51 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), K. K. veikdama kartu su bendravykdytoju L. B., kuris išdaužęs buto langą įsilaužė į K. P. priklausantį butą, iš kurio pavogė K. P. priklausantį turtą, kurį per išdaužtą langą perėmė K. K.. Nustatyti du liudytojai, kurie tiesiogiai matė įvykį 50 metrų atstumu ir kurie į įvykio vietą atvyko iškart po išgirsto stiklo dūžio. Liudytojas D. L. teisme teigė, kad pamatęs L. B. buto viduje, o K. K. stovit šalia, iš karto iškvietė policiją, kuri atvyko labai greitai (iki 5 min.). Toliau stovint kieme kartu su R. U. matė, kaip K. K. stovėjo, tačiau nematė kaip K. K. nueina nuo K. P. buto. Kaip vėliau teigia liudytojas, K. K. buvo pusiau įlindusi į butą, kojos buvo ant žemės lauke, o rankos viduje – bute. Liudytojas garantuotas, kad K. K. stovėjo prie buto, tačiau negali pasakyti ką nešė K. K.. Matė, kad K. K. buvo priėjusi prie sandėliuko, kuris yra 3-4 metrų atstumu nuo buto lango. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, kad po stiklo dūžio, susiskambinus su R. U. ir išėjus į lauką, pamatė, kad prie K. P. buto išdaužto lango stovi K. K., kuri buvo pasilenkusi pro langą. Matė, kaip K. K. kažką nešėsi glėbyje nuo K. P. buto link sandėliuko, tačiau negali pasakyti ką. Matė, kaip L. B. stovi buto viduje iškišęs galvą pro langą. K. K. sugrįžo prie L. B. maždaug po 20 sekundžių. Liudytojas R. U. teisme teigė, kad k. K. stovėjo prie lango, o l. B. buvo buto viduje. K. K. žiūrėjo į lango pusę, nesidairė. Liudytojas nematė, kad K. K. ką nors neštųsi. Tik išėjęs pamatė, kaip L. B. lipa per langą. Kartu su D. L. stebėjo langą iki policijos atvykimo. Kol laukė policijos nei L. B., nei K. K. nepasišalino iš buto. Jis nematė, kad L. B. ką nors perduotų, taip pat kaip L. B. išlipo iš buto. Ikiteisminio tyrimo metu R. U. teigė, kad matė kaip prie lango stovi K. K., o L. B. lipa į vidų. Kas vyko toliau K. P. bute ar šalia buto jis nematė, nes laukė policijos kartu su D. L. nuėję šiek tiek toliau. Abiejų liudytojų teigimu policijos pareigūnai atvyko labai greitai, po iškvietimo praėjus ne daugiau kaip 5 minutėms. Nors abu liudytojai įvykį matė tiesiogiai, tačiau jų parodymai yra prieštaringi, nėra duomenų, patvirtinančių, kad K. K. per išdaužtą langą paėmė daiktus iš L. B., kuriuos kažkur nunešė. Artimiausi sandėliukai buvo užrakinti. Tai, kad K. K. buvo bendravykdytoja ir veikė kartu su L. B. įvykdant vagystę iš K. P. buto išnešdama pavogtus daiktus nepatvirtino nei vienas iš apklaustų liudytojų, kratos metu pavogti daiktai nebuvo rasti. Byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad K. K. išnešė ir paslėpė pavogtus daiktus.

Antroji K. K. dalyvavimo įvykyje versija – L. B. 2013 m. kovo 20 d., apie 15.51 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išdaužus K. P. priklausančio buto langą ir įsilaužus į butą, K. K., kuri tuo metu buvo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgirdusi dūžtančio lango garsą, išbėgusi į lauką pamatė, kad L. B. prie sandėliuko nėra, išgirdo kaip L. B. prašo pagalbos. Pribėgusi prie kaimyno lango pamatė, kad L. B. koja sužeista, stipriai kraujuoja. K. K. teigia, kad buvo tik grįžusi namo, namie buvo šalta, todėl buvo nenusirengusi, turėjo pirštines, kurių vieną davė L. B., kad pastarasis pirštinę užsidėtų ant žaizdos. Tada greitai nubėgo iki namų paimti rankšluosčio, kurį grįžusi padavė L. B., kad galėtų apsivynioti koją ir padėjo L. B. išlipti iš buto bei nuvedė L. B. namo į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bylos duomenys – K. P. buto apžiūros protokolas, fotonuotraukos, liudytojos T. K. tarnybinis pranešimas bei parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad L. B. buvo sužeistas ir stipriai kraujavo. Liudytojai R. U. ir D. L., kurie matė K. K. prie išdaužto lango, negalėjo tiksliai įvardinti K. K. veiksmų, ką ji ten veikė. Šių liudytojų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, nors įvykį matė kartu. Akivaizdu, kad K. K. buvo įvykio vietoje ir į įvykio vietą atvyko greičiau nei liudytojai R. U. ir D. L., tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, dvejonių dėl jos dalyvavimo vagystėje pašalinti nepavyko. Byloje nėra įrodyta, kad K. K. stovėjo prie lango tam, kad paimtų iš L. B. pavogtus daiktus, kad jie būtų susitarę apvogti K. P. butą. Taip pat nėra paneigta aplinkybė, kad K. K. stengėsi padėti susižalojusiam L. B., kad buvo atnešusi jam rankšluostį. Pažymėtina ir tai, kad L. B. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iškart po įvykio atlikus kratą, šiame bute jokių pavogtų daiktų nebuvo rasta, o po įvykio nei L. B., nei K. K. iš šio buto nebuvo pasišalinę, tvarstė kraujuojančią žaizdą, policijos pareigūnai atvyko maždaug po 5 minučių, todėl įtariamieji neturėjo laiko paslėpti įkalčius.

Įvertinęs bylos duomenis teismas daro išvadą, jog nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad K. K. veikė kartu su L. B. darant vagystę, kad būtų pagrobusi K. P. priklausančius daiktus ar perėmusi šiuos daiktus iš L. B..

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teisme buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams ir neaiškumams pašalinti, todėl vadovaujantis principu, kad abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Konstatuotina, kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinamoji K. K. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ištyrus byloje surinktus įrodymus, kaltinamoji K. K. išteisintina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. P. savo civilinio ieškinio atsisakė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. K. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.