Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybinė įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI), B. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo B. K. teismui atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jokių prašymų nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad pareiškėjas V. K. ir L. K. (ikisantuokinė pavardė – K.) (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei L. K. (duomenys neskelbtini)gimė sūnus B. K.. Iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad L. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, registruotas V. K. vardu pagal (duomenys neskelbtini)gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti pareiškėjo V. K. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini)deklaruota šiuo adresu.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini)mirė jo sutuoktinė L. K., kurios deklaruota gyvenamoji vieta iki pat mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. L. K. mirus atsirado palikimas – ½ dalis santuokoje (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (pagal gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr(duomenys neskelbtini)) įgyto 62.67 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Kita ½ palikimo dalį sudarančio turto dalis po sutuoktinės L. K. mirties priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, nes turtas buvo įgytas santuokoje, todėl sutuoktiniai jį valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje sutuoktinių dalys yra lygios. Testamento L. K. nepaliko, todėl jos turtas paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjas, kaip velionę pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Santuokoje pareiškėjui su velione gimė vienas vaikas – sūnus B. K., todėl pirmos eilės įpėdinis įtraukiamas į bylą dalyvauti suinteresuotu asmeniu, nes pareiškėjas ir jo sūnus turi teisę į visą po L. K. mirties atsiradusį palikimą (CK 5.13 str.). Kiek žinoma pareiškėjui sūnus B. K. į palikimą nepretenduoja, ir nėra pateikęs notarui pareiškimo dėl palikimo po mamos mirties priėmimo. Pateikiamas testamentų registro išrašas. Pareiškėjas patvirtina, kad po L. K. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pagal palikimo atsiradimo vietą paveldėjimo bylą priklauso Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini)notaro biurui. Palikėjos L. K. sutuoktinis, pareiškėjas V. K. ir toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausiusiame bute, kuriame visuomet nuo (duomenys neskelbtini) iki šios dienos yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) visada asmeniškai už šį butą mokėjo buto komunalinius mokesčius, remontavo, gerino buto būklę ir tik pastaruoju metu dėl senyvo amžiaus pavedė sūnui B. K. mokėti mokesčius už butą patogiu būdu per „viena sąskaita“, tačiau atsiskaitymui skirtas lėšas suteikia pareiškėjas (atsiskaitymų sąskaitos pridedamos).

(duomenys neskelbtini)mirus pareiškėjo sutuoktinei, pareiškėjas nesikreipė į palikimo atsiradimo notarą, nes buto pirkimo-pardavimo sutartį su gyvenamųjų namų statybos kooperatyvu (duomenys neskelbtini)jis sudarė asmeniškai, viešajame registre turtas įregistruotas tik pareiškėjo vardu, todėl dėl teisinio neišprusimo manė, kad kreiptis į notarą dėl buto dalies paveldėjimo nėra tikslinga.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas po savo sutuoktinės L. K. mirties mirties priėmė mirusios palikimą, liko gyventi bute, toliau butu naudojosi kaip savo nuosavybe, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios L. K. turtą negavo. Pareiškėjo turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po mirusios sutuoktinės L. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. po sutuoktinės L. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėjus palikimą sudarantį turtą valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šių juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjus palikimą sudarantį turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.