Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-10-18 · Byla Nr. A2.6.-11379-716/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
A2.6.-11379-716/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09821-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Pažeidėjas
S. M.
Advokatai
Vladimiras Kononov
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-11379-716/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09821-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriam išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2016-04-19, apie 16.30 val., Stadiono g. 3, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė priešinga kryptimi važiuojančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir jį apgadino.

Be to, S. M. buvo kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

S. M. teisme kaltės nepripažino parodė, kad buvo tuo metu nurodytoje vietoje. Priekyje jo važiavo mašina, kuri greitai sustabdė. Ši pralindo pro automobilių tarpą ir staigiai nuvažiavo. Gatvė nedidelė, iš abiejų pusių mašinų buvo pristatyta. Jis pravažiuodamas pristabdė, turėjo pralįsti laviruoti tarp automobilių Priešinga kryptimi važiavęs vairuotojas sėdėjo automobilyje ir rėkė, mojavo rankomis, buvo supykęs. Jis paklausė, kas nutiko, ir nuvažiavo toliau. Jokio kontakto tarp automobilių nebuvo. Vėliau jam dirbant skambino iš policijos, kalbėjo apie kažkokį įvykį. Grįžus iš reiso nuvažiavo į policiją, kur pareigūnas nurodė aplinkybes, sakė parašyti paaiškinimą. Dabar jam žinoma, kad nukentėjusysis teigė, jog jis kliudė veidrodėlį, tačiau šis meluoja.

Šalies argumentai

S. M. tyrimo metu nurodė, kad yra pasiskolinęs iš tėvo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2016-04-10 iki 2016-06-24, tuo metu vairavo tik jis, su jokiais žmonėmis ir automobiliais neturėjo jokių kontaktų, auto įvykių nebuvo (b. l. 17).

Liudytojas I. M. teisme parodė, kad S. M. jam yra matytas. Gali būti, kad šis kreipėsi į jį kaip klientas dėl durų pirkimo. Jis pildė durų užsakymo lapą. Jis negali nurodyti, kelintą valandą įvyko užsakymas jo darbo vietoje, Vilkpėdės g. 10, Vilnius.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad S. M. sugedo kompiuteris. Jis kompiuterį sutvarkė. Kompiuterio perdavimo metu kompiuteris neįsijungė, todėl jie nusprendė važiuoti pirkti kompiuterio dalies. Tos kelionės metu eismo įvykis turbūt ir buvo. Jis važiavau sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės. Buvo staigesnis stabdymas. Jis neatkreipė į tai dėmesio. Vairuotojai apsikeitė porą kandžių frazių, ir jie nuvažiavo. Tai buvo eilinė situacija. Automobilis sustojo. Kažkokia mašina S. M. užskirto kelią ir šis buvo priverstas sustoti. Prasidėjo kažkokie rėkimai, keiksmai. Jis suprato, kad kita mašina lėkė iš šalutinio kelio, sukėlė avarinę situaciją, tačiau kontakto nebuvo. Įvykis buvo pavasarį, antra dienos pusė, po pietų. Jie nuvažiavo savo reikalais.

Liudytojas V. Z. teisme parodė, kad tą dieną buvome kartu su R. S. ir S.. Šie buvo atėję dėl kompiuterio remonto. R. tvarko kompiuterius. Kompiuteris buvo po remonto, bandė šį įjungti, bet nepavyko. Tada R. pasiūlė pirkti detalę. Tai buvo tarp 14 -15 val. ir R. su S. išvažiavo. Apie eismo įvykį jis nieko nežino.

Liudytoja S. Ž. teisme parodė, kad gavo iškvietimą. Atvykus buvo moteris ir vaikinas. Vairuotojai važiavo vienas kito atžvilgiu priešprieša, buvo kažkoks konfliktas tarp jų ir po to kitas automobilis pasišalino. Ji nepamena, ar buvo sugadinimai ant automobilio. Išsiaiškinę aplinkybes jie įformino eismo įvykį. Pasišalinusio automobilio valstybiniai numeriai buvo žinomi, nubraižė eismo įvykio schemą, įvedė duomenis bazėje, surašė tarnybinius pranešimus.

Šalies argumentai

S. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-04-19 apie 16.34 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Stadiono g. 3 susidūrė automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš įvykio vietos pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą kreipėsi Toyota vairuotojas, kuris paaiškino, kad važiuojant Stadiono g. priešais važiuojantis automobilis Audi kliudė jo automobilio veidrodėlį, po ko sustojo ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos (b. l. 5).

Iš pranešimų registro matyti, kad 2016-04-19 d. 16.34 val. asmuo N. pranešė, jog važiuojant į šio automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b. l. 6).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 7); papildomai nurodytas įvykio vietos gatvės plotis (b. l. 54).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti automobilių „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 8, 9).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto ir fotolentelės matyti konstatuoti automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – nežymiai nubrozdinti abu galinio vaizdo matymo veidrodėliai (b. l. 18-19)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad Z. N. ir I. N. atpažino S. M. kaip asmenį, kurį nurodė savo paaiškinimuose (b. l. 20,21,22).

Iš fotonuotraukų matyti eismo įvykio vieta, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis, jo apgadinimai (b. l. 23-24, 25-28).

Iš sąmatos matyti automobiliui „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinta padaryta žala (b. l. 29-31).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad S. M. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas – kitas automobilis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (2 str. 12 p.) apibrėžia, kad eismo įvykiu yra pripažįstamas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. S. M. teisme savo kaltę neigė ir teigė, kad prasilenkiant su kitu automobiliu jokio kontakto nebuvo. Tokius S. M. parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Iš pranešimų registro matyti, kad nukentėjusysis Z. N. tuoj po įvykio pranešė apie jo vairuoto automobilio „Toyota“ ir pravažiuojančio automobilis „Audi 80“ kontaktą. Kontakto požymius ir galinio vaizdo veidrodėlio apgadinimus užfiksavo į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Veidrodėlio apgadinimai užfiksuoti ir nurodyti pareigūnų surašytuose duomenyse apie eismo įvykį, juos patvirtina įvykio vietoje padarytos automobilio „Toyota“ fotonuotraukos. Automobiliui „Toyota“ padarytą žalą patvirtina draudimo bendrovės skaičiavimai. Konfliktinę įvykio situaciją patvirtino teisme apklaustas liudytojas R. S.. S. M. kaip įvykio dalyvis ir nepadoriai pasielgęs vairuotojas buvo atpažintas tyrimo metu. Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad S. M. vairuodamas automobilį kelyje kliudė kitą automobilį, kuriam dėl to buvo apgadintas galinio vaizdo veidrodėlis. Dėl automobilių kontakto kelyje kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktai įpareigoja vairuotojus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, vairuojant automobilį palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtu saugus. Pažeisdamas šias nuostatas S. M. vairuodamas savo automobilį kliudė kitą automobilį, tuo padarydamas žalą ir taip sukeldamas eismo įvykį. Remiantis šiais duomenimis teismas S. M. pripažįsta kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

S. M. po kilusio eismo įvykio fakto privalėjo likti eismo įvykio vietoje, galėjo iš jos pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją, o nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių privalėjo į eismo įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus. S. M. to nepadaręs pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos būtų pripažintas administraciniu teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009).

Vertindamas S. M. kaltę šioje dalyje teismas atsižvelgia į eilę byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su jo padaryta veika. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad S. M. iš automobilio išlipęs nebuvo, automobilių apgadinimų nevertino. Jis apšaukė, ką patvirtino liudytojas R. S., nukentėjusio automobilio vairuotoją, kurio automobilis važiavo kelyje užimdamas didesnę važiuojamosios dalies dalį. Tokiu būdu yra pagrindas pripažinti, kad S. M. buvo įsitikinęs savo teisėtais veiksmais ir veidrodėlių kontakto nevertino kaip eismo įvykio. Be to, įvykio situacija akivaizdžiai leido manyti, kad dėl matomų S. M. vairuojamo automobili valstybinių numerių, jo asmenybės, išvengti galimos atsakomybės yra neįmanoma. Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad S. M. neturėjo tyčios šalintis iš įvykio vietos taip, kad išvengtų atsakomybės. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nėra S. M. inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., sudėties, dėl ko pradėta teisena šioje dalyje nutrauktina vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 d.

S. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį, atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę. S. M. padarė pažeidimą eismo saugumo srityje, jis baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų įvykio metu neturėjo, kaltės nepripažino, dirba vairuotoju. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo už padarytą pažeidimą skiria sankcijoje numatytą piniginę baudą, artimą jos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 250 str. 1 d. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

S. M. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str.1 d. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

S. M. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 42 (keturiasdešimt dviejų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas