Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Vilija Pilitauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-300/2009

NUTARTIS

2009 m. birželio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. A. ir D. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-04-01 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. ir E. A. nuteisti už tai, kad 2008 m. vasario 24 d. apie 21.00 val. Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, t. y. E. A. sudavus kumščiu du smūgius nukentėjusiajai V. M. į veidą, ko pasėkoje ji pargriuvo ant žemės, padarius V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. M. priklausantį turtą, viso turto už 908,20 Lt.

Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. A. ir D. Š. nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. A. ir D. Š. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiosios V. M., liudytojų L. M., J. B., R. K., T. B., M. S. parodymais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad E. A. ir D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Nuteistasis E. A. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu, nes, jo manymu, jam paskirta per griežta bausmė.

Nuteistasis D. Š. savo apeliaciniame skunde ginčijo padarytos nusikalstamos veikos juridinę kvalifikaciją, tačiau 2009-06-10 teismo posėdžio metu šio apeliacinio skundo reikalavimo atsisakė ir prašė sušvelninti bausmę.

Apelianto E. A. argumentai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis ir neteistas, dėl ko prašo paskirti švelnesnę bausmę, atmestini. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. A. įvertino minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas negali tais pačiais pagrindais mažinti bausmės dydžio nuteistajam.

Kiti apelianto E. A. skunde nurodyti teiginiai, jog dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir, jog nori tęsti mokslus, yra deklaratyvūs teiginiai ir nesudaro teisinio pagrindo mažinti paskirtos bausmės. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro pažymos, E. A. nepaiso vidaus tvarkos taisyklių, ne kartą yra iš ten pabėgęs, jaučiasi nebaudžiamas, kas rodo E. A. antivisuomeniškas apraiškas ir paneigia jo norą tęsti mokslus.

Apelianto D. Š. skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis, taipogi tai, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į jo jauną amžių, socialinę padėtį, atmestini. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas atsižvelgė į apelianto skunde nurodytas aplinkybes skirdamas bausmę, ir skyrė bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį atsižvelgdamas į Baudžiamojo įstatymo XI skyriaus nuostatas, kurios reguliuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Dėl bausmės nuteistiesiems.

Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose ir nurodo, kad jiems paskirtos bausmės yra pernelyg griežtos, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmės nuteistiesiems paskirtos, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį bei ją papildančią ir individualizuojančią specialią nepilnamečiams taikomų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį.

Skirdamas E. A. ir D. Š. bausmes už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgė ir į LR BK 91 str. įtvirtintus bausmės individualizavimo nepilnamečiams ypatumus.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino tai, jog E. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesioginės tyčios forma, įvertino E. A. asmenybę, tai, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, anksčiau neteistas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad buvo globojamas (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro, tačiau už daromus pažeidimus buvo perduotas (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) specialiesiems vaikų auklėjimo ir globos namams, ne kartą iš ten pabėgęs, charakterizuojamas neigiamai. Teismas pripažino E. A. dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, ir, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino tai, jog D. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesioginės tyčios forma, taipogi atsižvelgė į tai, kad jo vaidmuo bendruose nusikalstamuose veiksmuose buvo mažiau pavojingas nei kito bendrininko, įvertino D. Š. asmenybę, tai, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, tačiau šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, du kartus teistas už analogiškas veikas –plėšimą, buvo globojamas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini), tačiau už daromus pažeidimus buvo perduotas (duomenys neskelbtini) specialiesiems vaikų auklėjimo ir globos namams, iš ten pasišalino, charakterizuojamas neigiamai. Teismas pripažino D. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Aptarti nuteistuosius E. A. ir D. Š. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jie linkę nusikalsti, išvadų iš savo poelgių nedaro, nesistengia pasitaisyti, tad kitos rūšies bausmių nusikalstamiems nuteistųjų polinkiams pakeisti nepakanka. Teismas E. A. ir D. Š. skyrė laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistųjų padaryto nusikaltimo tyčios turinį bei pagrįstai jų veiką kvalifikavo pagal LR BK 180 str. 1 d., bet, atsižvelgdamas į nuteistųjų asmenybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu bausmes, todėl švelninti jas apeliacinių skundų argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo E. A. ir D. Š. paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliaciniai skundi atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistųjų E. A. ir D. Š. apeliacinius skundus atmesti.