Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, 2010-09-29 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2010-10-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, teistas:

1) 2011-10-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2012-02-14;

2) 2013-02-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 50 litų konfiskavimą, 2013-04-16 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 10 MGL (1300 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;

3) 2013-10-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 641 str. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą bausmės laiką ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2014-06-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto, 2014-10-13 paleistas iš Pravieniškių PN-AK atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

4) 2015-10-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2016-04-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs

paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. R. 2016-08-17 apie 12 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, viešoje vietoje, tyčia, įžūliu elgesiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.20 prom. neblaivumas), matant aplinkiniams asmenims, vieną kartą kumščiu sudavė į kairę ausį M. J., taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam M. J. ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

apklausiamas įtariamuoju A. R. parodė, kad 2016-08-17 nuo pat ankstyvo ryto pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Kiek viso tą rytą išgėrė alkoholio, tikrai nepamena, dėl savo buvusio girtumo aiškiai visų įvykio aplinkybių negali paaiškinti. Pamena, kad kažkur tą pačią dieną, gali būti, kad apie 12 val., jis, būdamas neblaivus, ėjo pas savo pažįstamą G., pavardės tikrai nežino, gyv. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), namo numerio tikrai nežino, nes jam būtinai reikėjo su juo pasikalbėti. Jam priėjus prie S. k., M. gatvėje esančio daugiabučio kiemo, pamatė G., jie kalbėjosi apie bendrus reikalus, besikalbėdami susipyko ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis G. tikrai nemušė, gali būti, kad jie tik apsistumdė. Tuo metu G. taip pat buvo neblaivus. Tuo pat metu, kai jie su G. pykosi, pro šalį ėjo M. J., kuris buvo visiškai neblaivus. Jis pradėjo kištis į jo ir G. konfliktą, lyg ir buvo atsistojęs tarp jo su G., jis norėjo, kad M. J. į konfliktą nesikištų, todėl tuo metu jį pastūmė į šoną ir tuo metu jį bestumiant į šoną, vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvos kairę pusę, kur tiksliai galėjo pataikyti tikrai nepamena. Kuria ranka galėjo suduoti smūgį, taip pat dėl girtumo nepamena. Konfliktas užsibaigė tuo, kad pastūmęs M., jis nuėjo link malūno, esančio S. kaime, o ką jie veikė abu, pasilikę tame kieme, jis nežino. Prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad sudavė M. Anksčiau nei su G., nei su M. jokių konfliktų nėra turėjęs, dabar susipyko visi todėl, kad visi buvo girti ir nebežinojo ką daro. Ar dar kas nors matė konfliktą jis pasakyti negaliu, nes nežino (52-53 b. l.);

nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2016-08-17, apie pietus, kelintą valandą tikrai negali pasakyti, nes nepamena, kadangi buvo visiškai neblaivus, važiavo dviračiu Pakruojo r., S. kaime, M. gatve, kai prie daugiabučio namo, numerio nežino, pamatė A. R. ir G., tiklaus jo vardo nežino, kurie tarpusavyje stumdėsi ir šaukė vienas ant kito. Kaip suprato, jie abu buvo neblaivūs. Ar A. R. sudavė smūgius G., jis nežino, nes nematė, bet kad jie stumdėsi, tai tikrai. Pamatęs jų konfliktą, jis privažiavo prie jų, atsistojo į vidurį tarp jų ir jiems abiems sakė, kad nusiramintų. Tada A. R. pastūmė jį ir vieną kartą ranka sudavė jam į kairę ausį. Po jo tokio poelgio, jis nuėjo į šoną ir tada paskambino policijos pareigūnams. Po jo suduoto smūgio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Ar dar kas galėjo matyti šį įvykį, jis nežino, nelabai ką atsimena. Anksčiau su A. R. jokių konfliktų nėra turėjęs. Civilinio ieškinio nereiškia. Į medikus nesikreipė ir nežada kreiptis, į ekspertizę nevažiuos (11-13 b. l.);

liudytoja S. L. parodė, kad 2016-08-17 apie 12 val., ji Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) iš namų ėjo į parduotuvę Ilgosios gatve. Priėjusi parduotuvę, kairėje pusėje išgirdo triukšmą. Pamatė, kad M. gatvės 11 daugiabučio namo kieme, jai pažįstamas A. R. muša G., kurio pavardės nežino. G. gyvena M. gatvėje, namo numerio nežino. Ji matė kaip A. R. kaire ranka, laikydamas G. už peties, dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė G. į krūtinę. Po to, paėmęs už atlapų, sviedė G. į vienuolikto namo sieną. A. R. vis šaukė ar nori aš tave užmušiu. Ji labai išsigando. Ji buvo šokiruota A. R. elgesiu. Jis savo veiksmais sutrikdė jai rimtį. Tuo metu pro šalį su dviračiu važiavo M. J., kuris nulipo nuo dviračio ir norėjo sustabdyti muštynes. M. A. pasakė, kad baik muštis. M. dviračiu įvažiavo į A. R. ir G. tarpą. M. ištiesė savo kairę ranką link A. R. krūtinės, sakydamas baik, baik. Tuomet A. R. pradėjo pulti ant M., sugriebė M. už pečių ir šaukė ant jo necenzūriniais žodžiais. Po to A. R., kažkurios rankos kumščiu, sudavė vieną smūgį M. J. prie kairės ausies, kur tiksliai pataikė - nepamatė. Po smūgio M. nulipo nuo dviračio, atsitraukė ir iškvietė policiją. A. R. pamatęs, kad iškviesta policija, nuėjo link parduotuvės. Jai įvykio metu padaryta moralinė žala. Byloje civilinio ieškinio nereikšia. Dėl ko A. mušė G. ji nežino (17-18 b. l.);

liudytojas G. K. parodė, kad 2016-08-17 apie pietus, kelintą valandą nepamena, jis buvo Pakruojo r., S. k., gatvės pavadinimo tikrai nepamena, prie vieno iš daugiabučių namų, tiksliau jo kieme, kai prie jo priėjo visiškai girtas A. R.. Tuo metu jis taip pat buvo girtas. Iš pradžių su juo normaliai šnekėjosi, o paskui jis pradėjo prie jo kibti žodžiais, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jie apsistumdė, tačiau A. R. konflikto metu jam smūgių nesudavė, jo nemušė. Dar lyg pamena, kad prie jų buvo privažiavęs M. J., tačiau kas vyko toliau, jis nepamena, nes buvo visiškai neblaivus. Ar dar kas nors matė šį įvykį, nežino. A. R. jis jokių pretenzijų neturi, jis jam nieko nepadarė. Anksčiau su A. R. jokių konfliktų nėra turėjęs (24-26 b. l.);

iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota nusikaltimo vieta kieme prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone (5 b. l.);

iš girtumo nustatymo testų matyti, kad įtariamasis ir nukentėjusysis buvo neblaivūs (27 b. l.).

Kaltinamojo A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis viešoje vietoje, tyčia, įžūliu elgesiu, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam M. J. ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamas areštas, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį A. R. siūlė nubausti 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, A. R. paskirtą bausmę siūlė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto.

Kaltinamasis A. R. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. R. teistas keturis kartus (33-36, 37-40, 41-43 b. l.), teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnis), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), baustas administracine tvarka (32 b. l.), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (47 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti arešto bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. R. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 60 parų areštą.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. R. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į atliktą arešto bausmės laiką A. R. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. 13.40 val. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. 15.15 val. (58, 60 b. l.), t. y. dvi paros (BK 66 straipsnis).

A. R. paskirtos kardomosios priemonės– įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (56-57 b. l.) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (54-55 b. l.), paliktinos galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

a. r. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. R. sulaikymo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Į atliktą arešto bausmės laiką A. R. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2016 m. rugpjūčio 17 d. 13.40 val. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. 15.15 val., tai yra 2 (dvi) paros.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.